Apklausa, kurią turi perskaityti visi Lietuvos darbdaviai: kas rūpi darbuotojams

2015-06-29

 

Lietuvos dirbantiesiems svarbiausia motyvacijos priemone darbe yra atlyginimas ir mokami įvairūs priedai, kai karjeros galimybės, kolegų santykiai, savirealizacija ir kiti veiksniai žmonėms rūpi palyginti mažai. Darbdaviai ir dirbančiųjų atstovai paaiškina, kas lemia tokius prioritetus.

Daugiau nei pusė apklaustųjų - 64 proc. - nurodė, kad juos darbe labiausiai motyvuoja atlyginimas, kai dar 34 proc. atsakė, kad jiems rūpi įvairūs priedai.

Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvoje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, pagrindinio naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą. Gyventojai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymą, kas juos motyvuoja.

„Atlyginimas dažniau svarbesnis vidutinio išsimokslinimo mažesnių ir vidutinių pajamų atstovams, vyrams. Priedai bei karjeros galimybės – didesnių pajamų ir aukštesnio išsimokslinimo atstovams. Kolegų santykiai svarbesni moterims, savirealizacija- jaunesnio amžiaus, iki 35 m., aukštesnio išsimokslinimo dirbantiesiems“, - pastebi tyrėjai.

 

Kodėl alga - svarbiausia

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Algimantas Akstinas sutinka, kad pinigai yra žmogaus laisvės išraiška: kuo daugiau jų turi, tuo esi laisvesnis.

„Lietuvoje, turbūt kaip ir kitose šalyse, didėja atotrūkis tarp uždirbančių daug ir mažai, o, mano supratimu, žmonės nori turėti viską ir iš karto, todėl atlyginimas tampa pagrindine motyvacijos priemone. Kai žmonės dirba ilgiau ar uždirba daugiau, jie supranta, kad pinigai buvo ne svarbiausias motyvas, nes reikšmingiau yra kolektyvas, aplinka ir karjeros galimybės“, - apklausos duomenis komentavo jis.

Anot A. Akstino, veikiausiai apklausos rezultatus paveikė dviejų grupių atsakymai, tai - vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonės, kurių pajamos, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, yra mažiausios.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas primena, kad Lietuvos dirbantiesiems akį rėžia ir tarpvalstybiniai algų skirtumai.

„Kai žmogus nežino, kiek uždirba toks pats specialistas kitose Europos Sąjungos šalyse, jam gali atrodyti, kad jo algos pakanka. Bet kai skirtumas yra aiškus, darbuotojas jaučia neteisybę. Pavyzdžiui, indai taip pat gyvena palyginti laimingai, kol pamato, koks gali būti gyvenimas Londone. Grįžę į Indiją jie tampa nelaimingi, pradeda visus kaltinti, tai – psichologiniai veiksniai“, - dėstė S. Besagirskas.

Tačiau jis sutinka, kad kai kuriuose sektoriuose Lietuvoje darbo užmokestis yra konkurencingas, bet bėda yra ir kita: žmonės toleruoja atlyginimus „vokeliuose“, tad kokios pajamos iš tikrųjų – pasakyti sunku.

„Kiek man teko diskutuoti su estais, kurie statistiškai uždirba daugiau, priėjome išvados, kad jie neuždirba daugiau, bet pas juos beveik nėra šešėlio darbo užmokesčio sektoriuje, priešingai nei Lietuvoje, pavyzdžiui, smulkiojo verslo sektoriuje. Jei Lietuvoje būtų visuomenės spaudimas atlyginimus „vokeliuose“ legalizuoti, realusis darbo užmokestis priartėtų prie estų algų“, - teigė S. Besagirskas.

Paklaustas, ar Lietuvos gyventojai yra kuo nors išskirtiniai, jei jiems palyginti mažai rūpi kiti nei finansiniai motyvacijos veiksniai, S. Besagirskas primena poreikių piramidę.

„Kai turi ką valgyti, kur gyventi, tada pradedi domėtis kitais poreikiais, pavyzdžiui, savirealizacija. Ši apklausa parodo, kad lietuviai dar yra poreikių piramidės apačioje, t. y. dar negali visiškai patenkinti savo pirminių poreikių, pavyzdžiui, t. y., jų netenkina būstas arba jie negali valgyti tai, ko norėtų, Matome, kad nemažai dirbančių žmonių Lietuvoje gyvena nuo algos iki algos, mes net pagal taupymo lygį atsiliekame“, - sakė jis.

Ekonomistas skaičiuoja, kad darbo užmokesčiui padidėjus 1,5 karto, o išlaidoms iš esmės nepasikeitus, situacija pasikeistų į gerą. Tiesa, jis pridūrė, kad iš ekonominės perspektyvos tai – nelabai realu.

 

Alga, kai pinigai tampa nebe svarbiausiais

Kokios algos dirbantiesiems vidutiniškai reikėtų, kad ne piniginė motyvacija dirbti būtų svarbiausia, nuomonių yra įvairių.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad apklausos duomenys parodė: dabartiniai atlyginimai yra per maži.

„Žmogus pradeda domėtis karjera, sauga darbe, santykiais, įmonėje tuomet, kai uždirba pakankamai. 2007 m., kai darbo užmokesčiai buvo pakankamai aukšti, alga nebuvo vieninteliu ir pagrindiniu faktoriumi, kuris lemdavo žmogaus apsisprendimą, - primena jis. - Dabar atlyginimai yra palyginti maži, o kainos – europietiškos, tad svarbiausiais yra pinigai.“

Paklaustas, koks atlyginimas Lietuvoje yra riba, kai žmonės ima vertinti ne tik finansinį aspektą, A. Černiauskas sako, kad dažnai dirbantieji 1 tūkst. eurų „į rankas“ įvardija kaip sumą, kuri leistų vidutiniškai gyventi.

„Gaunantys tokias ir didesnes pajamas ima vertinti ir kitas darbo sąlygas. Bet kol atlyginimas šio lygio nepasiekia, alga lieka svarbiausiu faktoriumi. Mus labiausiai neramina, kad darbuotojai net nekreipia dėmesio į saugą darbo vietoje, jei siūloma didesnė alga. Kai kurių darbdavių būdas pritraukti darbuotojus yra mažiau investuoti į saugą, bet mokėti didesnes algas, tai pastebime miško darbų ir statybos sektoriuose“, - apgailestavo A. Černiauskas.

Kartu jis įsitikinęs, kad atlyginimai Lietuvoje auga per lėtai, nes šalis pagal darbo užmokesčio dydį užima trečią vietą nuo galo Europos Sąjungos narių sąraše.

„Mus lenkia ir latviai, ir estai, kur net minimalus darbo užmokestis yra didesnis. Visgi, Lietuvoje atlyginimai pamažu auga, nes jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų stygius. Manau, grįš darbo užmokesčiai, kaip buvo 2007 m.”, - apibendrino A. Černiauskas.

S. Besagirskas, kalbėdamas apie darbuotojų motyvaciją, papasakojo apie Lietuvos pramonininkų konfederacijoje atliktą apklausą.

„Mes savo kolektyvo klausėme, kas juos labiausiai motyvuoja. Dažniausias atsakymas – lankstus darbo grafikas. Žmogus žino, kada jis gali dirbti efektyviausiai, padaro daugiau, nei iš jo tikimasi ir, kai mokama už rezultatus, jis užsidirba daugiau“, - kalbėjo S. Besagirskas.

Paklaustas, o koks yra atlyginimų vidurkis apklaustame kolektyve, S. Besagirskas nurodė, kad jis yra didesnis nei vidutinis Lietuvos darbo užmokestis.

DELFI primena, kad šiemet I ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ sudarė 544 eurus.

„Kitas dalykas, darbuotojai visada vertina galimybę papildomai užsidirbti. Užsienio bendrovėse paprastai yra aiškiai nurodoma, ką žmogus turėtų padaryti, jeigu nori uždirbti daugiau, pradedant tokiais dalykais kaip viršvalandžiai ar padirbėjimas savaitgaliais ir baigiant įžvalgomis, kaip pagerinti darbo procesą ar dirbti efektyviau“, - vardijo pašnekovas.

Už pasiūlytas inovacijas, pasak S. Besagirsko, darbuotojai paprastai gauna arba premiją, arba procentą nuo įmonės sutaupytų lėšų.

„Šie dalykai taip pat labai motyvuoja, nes žmogus turi galimybę užsidirbti, be to, tai veikia ir nuotaiką darbe, nes parodoma, kad darbuotojas – ne sraigtelis ar įrankis, kurį lengva pakeisti, o kūrybiškas kolektyvo narys, iš kurio laukiama idėjų ir pasiūlymų, net jei jis niekada jų nepateikia“, - kalbėjo S. Besagirskas.

Profsąjungų konfederacijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 1,2 mln. dirbančiųjų, iš kurių apie 100 tūkst. jungia profesinės sąjungos.

Minimali mėnesinė alga Lietuvoje sudaro 300 eurų, ją uždirba 25 proc. dirbančiųjų visą ir ne visą darbo dieną.


Apklausa, kurią turi perskaityti visi Lietuvos darbdaviai: kas rūpi darbuotojams

2015-06-29

 

Lietuvos dirbantiesiems svarbiausia motyvacijos priemone darbe yra atlyginimas ir mokami įvairūs priedai, kai karjeros galimybės, kolegų santykiai, savirealizacija ir kiti veiksniai žmonėms rūpi palyginti mažai. Darbdaviai ir dirbančiųjų atstovai paaiškina, kas lemia tokius prioritetus.

Daugiau nei pusė apklaustųjų - 64 proc. - nurodė, kad juos darbe labiausiai motyvuoja atlyginimas, kai dar 34 proc. atsakė, kad jiems rūpi įvairūs priedai.

Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvoje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, pagrindinio naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą. Gyventojai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymą, kas juos motyvuoja.

„Atlyginimas dažniau svarbesnis vidutinio išsimokslinimo mažesnių ir vidutinių pajamų atstovams, vyrams. Priedai bei karjeros galimybės – didesnių pajamų ir aukštesnio išsimokslinimo atstovams. Kolegų santykiai svarbesni moterims, savirealizacija- jaunesnio amžiaus, iki 35 m., aukštesnio išsimokslinimo dirbantiesiems“, - pastebi tyrėjai.

 

Kodėl alga - svarbiausia

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Algimantas Akstinas sutinka, kad pinigai yra žmogaus laisvės išraiška: kuo daugiau jų turi, tuo esi laisvesnis.

„Lietuvoje, turbūt kaip ir kitose šalyse, didėja atotrūkis tarp uždirbančių daug ir mažai, o, mano supratimu, žmonės nori turėti viską ir iš karto, todėl atlyginimas tampa pagrindine motyvacijos priemone. Kai žmonės dirba ilgiau ar uždirba daugiau, jie supranta, kad pinigai buvo ne svarbiausias motyvas, nes reikšmingiau yra kolektyvas, aplinka ir karjeros galimybės“, - apklausos duomenis komentavo jis.

Anot A. Akstino, veikiausiai apklausos rezultatus paveikė dviejų grupių atsakymai, tai - vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonės, kurių pajamos, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, yra mažiausios.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas primena, kad Lietuvos dirbantiesiems akį rėžia ir tarpvalstybiniai algų skirtumai.

„Kai žmogus nežino, kiek uždirba toks pats specialistas kitose Europos Sąjungos šalyse, jam gali atrodyti, kad jo algos pakanka. Bet kai skirtumas yra aiškus, darbuotojas jaučia neteisybę. Pavyzdžiui, indai taip pat gyvena palyginti laimingai, kol pamato, koks gali būti gyvenimas Londone. Grįžę į Indiją jie tampa nelaimingi, pradeda visus kaltinti, tai – psichologiniai veiksniai“, - dėstė S. Besagirskas.

Tačiau jis sutinka, kad kai kuriuose sektoriuose Lietuvoje darbo užmokestis yra konkurencingas, bet bėda yra ir kita: žmonės toleruoja atlyginimus „vokeliuose“, tad kokios pajamos iš tikrųjų – pasakyti sunku.

„Kiek man teko diskutuoti su estais, kurie statistiškai uždirba daugiau, priėjome išvados, kad jie neuždirba daugiau, bet pas juos beveik nėra šešėlio darbo užmokesčio sektoriuje, priešingai nei Lietuvoje, pavyzdžiui, smulkiojo verslo sektoriuje. Jei Lietuvoje būtų visuomenės spaudimas atlyginimus „vokeliuose“ legalizuoti, realusis darbo užmokestis priartėtų prie estų algų“, - teigė S. Besagirskas.

Paklaustas, ar Lietuvos gyventojai yra kuo nors išskirtiniai, jei jiems palyginti mažai rūpi kiti nei finansiniai motyvacijos veiksniai, S. Besagirskas primena poreikių piramidę.

„Kai turi ką valgyti, kur gyventi, tada pradedi domėtis kitais poreikiais, pavyzdžiui, savirealizacija. Ši apklausa parodo, kad lietuviai dar yra poreikių piramidės apačioje, t. y. dar negali visiškai patenkinti savo pirminių poreikių, pavyzdžiui, t. y., jų netenkina būstas arba jie negali valgyti tai, ko norėtų, Matome, kad nemažai dirbančių žmonių Lietuvoje gyvena nuo algos iki algos, mes net pagal taupymo lygį atsiliekame“, - sakė jis.

Ekonomistas skaičiuoja, kad darbo užmokesčiui padidėjus 1,5 karto, o išlaidoms iš esmės nepasikeitus, situacija pasikeistų į gerą. Tiesa, jis pridūrė, kad iš ekonominės perspektyvos tai – nelabai realu.

 

Alga, kai pinigai tampa nebe svarbiausiais

Kokios algos dirbantiesiems vidutiniškai reikėtų, kad ne piniginė motyvacija dirbti būtų svarbiausia, nuomonių yra įvairių.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad apklausos duomenys parodė: dabartiniai atlyginimai yra per maži.

„Žmogus pradeda domėtis karjera, sauga darbe, santykiais, įmonėje tuomet, kai uždirba pakankamai. 2007 m., kai darbo užmokesčiai buvo pakankamai aukšti, alga nebuvo vieninteliu ir pagrindiniu faktoriumi, kuris lemdavo žmogaus apsisprendimą, - primena jis. - Dabar atlyginimai yra palyginti maži, o kainos – europietiškos, tad svarbiausiais yra pinigai.“

Paklaustas, koks atlyginimas Lietuvoje yra riba, kai žmonės ima vertinti ne tik finansinį aspektą, A. Černiauskas sako, kad dažnai dirbantieji 1 tūkst. eurų „į rankas“ įvardija kaip sumą, kuri leistų vidutiniškai gyventi.

„Gaunantys tokias ir didesnes pajamas ima vertinti ir kitas darbo sąlygas. Bet kol atlyginimas šio lygio nepasiekia, alga lieka svarbiausiu faktoriumi. Mus labiausiai neramina, kad darbuotojai net nekreipia dėmesio į saugą darbo vietoje, jei siūloma didesnė alga. Kai kurių darbdavių būdas pritraukti darbuotojus yra mažiau investuoti į saugą, bet mokėti didesnes algas, tai pastebime miško darbų ir statybos sektoriuose“, - apgailestavo A. Černiauskas.

Kartu jis įsitikinęs, kad atlyginimai Lietuvoje auga per lėtai, nes šalis pagal darbo užmokesčio dydį užima trečią vietą nuo galo Europos Sąjungos narių sąraše.

„Mus lenkia ir latviai, ir estai, kur net minimalus darbo užmokestis yra didesnis. Visgi, Lietuvoje atlyginimai pamažu auga, nes jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų stygius. Manau, grįš darbo užmokesčiai, kaip buvo 2007 m.”, - apibendrino A. Černiauskas.

S. Besagirskas, kalbėdamas apie darbuotojų motyvaciją, papasakojo apie Lietuvos pramonininkų konfederacijoje atliktą apklausą.

„Mes savo kolektyvo klausėme, kas juos labiausiai motyvuoja. Dažniausias atsakymas – lankstus darbo grafikas. Žmogus žino, kada jis gali dirbti efektyviausiai, padaro daugiau, nei iš jo tikimasi ir, kai mokama už rezultatus, jis užsidirba daugiau“, - kalbėjo S. Besagirskas.

Paklaustas, o koks yra atlyginimų vidurkis apklaustame kolektyve, S. Besagirskas nurodė, kad jis yra didesnis nei vidutinis Lietuvos darbo užmokestis.

DELFI primena, kad šiemet I ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ sudarė 544 eurus.

„Kitas dalykas, darbuotojai visada vertina galimybę papildomai užsidirbti. Užsienio bendrovėse paprastai yra aiškiai nurodoma, ką žmogus turėtų padaryti, jeigu nori uždirbti daugiau, pradedant tokiais dalykais kaip viršvalandžiai ar padirbėjimas savaitgaliais ir baigiant įžvalgomis, kaip pagerinti darbo procesą ar dirbti efektyviau“, - vardijo pašnekovas.

Už pasiūlytas inovacijas, pasak S. Besagirsko, darbuotojai paprastai gauna arba premiją, arba procentą nuo įmonės sutaupytų lėšų.

„Šie dalykai taip pat labai motyvuoja, nes žmogus turi galimybę užsidirbti, be to, tai veikia ir nuotaiką darbe, nes parodoma, kad darbuotojas – ne sraigtelis ar įrankis, kurį lengva pakeisti, o kūrybiškas kolektyvo narys, iš kurio laukiama idėjų ir pasiūlymų, net jei jis niekada jų nepateikia“, - kalbėjo S. Besagirskas.

Profsąjungų konfederacijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 1,2 mln. dirbančiųjų, iš kurių apie 100 tūkst. jungia profesinės sąjungos.

Minimali mėnesinė alga Lietuvoje sudaro 300 eurų, ją uždirba 25 proc. dirbančiųjų visą ir ne visą darbo dieną.