Lietuvių požiūrį į brakonierius parodęs tyrimas sunervino medžiotojus

2015-07-28

 

GRYNAS.lt užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie brakonierius. Gauti duomenys parodė, koks lietuvių požiūris į šį reiškinį ir kaip vertina kovą su brakonieriavimu. Kai kurios išryškėjusios tendencijos aplinkosaugininkams pasirodė labai įdomios.

Gyventojams buvo užduoti šeši klausimai apie įvairius brakonieriavimo aspektus. Anot specialistų, atsakymai parodo, kad Lietuvos gyventojai apie brakonierius žino ne tiek ir daug ir dažnai yra susidarę jų įvaizdį tarsi iš kino filmų.

Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ko, jų nuomone, Lietuvoje yra daugiau - medžiotojų brakonierių ar legalių medžiotojų. 22,3 proc. apklaustųjų teigė, kad brakonierių yra daugiau nei legalių medžiotojų, 16,3 proc. - kad brakonierių yra panašiai tiek, kiek ir legalių medžiotojų. 24,2 proc. gyventojų manė, kad brakonierių yra mažiau nei legalių medžiotojų, o 13,5 proc. teigė, kad brakonieriai pasitaiko tik pavieniais atvejais. 23,7 proc. gyventojų neturėjo nuomonės.

Vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus respondentai bei rajonų centrų gyventojai dažniau linkę manyti, kad brakonierių yra daugiau nei legalių medžiotojų, moterys bei kaimo gyventojai dažniau laikosi nuostatos, kad brakonierių ir legalių medžiotojų yra apylygiai. Didmiesčių gyventojai bei aukštesnio išsimokslinimo atstovai dažniau mano brakonierių esant mažiau nei legalių medžiotojų.

Kitas gyventojams užduotas klausimas: ko, jų nuomone, yra daugiau - žvejų brakonierių ar medžiotojų brakonierių. 34,2 proc. atsakė, kad žvejų, 11,7 proc., kad medžiotojų, 36,5 proc. manė, kad jų yra apylygiai, o 17,6 nežino arba neatsakė.

Nuostatos, kad daugiau yra žvejų brakonierių dažniau laikosi vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Moterų, vyresnio amžiaus bei kaimo gyventojų nuomone, brakonieriaujančių žvejų bei medžiotojų yra panašus skaičius.

Taip pat gyventojų buvo klausiama, kaip per pastaruosius penkerius metus keitėsi brakonierių skaičius. 7,2 proc. mano, kad labai padaugėjo, 12,7 proc. - kad šiek tiek padaugėjo. 20,6 proc. galvoja, kad brakonierių skaičius išlieka stabilus, o 25,6 proc. - kad jų šiek tiek sumažėjo. 11,1 proc. piliečių mano, kad brakonierių labai sumažėjo, o 22,8 proc. neturėjo nuomonės.

Padidėjusį brakonierių skaičių dažniau įvardija 18-35 m. respondentai. Stabilų skaičių - vyrai. Sumažėjusį brakonierių skaičių dažniau įžvelgia vyresnio amžiaus atstovai.

Gyventojų buvo paklausta, ką jie mano apie dabartines baudas. 20 proc. žmonių mano, kad baudos yra optimalios, 8,8 proc. - kad per didelės, o 24,7 proc. - kad per mažos. 36,1 proc. gyventojų teigė nežinantys, kokio dydžio yra baudos, o 10,4 proc. žmonių neturėjo nuomonės.

Optimaliomis baudas dažniau vertina 26-35 m., aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai, vyrai. Per mažomis dažniau įvardijo taip pat vyrai, 26-55 m., mažesnių pajamų, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Didmiesčių gyventojai dažniau nurodė neturintys supratimo, kokios yra baudos.

 

Taip pat gyventojų buvo paklausta, ar jie yra pranešę apie brakonieriavo atvejus. Daug kartų pranešę yra 0,7 proc. gyventojų, vieną – du kartus – 4,3 proc., brakonieriaus nėra sutikę 59,1 proc. gyventojų, o 23,4 proc. teigė, kad neatskirtų brakonieriaus nuo legalaus žvejo ar medžiotojo. 12,3 proc. respondentų nepranešė, nes bijojo dėl savo saugumo. 0,2 proc. į klausimą neatsakė.

Nepranešę, nes nebuvo sutikę brakonieriaus, dažniau nurodė jaunesnio amžiaus, didesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Moterys, mažesnių miestelių, kaimų gyventojai dažniau nurodė neskiriantys legalaus ir brakonieriaujančio žvejo ar medžiotojo.

 

Paskutinis užduotas klausimas buvo, kokios socialinės klasės žmonės, gyventojų nuomone, dažniausiai brakonieriauja. 16,3 proc. respondentų teigė, kad skurstantys žmonės, 15,7 proc. mano, kad dažniau brakonieriauja pramogų ieškantys turtingi gyventojai. 55,8 proc. apklaustųjų mano, kad vienodai brakonieriauja įvairių socialinių sluoksnių žmonės ir 12,2 proc. neturėjo nuomonės.

Nuostatos, kad dažniausiai brakonieriauja skurstantys gyventojai dažniau linkę laikytis rajonų centrų ir kaimų gyventojai, 46-55m. atstovai, priešingos nuostatos - kad tai turtingųjų pramoga, – vyrai, aukštesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.

 

Brakonieriauja patys medžiotojai

Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis įvertino apklausos rezultatus. Supratęs, kad nemažai žmonių nežino, kaip atskirti brakonierius, jis paaiškino, kuo jie skiriasi nuo medžiotojų.

„Pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti, kas yra brakonieriavimas. Tai yra gyvūnijos teisės aktų pažeidimas, bet mūsų žmonių sąmonėje brakonierius įsivaizduojamas kaip žmogus, ypatingai šiurkščiais metodais žudantis gyvūnus. Žinoma, kad yra daugiau legalių medžiotojų. Praktikuojančių medžiotojų Lietuvoje yra apie 28 tūkst.. Kasmet nustatome apie 600 medžioklės taisyklių pažeidimų. Iš jų apie trečdalis yra šiurkštūs pažeidimai, kai yra gyvūnijai padaryta žala. Kilpininkų, kurie gyvūnus nukankina, kasmet išaiškinama apie keliasdešimt. Žinoma, yra pažeidėjų, kurie neįkliūva ir bendrai brakonierių yra daugiau nei nustatyta“, - aiškino K. Motiekaitis.

Galiausiai, jis aiškindamas, kaip atskirti brakonierius, tikino, kad jei kyla abejonė, visuomet reikėtų kreiptis į pareigūnus.

„Medžiotoją atskirti nuo brakonieriaus pakankamai sudėtinga, žinoma, jeigu matote statantį kilpą brakonierių, tuomet viskas aišku. Tačiau jeigu pilietis eina su šautuvu, neaišku, ar jis medžiotojas, ar brakonierius. Jeigu kažkas važinėja po mišką naktį su šviesomis, o po to girdimi šūviai, irgi turėtų įsijungti logika. Jeigu kažkas stato tinklą, irgi yra panašu į brakonieriavimą, išskyrus žvejus verslininkus. Tačiau bet kuriuo atveju matant tinklus, reikėtų skambinti 112 telefonu ir mūsų darbuotojai išsiaiškins“, - kalbėjo K. Motiekaitis.

Specialistas nesistebėjo, kad nemažai žmonių mano, kad brakonierių yra daugiau nei legalių medžiotojų, nes didžiąja dalimi, anot jo, brakonieriauja patys medžiotojai.

„Be bilietų brakonieriauja tik kilpininkai, o kiti pažeidimai padaromi turinčių teisę medžioti. Sunku įsivaizduoti, kad atsirastų dar kažkokie potencialūs brakonieriai medžioklės srityje, nes tam reikia turėti ginklą, o kad jį gauti, tvarka yra gana rimta. Be medžiotojų daugiau nelabai yra kam brakonieriauti.“

Komentuodamas žmonių nuomonę apie tai, kokių brakonierių yra daugiau - medžioklės ar žvejybos, - K. Motiekaitis sutiko su apklaustųjų požiūriu, jog žvejybos brakonierių yra daugiau. Jis teigė, kad skirtumas yra tikrai akivaizdus.

„Grubiai gal 500 tūkstančių žmonių praktikuoja žvejybą Lietuvoje. Pastaruoju metu dėl įvairių priemonių, net ir represinių, pažeidimų procentas gerokai sumažėjęs. Elementarus pavyzdys: teko tikrinti, kaip laikomasi leidimų režimo Neries upėje. Jei prieš 5-6 metus iš žvejojusių leidimų neturėdavo gal 30 proc., o dabar - apie 3 proc. Sankcijos yra griežtos, gresia bauda ir už sugautą žuvį skaičiuojama žala gamtai. Praeitais metais nustatyta 3300 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimų, tinklininkų arba žeberklininkų buvo 600. Todėl žvejų šiurkščių pažeidimų yra tikrai daugiau nei medžiotojų. Be to, ne visi dalykai fiksuojami, nes vandens telkinių Lietuvoje yra labai daug", - sakė pašnekovas.

Anot K. Motiekaičio, žmonės teisūs sakydami, kad brakonierių Lietuvoje mažėja. Jis teigė, kad per pastaruosius penkerius metus išaiškinamas pažeidimų skaičius yra panašus. Tačiau jaučiama tendencija, kad mažėja šiurkščių pažeidimų žvejybos srityje. Jis svarsto, kad galbūt taip atsitiko dėl to, jog buvo žymiai padidinti žalos gamtai įkainiai, be to, dabar galima konfiskuoti įrankius.

Pašnekovas taip pat sutiko su vyraujančia nuomone, kad dažniausiai tinklus stato žemesnio socialinio sluoksnio žmonės. Vis dėlto jo nenustebino, kad nemažai yra manančių, jog dažnai brakonieriaujama ir dėl pramogos: „Medžiotojai galbūt gali pažeisti medžioklės reikalavimus, bet kilpos nestatys ir iki tokio lygio nenusivažiuos. Medžiotojams reikia daugiau lėšų, jie turi turėti pastovų lėšų šaltinį. Kodėl brakonieriauja medžiotojai? Galbūt yra ir šiek tiek azarto, jeigu dabar negalima medžioti kažkokio gyvūno, o jam norisi. Kartais toks mąstymas yra gajus. Kai kurie medžiotojai galvoja, kad atsipirks, pasiūlys kažką pareigūnams, bet ši situacija keičiasi.“

 

Kelia paniką dėl nieko

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas nesistebėjo, kad nemažai apklausoje dalyvavusių žmonių neskiria brakonierių nuo legalių medžiotojų ir žvejų. Jis tai pastebėjo ir savo darbo praktikoje. Aplinkosaugininko teigimu, žmonės dažnai kreipiasi į pareigūnus dėl legalios medžioklės ar žvejybos.

„Apklausos duomenys, per daug manęs nenustebino. Kai žmonės nesusiduria nei su žvejyba, nei su medžiokle, bet koks šūvis miške jiems atrodo kaip brakonieriavimas. Mes sulaukiame nemažai skambučių, kai žmonės sako, kad yra brakonieriaujama, nes girdėjo šūvį. O iš tiesų ten vyksta legali ir tvarkinga medžioklė. Žinoma, jeigu yra ne medžioklės plotai ir aidi šūviai, tuomet žmogus jau atskiria brakonierius. Gauname labai daug pranešimų, kurie nepasitvirtina, taip yra dėl nežinojimo“, - aiškino V. Marozas.

Aplinkosaugininkas sutiko su žmonių nuomone, kad brakonierių mažėja. Tokia tendencija iš tiesų matoma Klaipėdos regione: „Yra drastiškai padidintos žalos už gyvūnijos išteklių naudojimą. Mūsų praktikoje brakonieriavimo sumažėjimas yra akivaizdus. Kai padidėjo baudos, pažeidimų nustatėme dvigubai mažiau, atkrito tas sluoksnis žmonių, kurie brakonieriavo tam, kad brakonieriauti. Išliko tie, kurie visada brakonieriavo ir yra sulaikomi ne vieną kartą per metus. Jiems nėra skirtumo, nes jie paprasčiausiai neturi turto.“

Pašnekovas taip pat pritarė K. Motiekaičiui, kad nemažai pažeidimų padaro patys medžiotojai: „Tendencija tokia yra. Didesniąją pusę išaiškintų pažeidimų padaro patys medžiotojai, turintys bilietą ir legalų šautuvą. Galbūt labiau kaimo gyventojai, kurie neturi šautuvo, brakonieriauja su kilpomis.“

V. Marozui pasirodė, kad nemažai daliai apklaustųjų atrodo, jog baudos yra per mažos: „Baudos ir žalos yra beprotiškai didelės, manau, kad jos net skatina korupciją. Jos kartais yra neadekvačios pažeidimui. Kartais būna tokių situacijų, kai mes, kaip inspektoriai, turime prisiversti surašyti protokolą, nors matome, kad tai yra neteisinga. Bet ne mes kuriame taisykles.“

 

Žmonės neįsivaizduoja, kas yra brakonierius

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas sakė, kad apklausos duomenys puikiai parodo, jog lietuviai neturi jokio supratimo apie brakonierius. Ir ypač jis sukritikavo nemažos dalies lietuvių nuomonę, kad brakonierių daugiau nei legalių medžiotojų.

„Labai gerai šios apklausos rezultatus atspindi penktas klausimas, kur sudėjus į krūvą atsakymus, kad nesu susikęs brakonieriaus ir neskiriu brakonieriaus nuo legalaus medžiotojo ar žvejo, susidaro virš 80 proc. žmonių. Todėl visuose kituose atsakymuose yra buriama iš kavos tirščių“, - dėstė E. Tijušas.

Anot medžiotojo, visuomenės turima informacija apie brakonierius apsiriboja tik tuo, kas yra skelbiama žiniasklaidoje. Be to, jam nepatiko tai, kad nemažai žmonių mano, jog daugiau brakonierių nei legalių medžiotojų: „Mes nuolat būdami medžioklės plotuose tik pėdsakus aptinkame brakonierių, bet su jais pačiais nesusiduriame. Žmonėms kažkokias asociacijas sukelia girdimi šūviai, bet jie dažniausiai yra teisėti ir legalūs, be to, ūkininkai irgi dažnai tai naudoja kaip atbaidymo priemonę. Tiek daug žmonių galvoja, kad brakonierių yra daugiau nei legalių medžiotojų. Jei tai būtų tiesa, tokiu atveju Lietuvoje apskritai nebeturėtų būti likę žvėrių ar žuvų. Brakonieriavimas apskritai yra gyvūnų vagystė iš valstybės, todėl nelabai skiriasi nuo kitų vagystės formų.“

Pašnekovo manymu, gyventojų požiūris į baudas parodo, kad žmonės su brakonieriavimu nesusiduria: „Nemažai sako, kad jos yra per mažos. Baudos šiuo metu iš tiesų yra didžiulės ir nemanau, kad kitose Europos valstybėse rastume tokias dideles žalas ir baudas. Žmonės tokius dalykus labai emocionaliai priima. Tačiau juokinga, kai tiek žmonių sako, kad nėra matę brakonieriaus, neturi supratimo, kas tai yra, o vėliau sako, kad brakonieriauja įvairių socialinių sluoksnių žmonės. Iš kur jie žino?“

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų 2015 metų birželio 18-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.


Lietuvių požiūrį į brakonierius parodęs tyrimas sunervino medžiotojus

2015-07-28

 

GRYNAS.lt užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie brakonierius. Gauti duomenys parodė, koks lietuvių požiūris į šį reiškinį ir kaip vertina kovą su brakonieriavimu. Kai kurios išryškėjusios tendencijos aplinkosaugininkams pasirodė labai įdomios.

Gyventojams buvo užduoti šeši klausimai apie įvairius brakonieriavimo aspektus. Anot specialistų, atsakymai parodo, kad Lietuvos gyventojai apie brakonierius žino ne tiek ir daug ir dažnai yra susidarę jų įvaizdį tarsi iš kino filmų.

Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ko, jų nuomone, Lietuvoje yra daugiau - medžiotojų brakonierių ar legalių medžiotojų. 22,3 proc. apklaustųjų teigė, kad brakonierių yra daugiau nei legalių medžiotojų, 16,3 proc. - kad brakonierių yra panašiai tiek, kiek ir legalių medžiotojų. 24,2 proc. gyventojų manė, kad brakonierių yra mažiau nei legalių medžiotojų, o 13,5 proc. teigė, kad brakonieriai pasitaiko tik pavieniais atvejais. 23,7 proc. gyventojų neturėjo nuomonės.

Vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus respondentai bei rajonų centrų gyventojai dažniau linkę manyti, kad brakonierių yra daugiau nei legalių medžiotojų, moterys bei kaimo gyventojai dažniau laikosi nuostatos, kad brakonierių ir legalių medžiotojų yra apylygiai. Didmiesčių gyventojai bei aukštesnio išsimokslinimo atstovai dažniau mano brakonierių esant mažiau nei legalių medžiotojų.

Kitas gyventojams užduotas klausimas: ko, jų nuomone, yra daugiau - žvejų brakonierių ar medžiotojų brakonierių. 34,2 proc. atsakė, kad žvejų, 11,7 proc., kad medžiotojų, 36,5 proc. manė, kad jų yra apylygiai, o 17,6 nežino arba neatsakė.

Nuostatos, kad daugiau yra žvejų brakonierių dažniau laikosi vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Moterų, vyresnio amžiaus bei kaimo gyventojų nuomone, brakonieriaujančių žvejų bei medžiotojų yra panašus skaičius.

Taip pat gyventojų buvo klausiama, kaip per pastaruosius penkerius metus keitėsi brakonierių skaičius. 7,2 proc. mano, kad labai padaugėjo, 12,7 proc. - kad šiek tiek padaugėjo. 20,6 proc. galvoja, kad brakonierių skaičius išlieka stabilus, o 25,6 proc. - kad jų šiek tiek sumažėjo. 11,1 proc. piliečių mano, kad brakonierių labai sumažėjo, o 22,8 proc. neturėjo nuomonės.

Padidėjusį brakonierių skaičių dažniau įvardija 18-35 m. respondentai. Stabilų skaičių - vyrai. Sumažėjusį brakonierių skaičių dažniau įžvelgia vyresnio amžiaus atstovai.

Gyventojų buvo paklausta, ką jie mano apie dabartines baudas. 20 proc. žmonių mano, kad baudos yra optimalios, 8,8 proc. - kad per didelės, o 24,7 proc. - kad per mažos. 36,1 proc. gyventojų teigė nežinantys, kokio dydžio yra baudos, o 10,4 proc. žmonių neturėjo nuomonės.

Optimaliomis baudas dažniau vertina 26-35 m., aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai, vyrai. Per mažomis dažniau įvardijo taip pat vyrai, 26-55 m., mažesnių pajamų, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Didmiesčių gyventojai dažniau nurodė neturintys supratimo, kokios yra baudos.

 

Taip pat gyventojų buvo paklausta, ar jie yra pranešę apie brakonieriavo atvejus. Daug kartų pranešę yra 0,7 proc. gyventojų, vieną – du kartus – 4,3 proc., brakonieriaus nėra sutikę 59,1 proc. gyventojų, o 23,4 proc. teigė, kad neatskirtų brakonieriaus nuo legalaus žvejo ar medžiotojo. 12,3 proc. respondentų nepranešė, nes bijojo dėl savo saugumo. 0,2 proc. į klausimą neatsakė.

Nepranešę, nes nebuvo sutikę brakonieriaus, dažniau nurodė jaunesnio amžiaus, didesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Moterys, mažesnių miestelių, kaimų gyventojai dažniau nurodė neskiriantys legalaus ir brakonieriaujančio žvejo ar medžiotojo.

 

Paskutinis užduotas klausimas buvo, kokios socialinės klasės žmonės, gyventojų nuomone, dažniausiai brakonieriauja. 16,3 proc. respondentų teigė, kad skurstantys žmonės, 15,7 proc. mano, kad dažniau brakonieriauja pramogų ieškantys turtingi gyventojai. 55,8 proc. apklaustųjų mano, kad vienodai brakonieriauja įvairių socialinių sluoksnių žmonės ir 12,2 proc. neturėjo nuomonės.

Nuostatos, kad dažniausiai brakonieriauja skurstantys gyventojai dažniau linkę laikytis rajonų centrų ir kaimų gyventojai, 46-55m. atstovai, priešingos nuostatos - kad tai turtingųjų pramoga, – vyrai, aukštesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.

 

Brakonieriauja patys medžiotojai

Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis įvertino apklausos rezultatus. Supratęs, kad nemažai žmonių nežino, kaip atskirti brakonierius, jis paaiškino, kuo jie skiriasi nuo medžiotojų.

„Pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti, kas yra brakonieriavimas. Tai yra gyvūnijos teisės aktų pažeidimas, bet mūsų žmonių sąmonėje brakonierius įsivaizduojamas kaip žmogus, ypatingai šiurkščiais metodais žudantis gyvūnus. Žinoma, kad yra daugiau legalių medžiotojų. Praktikuojančių medžiotojų Lietuvoje yra apie 28 tūkst.. Kasmet nustatome apie 600 medžioklės taisyklių pažeidimų. Iš jų apie trečdalis yra šiurkštūs pažeidimai, kai yra gyvūnijai padaryta žala. Kilpininkų, kurie gyvūnus nukankina, kasmet išaiškinama apie keliasdešimt. Žinoma, yra pažeidėjų, kurie neįkliūva ir bendrai brakonierių yra daugiau nei nustatyta“, - aiškino K. Motiekaitis.

Galiausiai, jis aiškindamas, kaip atskirti brakonierius, tikino, kad jei kyla abejonė, visuomet reikėtų kreiptis į pareigūnus.

„Medžiotoją atskirti nuo brakonieriaus pakankamai sudėtinga, žinoma, jeigu matote statantį kilpą brakonierių, tuomet viskas aišku. Tačiau jeigu pilietis eina su šautuvu, neaišku, ar jis medžiotojas, ar brakonierius. Jeigu kažkas važinėja po mišką naktį su šviesomis, o po to girdimi šūviai, irgi turėtų įsijungti logika. Jeigu kažkas stato tinklą, irgi yra panašu į brakonieriavimą, išskyrus žvejus verslininkus. Tačiau bet kuriuo atveju matant tinklus, reikėtų skambinti 112 telefonu ir mūsų darbuotojai išsiaiškins“, - kalbėjo K. Motiekaitis.

Specialistas nesistebėjo, kad nemažai žmonių mano, kad brakonierių yra daugiau nei legalių medžiotojų, nes didžiąja dalimi, anot jo, brakonieriauja patys medžiotojai.

„Be bilietų brakonieriauja tik kilpininkai, o kiti pažeidimai padaromi turinčių teisę medžioti. Sunku įsivaizduoti, kad atsirastų dar kažkokie potencialūs brakonieriai medžioklės srityje, nes tam reikia turėti ginklą, o kad jį gauti, tvarka yra gana rimta. Be medžiotojų daugiau nelabai yra kam brakonieriauti.“

Komentuodamas žmonių nuomonę apie tai, kokių brakonierių yra daugiau - medžioklės ar žvejybos, - K. Motiekaitis sutiko su apklaustųjų požiūriu, jog žvejybos brakonierių yra daugiau. Jis teigė, kad skirtumas yra tikrai akivaizdus.

„Grubiai gal 500 tūkstančių žmonių praktikuoja žvejybą Lietuvoje. Pastaruoju metu dėl įvairių priemonių, net ir represinių, pažeidimų procentas gerokai sumažėjęs. Elementarus pavyzdys: teko tikrinti, kaip laikomasi leidimų režimo Neries upėje. Jei prieš 5-6 metus iš žvejojusių leidimų neturėdavo gal 30 proc., o dabar - apie 3 proc. Sankcijos yra griežtos, gresia bauda ir už sugautą žuvį skaičiuojama žala gamtai. Praeitais metais nustatyta 3300 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimų, tinklininkų arba žeberklininkų buvo 600. Todėl žvejų šiurkščių pažeidimų yra tikrai daugiau nei medžiotojų. Be to, ne visi dalykai fiksuojami, nes vandens telkinių Lietuvoje yra labai daug", - sakė pašnekovas.

Anot K. Motiekaičio, žmonės teisūs sakydami, kad brakonierių Lietuvoje mažėja. Jis teigė, kad per pastaruosius penkerius metus išaiškinamas pažeidimų skaičius yra panašus. Tačiau jaučiama tendencija, kad mažėja šiurkščių pažeidimų žvejybos srityje. Jis svarsto, kad galbūt taip atsitiko dėl to, jog buvo žymiai padidinti žalos gamtai įkainiai, be to, dabar galima konfiskuoti įrankius.

Pašnekovas taip pat sutiko su vyraujančia nuomone, kad dažniausiai tinklus stato žemesnio socialinio sluoksnio žmonės. Vis dėlto jo nenustebino, kad nemažai yra manančių, jog dažnai brakonieriaujama ir dėl pramogos: „Medžiotojai galbūt gali pažeisti medžioklės reikalavimus, bet kilpos nestatys ir iki tokio lygio nenusivažiuos. Medžiotojams reikia daugiau lėšų, jie turi turėti pastovų lėšų šaltinį. Kodėl brakonieriauja medžiotojai? Galbūt yra ir šiek tiek azarto, jeigu dabar negalima medžioti kažkokio gyvūno, o jam norisi. Kartais toks mąstymas yra gajus. Kai kurie medžiotojai galvoja, kad atsipirks, pasiūlys kažką pareigūnams, bet ši situacija keičiasi.“

 

Kelia paniką dėl nieko

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas nesistebėjo, kad nemažai apklausoje dalyvavusių žmonių neskiria brakonierių nuo legalių medžiotojų ir žvejų. Jis tai pastebėjo ir savo darbo praktikoje. Aplinkosaugininko teigimu, žmonės dažnai kreipiasi į pareigūnus dėl legalios medžioklės ar žvejybos.

„Apklausos duomenys, per daug manęs nenustebino. Kai žmonės nesusiduria nei su žvejyba, nei su medžiokle, bet koks šūvis miške jiems atrodo kaip brakonieriavimas. Mes sulaukiame nemažai skambučių, kai žmonės sako, kad yra brakonieriaujama, nes girdėjo šūvį. O iš tiesų ten vyksta legali ir tvarkinga medžioklė. Žinoma, jeigu yra ne medžioklės plotai ir aidi šūviai, tuomet žmogus jau atskiria brakonierius. Gauname labai daug pranešimų, kurie nepasitvirtina, taip yra dėl nežinojimo“, - aiškino V. Marozas.

Aplinkosaugininkas sutiko su žmonių nuomone, kad brakonierių mažėja. Tokia tendencija iš tiesų matoma Klaipėdos regione: „Yra drastiškai padidintos žalos už gyvūnijos išteklių naudojimą. Mūsų praktikoje brakonieriavimo sumažėjimas yra akivaizdus. Kai padidėjo baudos, pažeidimų nustatėme dvigubai mažiau, atkrito tas sluoksnis žmonių, kurie brakonieriavo tam, kad brakonieriauti. Išliko tie, kurie visada brakonieriavo ir yra sulaikomi ne vieną kartą per metus. Jiems nėra skirtumo, nes jie paprasčiausiai neturi turto.“

Pašnekovas taip pat pritarė K. Motiekaičiui, kad nemažai pažeidimų padaro patys medžiotojai: „Tendencija tokia yra. Didesniąją pusę išaiškintų pažeidimų padaro patys medžiotojai, turintys bilietą ir legalų šautuvą. Galbūt labiau kaimo gyventojai, kurie neturi šautuvo, brakonieriauja su kilpomis.“

V. Marozui pasirodė, kad nemažai daliai apklaustųjų atrodo, jog baudos yra per mažos: „Baudos ir žalos yra beprotiškai didelės, manau, kad jos net skatina korupciją. Jos kartais yra neadekvačios pažeidimui. Kartais būna tokių situacijų, kai mes, kaip inspektoriai, turime prisiversti surašyti protokolą, nors matome, kad tai yra neteisinga. Bet ne mes kuriame taisykles.“

 

Žmonės neįsivaizduoja, kas yra brakonierius

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas sakė, kad apklausos duomenys puikiai parodo, jog lietuviai neturi jokio supratimo apie brakonierius. Ir ypač jis sukritikavo nemažos dalies lietuvių nuomonę, kad brakonierių daugiau nei legalių medžiotojų.

„Labai gerai šios apklausos rezultatus atspindi penktas klausimas, kur sudėjus į krūvą atsakymus, kad nesu susikęs brakonieriaus ir neskiriu brakonieriaus nuo legalaus medžiotojo ar žvejo, susidaro virš 80 proc. žmonių. Todėl visuose kituose atsakymuose yra buriama iš kavos tirščių“, - dėstė E. Tijušas.

Anot medžiotojo, visuomenės turima informacija apie brakonierius apsiriboja tik tuo, kas yra skelbiama žiniasklaidoje. Be to, jam nepatiko tai, kad nemažai žmonių mano, jog daugiau brakonierių nei legalių medžiotojų: „Mes nuolat būdami medžioklės plotuose tik pėdsakus aptinkame brakonierių, bet su jais pačiais nesusiduriame. Žmonėms kažkokias asociacijas sukelia girdimi šūviai, bet jie dažniausiai yra teisėti ir legalūs, be to, ūkininkai irgi dažnai tai naudoja kaip atbaidymo priemonę. Tiek daug žmonių galvoja, kad brakonierių yra daugiau nei legalių medžiotojų. Jei tai būtų tiesa, tokiu atveju Lietuvoje apskritai nebeturėtų būti likę žvėrių ar žuvų. Brakonieriavimas apskritai yra gyvūnų vagystė iš valstybės, todėl nelabai skiriasi nuo kitų vagystės formų.“

Pašnekovo manymu, gyventojų požiūris į baudas parodo, kad žmonės su brakonieriavimu nesusiduria: „Nemažai sako, kad jos yra per mažos. Baudos šiuo metu iš tiesų yra didžiulės ir nemanau, kad kitose Europos valstybėse rastume tokias dideles žalas ir baudas. Žmonės tokius dalykus labai emocionaliai priima. Tačiau juokinga, kai tiek žmonių sako, kad nėra matę brakonieriaus, neturi supratimo, kas tai yra, o vėliau sako, kad brakonieriauja įvairių socialinių sluoksnių žmonės. Iš kur jie žino?“

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų 2015 metų birželio 18-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.