Tyrimas parodė, kad lietuviams kaimietiški įpročiai labai artimi

2015-06-09

 

GRYNAS.lt užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą, teiraudamiesi, ką jie mano apie lauko tualetus ir kaip dažnai jais naudojasi. Tyrimas parodė, kad kone kas trečias lietuvis pateisina lauko tualetų naudojimą sodybose ir kolektyviniuose soduose ir net 46,8 proc. nemano, kad tokie įrenginiai daro žalą aplinkai.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Vandentvarkos inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Mindaugas Rimeika neslėpė, kad gauti apklausos rezultatai jį šiek tiek nustebino, nes jis tikėjosi, kad lietuviai yra sąmoningesni ir lauko tualetus vertina kritiškiau. Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vedėjo Irmanto Valūno teigimu, pirmą kartą Lietuvoje atlikta tokio pobūdžio apklausa savo rezultatais labai nenustebino ir parodė tendenciją, kuri buvo žinoma ir iki šiol.

 

 

 

Lietuvos gyventojų buvo klausiama, koks yra jų požiūris į lauko tualetus. 34 proc. sakė pateisinantys jų naudojimą sodybose ir kolektyviniuose soduose. 21,6 proc. teigė, kad vargingai gyvenantys žmonės kaimo vietovėse geresnių variantų sau leisti negali. Lauko tualetus kaip gerą sprendimą, kuriam nereikia ieškoti kitų alternatyvų, įvardijo 21 proc. respondentų. O 7,2 proc. apklaustųjų pasisakė už lauko tualetų uždraudimą. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 16,2 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų.

Pateisinti lauko tualetų naudojimą sodybose ir kolektyviniuose soduose dažniau linkę vidutinio ir vyresnio amžiaus rajonų centrų gyventojai. Kaimo gyventojai, žemesnio išsimokslinimo ir vidutinių – mažesnių pajamų atstovai dažniau mano, kad žmonės kaimuose kol kas negali sau leisti geresnių. Geru sprendimu lauko tualetą dažniau laiko vyriausio amžiaus, mažiausių pajamų atstovai. Apskritai uždrausti lauko tualetus dažniau pageidautų moterys.

 

 

 

Respondentams taip pat buvo užduotas klausimas apie lauko tualetų poveikį aplinkai. Didžioji dalis (46,8 proc.) pasisakė manantys, kad, lyginant su kitais taršos šaltiniais, lauko tualetų tarša yra labai maža. Kas penktas (22,4 proc.) teigė, kad aplinkos šie įrenginiai apskritai neteršia. Kur kas mažesnė dalis apklaustųjų – vos 13,7 proc. išsakė nuomonę, kad lauko tualetai yra didelis aplinkos taršos šaltinis. 17 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neturėjo arba pripažino nežinantys, ar lauko tualetai teršia aplinką ar ne.

Mažą lauko tualetų taršą dažniau įžvelgia rajonų centrų ir kaimų gyventojai, vidutinių pajamų atstovai, 36-55 m. respondentai. Vyrai bei vyriausio amžiaus respondentai dažniau linkę manyti, kad lauko tualetai aplinkos neteršia visai. Dideliu taršos šaltiniu lauko tualetus dažniau įvardijo jauniausio amžiaus (18-25 m.), didmiesčių gyventojai.

 

Vykdant apklausą Lietuvos gyventojų, be kita ko, buvo teiraujamasi apie lauko tualetų daromą žalą sveikatai. Dauguma respondentų (42,9 proc.) rinkosi atsakymo variantą, kad nedaroma jokia žala. Kad žalą sveikatai gali daryti tik dažnas naudojimasis šiuo įrenginiu, pasisakė 16,7 proc. apklaustųjų. 12,6 proc. teigė, kad lauko tualetai sveikatai gali pakenkti, jeigu jais naudojamasi per karščius. Nuomonę, kad naudojantis lauko tualetais galima rimtai susirgti, palaikė 8,1 proc., o nežinojo, ką atsakyti arba išviso į šį klausimą neatsakė, 19,7 proc. respondentų.

Jokios žalos sveikatai dažniau neįžvelgia vyrai, kurių amžius svyruoja tarp 26-55 m., rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Didmiesčių gyventojai bei moterys dažniau mano, kad susirgti galima lauko tualetu naudojantis dažnai bei per didelius karščius.

 

Į klausimą, ar lauko tualetai yra skurdo atributas, teigiamai atsakė kas ketvirtas Lietuvos gyventojas (25,3 proc.). Su šiuo teiginiu nei sutiko, nei nesutiko 37,7 proc. apklaustųjų. Kad lauko tualetas yra skurdo atributas, nesutiko kone kas trečias apklaustasis (34,9 proc.).

Lauko tualetus skurdo atributu dažniau linkę laikyti didmiesčių gyventojai, didesnių pajamų bei aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Su tokiu teiginiu dažniau nesutinka 56 m. ir vyresni respondentai, žemesnių – vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

 

 

Lietuvos gyventojų apklausoje taip pat buvo klausiama, ar jiems tenka naudotis lauko tualetu ir kada paskutinį kartą jie jame atliko gamtinius reikalus. Kad lauko tualetu iš viso nesinaudoja, nurodė 35,5 proc. respondentų, 29,1 proc. teigė tai darantys, bet retai. Dažnai gamtinius reikalus lauko tualetuose atlieka 15 proc. Lietuvos gyventojų, dar 18,6 proc. tai daro kartais. Nežinančių, ar jie naudojasi šiais įrenginiais arba nepanorusių į šį klausimą atsakyti buvo 1,8 proc. Didelė dalis respondentų (32,8 proc.) teigė niekada nesinaudoję lauko tualetu, šį pusmetį gamtinius reikalus lauko būdelėje atliko 16,3 proc. Lietuvos gyventojų, 12,3 proc. tai darė šį mėnesį, 14,2 proc. šią savaitę.

Dažniau lauko tualetais tenka naudotis vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažesnių ir vidutinių pajamų, kaimo vietovių gyventojams.

 

 

VGTU docentas: lašas po lašo ir akmenį pratašo

VGTU docentas M. Rimeika, susipažinęs su apklausos rezultatais, GRYNAS.lt teigė, kad jie atrodo šiek tiek keistokai: „Maniau, kad Lietuvos gyventojai turėtų neigiamiau vertinti lauko tualetus. Jų neuždrausi, tačiau bendras kontekstas, sakyčiau, primena tarybinį mentalitetą. Nenorėčiau tokio mąstymo vadinti kaimietišku, nes tai nebūtinai blogas mąstymas, tačiau tai siečiau su blogu paveldu. Pagal statistinius duomenis Lietuvoje ir bendrą logiką, daugiau nei 80 proc. visų gyventojų turėtų jau naudotis normaliomis paslaugomis – su vandeniu ir tualetiniu popieriumi. O čia išeina taip, kad gyventojai, tikėtina, naudojasi tomis paslaugomis, tačiau kai kalbame apie kaimą, kolektyvinius sodus, naudotis lauko tualetu yra nieko tokio“, - įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Anot jo, dauguma žmonių naudojimąsi lauko tualetu laiko laikinu dalyku, todėl galbūt dėl to ir pateisina. Jeigu jiems reikėtų šiuo įrenginiu naudotis nuolat, apklausos rezultatai galėtų būti kitokie.

„Pavyzdžiui, nuvažiavęs į kaimą pas senelius pasisvečiuoju pas juos vieną dieną, nueinu į lauko tualetą ir dingstu iš ten. Per tokią prizmę žiūrint, gal ir galėtume kažkiek tai (naudojimąsi lauko tualetais – red. past.) pateisinti, bet jeigu vilniečiui, kauniečiui ar skuodiškiui tektų pastoviai lauko tualetu naudotis, bijau, kad rezultatai būtų kitokie“, - svarstė M. Rimeika.

Paklaustas apie lauko tualetų daromą žalą aplinkai, docentas prisiminė liaudies patarlę, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Jis pripažino, kad tokiu tualetu besinaudojantis vienas žmogus didelio neigiamo poveikio nesukeltų, tačiau jeigu žmonių daug, tai jau visai kita kalba.

„Politikuojant galima būtų sakyti taip: viena bobutė, gyvenanti kaime, kiek ji ten privaikšto į lauko tualetą! Tačiau jeigu tai ne viena bobutė, o penkių asmenų šeima ir visi jos nariai ten pat vaikšto? Labai dažnai naudojami netipiniai pavyzdžiai. Jeigu kalbame apie taršą, ją reikia kažkaip matuoti. Mano skaičiavimais, vieno žmogaus tualetas užteršia pakankamai daug – vieną žmogaus šulinį. Jeigu jis pats užteršia, tai yra didelis taršos šaltinis“, - samprotavo mokslininkas.

Jis pripažino, kad lauko tualetų poveikį sveikatai reikėtų vertinti per užterštų šulinių prizmę: „Žalą lauko tualetai vienareikšmiškai daro – užteršia mūsų gruntinius vandenis. Jeigu norime, kad vanduo būtų labai švarus, tinka kita lietuviška patarlė: šauktas deguto sugadina statinę medaus. Čia lygiai tas pats – mes iškasame trijų metrų duobę, ten viskas krenta ir po truputį tie teršalai varva į požeminį vandenį – lašas po lašo ir statinės mūsų sugadintos“, - kalbėjo M. Rimeika.

 

 

80 proc. šulinių užteršti, kas taršos šaltinis?

Lietuvoje, ko gero, niekas nėra skaičiavęs, kiek lauko tualetų iš viso galėtume turėti, tačiau yra atliekami požeminio vandens tyrimai, kurių rezultatus nuolat skelbia Higienos centras. Šie rezultatai, anot VGTU docento, aiškiai rodo didelį požeminių vandenų užterštumą.

„Visą laiką deklaruojama, kad 80 proc. šulinių yra užteršti. Iš kur ta tarša ateina? Jeigu sakome, kad lauko tualetas yra silpnas teršėjas, reikėtų pagalvoti apie kitus taršos šaltinius. Bent jau apsidairę aplink mano sodybą nepamatytume nė vienos karvės, o laukai dirvonuoja, taigi kas tas kitas teršėjas? Taip, jeigu yra ūkininkų, jie tręšia dirvą trąšomis, bet labai dažnai nuo tų gyvenviečių ar kaimelių jų laukai yra šiek tiek nutolę – per kilometrą ar du“, - sakė VGTU Vandentvarkos inžinerijos katedros vedėjas.

Galiausiai pašnekovas dar kartą pripažino, kad bendros tendencijos jį šiek tiek nustebino. „Akivaizdžiai matosi mentaliteto problema. Be abejo, ir finansinio aspekto atmesti negalime. Manyčiau, kad 10-15 proc. gyventojų tikrai gali turėti finansinių problemų (įsirengti tradicinius tualetus – red. past.), bet kodėl tuomet gyventojai pasisako, kad lauko tualetai nekenkia aplinkai, kad tai normalu? Tokie pareiškimai ir milžiniški skaičiai rodo, kad likusi žmonių dalis nieko tame nemato blogo. Čia yra liūdniausia dalis“, - teigė M. Rimeika.

Visgi mokslininkas nori būti optimistu ir galvojai, kad jaunoji karta rečiau naudosis lauko tualetais. Tačiau reikia turėti omenyje, kad žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, todėl situacija dar keletą dešimtmečių gali stipriai ir nesikeisti.

 

 

Aplinką teršti gali ir biologinio valymo įrenginiai

Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vedėjas I. Valūnas GRYNAS.lt teigė, kad apklausa didelių netikėtumų neparodė. Buvo ir anksčiau žinoma, kad lauko tualetai labiausiai paplitę rečiau gyvenamose vietovėse, daugiausiai kaimuose, ten, kur nėra išvystyta centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų infrastruktūra.

„Susidariau tokį įspūdį, kad buvo vertinama pagal savo asmeninę patirtį. Jeigu tai vyresnis žmogus, jis dažniau gyvena kaimo vietovėje ir yra įpratęs prie lauko tualetų. Jaunimas gal labiau orientuojasi į šiuolaikiškesnius patogumus, todėl ir nuomonė kiek kitokia. Tai logiškai paaiškinama“, - sakė I. Valūnas.

Pašnekovas pabrėžia, kad lauko tualetai neigiamą poveikį aplinkai kelia tik tuomet, jei yra įrengti netvarkingai – talpos yra neprižiūrimos, kiauros arba jose sukaupiamos atliekos sąmoningai išpilamos ten, kur papuola.

„Lygiai taip pat ir biologinio valymo įrenginiai – jeigu jų neprižiūrėsi, jie irgi gali padaryti žalą aplinkai“, - atkreipė dėmesį ministerijos atstovas.

Paklaustas, kaip reikėtų įvertini apklausos rezultatus, kuriuose per 40 proc. gyventojų pasisako nemanantys, kad lauko tualetai teršia aplinką, palyginti su kitais taršos šaltiniais, I. Valūnas teigė, kad labai priklauso su kuo lyginsi.

„Jeigu lygintume su stambia pramonės įmone, žinoma, kad tai yra nepalyginami dalykai. Kita vertus, aš lyginčiau su mėšlo tvarkymui taikomais reikalavimais. Tinkamai paskleistas ir pagal tręšimo planą sudozuotas mėšlas ir srutos pripažįstamos kaip trąša ir plačiai naudojamos – auginamos daržovės ir kitos kultūros. Tačiau jeigu nėra mėšlas sandėliuojamas vienoje krūvoje ir nėra hidroizoliacinio pagrindo, jis pripažįstamas kaip taršos šaltinis, iš jo sunkiasi nitratai, kurie patenka į gruntinius vandenis ir juos užteršia. Matyčiau ir čia analogiją: tai iš esmės yra sukoncentruotas pakankamai nemažas (vertinant buitiniu lygiu) teršalų kiekis ir jis turėtų būti tinkamai sutvarkomas“, - samprotavo ministerijos atstovas.

Pašnekovo nuomone, jeigu jis būtų pats dalyvavęs apklausoje, į klausimą ar lauko tualetą laikytų skurdo atributu, jis atsakytų kaip ir dauguma respondentų – kad su šiuo teiginiu nei sutinka, nei nesutinka.

„Tai priklauso nuo konkrečios situacijos: taip, gali būti, kad gyventojams trūksta piniginių lėšų, tačiau tais atvejais, kai paprasčiausiai nėra infrastruktūros, tuomet ir belieka du sprendimai - arba biologinio valymo įrenginys (bet jam irgi reikia lėšų), arba lauko tualetas. Kitas dalykas – turi būti nuolat gyvenama, jeigu tai yra sodo namelis ir jame noriu normaliai susitvarkyti, lauko tualetas praktiškai vienintelis sprendimas yra. Tada tik kyla klausimas – koks: ar tik duobė, ar šiuolaikiniai biokompostuojantys tualetai“, - kalbėjo I. Valūnas.

 

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" gyventojų apklausa vykdyta šių metų 2015 metų gegužės 15-25 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.


Tyrimas parodė, kad lietuviams kaimietiški įpročiai labai artimi

2015-06-09

 

GRYNAS.lt užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą, teiraudamiesi, ką jie mano apie lauko tualetus ir kaip dažnai jais naudojasi. Tyrimas parodė, kad kone kas trečias lietuvis pateisina lauko tualetų naudojimą sodybose ir kolektyviniuose soduose ir net 46,8 proc. nemano, kad tokie įrenginiai daro žalą aplinkai.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Vandentvarkos inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Mindaugas Rimeika neslėpė, kad gauti apklausos rezultatai jį šiek tiek nustebino, nes jis tikėjosi, kad lietuviai yra sąmoningesni ir lauko tualetus vertina kritiškiau. Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vedėjo Irmanto Valūno teigimu, pirmą kartą Lietuvoje atlikta tokio pobūdžio apklausa savo rezultatais labai nenustebino ir parodė tendenciją, kuri buvo žinoma ir iki šiol.

 

 

 

Lietuvos gyventojų buvo klausiama, koks yra jų požiūris į lauko tualetus. 34 proc. sakė pateisinantys jų naudojimą sodybose ir kolektyviniuose soduose. 21,6 proc. teigė, kad vargingai gyvenantys žmonės kaimo vietovėse geresnių variantų sau leisti negali. Lauko tualetus kaip gerą sprendimą, kuriam nereikia ieškoti kitų alternatyvų, įvardijo 21 proc. respondentų. O 7,2 proc. apklaustųjų pasisakė už lauko tualetų uždraudimą. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 16,2 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų.

Pateisinti lauko tualetų naudojimą sodybose ir kolektyviniuose soduose dažniau linkę vidutinio ir vyresnio amžiaus rajonų centrų gyventojai. Kaimo gyventojai, žemesnio išsimokslinimo ir vidutinių – mažesnių pajamų atstovai dažniau mano, kad žmonės kaimuose kol kas negali sau leisti geresnių. Geru sprendimu lauko tualetą dažniau laiko vyriausio amžiaus, mažiausių pajamų atstovai. Apskritai uždrausti lauko tualetus dažniau pageidautų moterys.

 

 

 

Respondentams taip pat buvo užduotas klausimas apie lauko tualetų poveikį aplinkai. Didžioji dalis (46,8 proc.) pasisakė manantys, kad, lyginant su kitais taršos šaltiniais, lauko tualetų tarša yra labai maža. Kas penktas (22,4 proc.) teigė, kad aplinkos šie įrenginiai apskritai neteršia. Kur kas mažesnė dalis apklaustųjų – vos 13,7 proc. išsakė nuomonę, kad lauko tualetai yra didelis aplinkos taršos šaltinis. 17 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neturėjo arba pripažino nežinantys, ar lauko tualetai teršia aplinką ar ne.

Mažą lauko tualetų taršą dažniau įžvelgia rajonų centrų ir kaimų gyventojai, vidutinių pajamų atstovai, 36-55 m. respondentai. Vyrai bei vyriausio amžiaus respondentai dažniau linkę manyti, kad lauko tualetai aplinkos neteršia visai. Dideliu taršos šaltiniu lauko tualetus dažniau įvardijo jauniausio amžiaus (18-25 m.), didmiesčių gyventojai.

 

Vykdant apklausą Lietuvos gyventojų, be kita ko, buvo teiraujamasi apie lauko tualetų daromą žalą sveikatai. Dauguma respondentų (42,9 proc.) rinkosi atsakymo variantą, kad nedaroma jokia žala. Kad žalą sveikatai gali daryti tik dažnas naudojimasis šiuo įrenginiu, pasisakė 16,7 proc. apklaustųjų. 12,6 proc. teigė, kad lauko tualetai sveikatai gali pakenkti, jeigu jais naudojamasi per karščius. Nuomonę, kad naudojantis lauko tualetais galima rimtai susirgti, palaikė 8,1 proc., o nežinojo, ką atsakyti arba išviso į šį klausimą neatsakė, 19,7 proc. respondentų.

Jokios žalos sveikatai dažniau neįžvelgia vyrai, kurių amžius svyruoja tarp 26-55 m., rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Didmiesčių gyventojai bei moterys dažniau mano, kad susirgti galima lauko tualetu naudojantis dažnai bei per didelius karščius.

 

Į klausimą, ar lauko tualetai yra skurdo atributas, teigiamai atsakė kas ketvirtas Lietuvos gyventojas (25,3 proc.). Su šiuo teiginiu nei sutiko, nei nesutiko 37,7 proc. apklaustųjų. Kad lauko tualetas yra skurdo atributas, nesutiko kone kas trečias apklaustasis (34,9 proc.).

Lauko tualetus skurdo atributu dažniau linkę laikyti didmiesčių gyventojai, didesnių pajamų bei aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Su tokiu teiginiu dažniau nesutinka 56 m. ir vyresni respondentai, žemesnių – vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

 

 

Lietuvos gyventojų apklausoje taip pat buvo klausiama, ar jiems tenka naudotis lauko tualetu ir kada paskutinį kartą jie jame atliko gamtinius reikalus. Kad lauko tualetu iš viso nesinaudoja, nurodė 35,5 proc. respondentų, 29,1 proc. teigė tai darantys, bet retai. Dažnai gamtinius reikalus lauko tualetuose atlieka 15 proc. Lietuvos gyventojų, dar 18,6 proc. tai daro kartais. Nežinančių, ar jie naudojasi šiais įrenginiais arba nepanorusių į šį klausimą atsakyti buvo 1,8 proc. Didelė dalis respondentų (32,8 proc.) teigė niekada nesinaudoję lauko tualetu, šį pusmetį gamtinius reikalus lauko būdelėje atliko 16,3 proc. Lietuvos gyventojų, 12,3 proc. tai darė šį mėnesį, 14,2 proc. šią savaitę.

Dažniau lauko tualetais tenka naudotis vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažesnių ir vidutinių pajamų, kaimo vietovių gyventojams.

 

 

VGTU docentas: lašas po lašo ir akmenį pratašo

VGTU docentas M. Rimeika, susipažinęs su apklausos rezultatais, GRYNAS.lt teigė, kad jie atrodo šiek tiek keistokai: „Maniau, kad Lietuvos gyventojai turėtų neigiamiau vertinti lauko tualetus. Jų neuždrausi, tačiau bendras kontekstas, sakyčiau, primena tarybinį mentalitetą. Nenorėčiau tokio mąstymo vadinti kaimietišku, nes tai nebūtinai blogas mąstymas, tačiau tai siečiau su blogu paveldu. Pagal statistinius duomenis Lietuvoje ir bendrą logiką, daugiau nei 80 proc. visų gyventojų turėtų jau naudotis normaliomis paslaugomis – su vandeniu ir tualetiniu popieriumi. O čia išeina taip, kad gyventojai, tikėtina, naudojasi tomis paslaugomis, tačiau kai kalbame apie kaimą, kolektyvinius sodus, naudotis lauko tualetu yra nieko tokio“, - įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Anot jo, dauguma žmonių naudojimąsi lauko tualetu laiko laikinu dalyku, todėl galbūt dėl to ir pateisina. Jeigu jiems reikėtų šiuo įrenginiu naudotis nuolat, apklausos rezultatai galėtų būti kitokie.

„Pavyzdžiui, nuvažiavęs į kaimą pas senelius pasisvečiuoju pas juos vieną dieną, nueinu į lauko tualetą ir dingstu iš ten. Per tokią prizmę žiūrint, gal ir galėtume kažkiek tai (naudojimąsi lauko tualetais – red. past.) pateisinti, bet jeigu vilniečiui, kauniečiui ar skuodiškiui tektų pastoviai lauko tualetu naudotis, bijau, kad rezultatai būtų kitokie“, - svarstė M. Rimeika.

Paklaustas apie lauko tualetų daromą žalą aplinkai, docentas prisiminė liaudies patarlę, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Jis pripažino, kad tokiu tualetu besinaudojantis vienas žmogus didelio neigiamo poveikio nesukeltų, tačiau jeigu žmonių daug, tai jau visai kita kalba.

„Politikuojant galima būtų sakyti taip: viena bobutė, gyvenanti kaime, kiek ji ten privaikšto į lauko tualetą! Tačiau jeigu tai ne viena bobutė, o penkių asmenų šeima ir visi jos nariai ten pat vaikšto? Labai dažnai naudojami netipiniai pavyzdžiai. Jeigu kalbame apie taršą, ją reikia kažkaip matuoti. Mano skaičiavimais, vieno žmogaus tualetas užteršia pakankamai daug – vieną žmogaus šulinį. Jeigu jis pats užteršia, tai yra didelis taršos šaltinis“, - samprotavo mokslininkas.

Jis pripažino, kad lauko tualetų poveikį sveikatai reikėtų vertinti per užterštų šulinių prizmę: „Žalą lauko tualetai vienareikšmiškai daro – užteršia mūsų gruntinius vandenis. Jeigu norime, kad vanduo būtų labai švarus, tinka kita lietuviška patarlė: šauktas deguto sugadina statinę medaus. Čia lygiai tas pats – mes iškasame trijų metrų duobę, ten viskas krenta ir po truputį tie teršalai varva į požeminį vandenį – lašas po lašo ir statinės mūsų sugadintos“, - kalbėjo M. Rimeika.

 

 

80 proc. šulinių užteršti, kas taršos šaltinis?

Lietuvoje, ko gero, niekas nėra skaičiavęs, kiek lauko tualetų iš viso galėtume turėti, tačiau yra atliekami požeminio vandens tyrimai, kurių rezultatus nuolat skelbia Higienos centras. Šie rezultatai, anot VGTU docento, aiškiai rodo didelį požeminių vandenų užterštumą.

„Visą laiką deklaruojama, kad 80 proc. šulinių yra užteršti. Iš kur ta tarša ateina? Jeigu sakome, kad lauko tualetas yra silpnas teršėjas, reikėtų pagalvoti apie kitus taršos šaltinius. Bent jau apsidairę aplink mano sodybą nepamatytume nė vienos karvės, o laukai dirvonuoja, taigi kas tas kitas teršėjas? Taip, jeigu yra ūkininkų, jie tręšia dirvą trąšomis, bet labai dažnai nuo tų gyvenviečių ar kaimelių jų laukai yra šiek tiek nutolę – per kilometrą ar du“, - sakė VGTU Vandentvarkos inžinerijos katedros vedėjas.

Galiausiai pašnekovas dar kartą pripažino, kad bendros tendencijos jį šiek tiek nustebino. „Akivaizdžiai matosi mentaliteto problema. Be abejo, ir finansinio aspekto atmesti negalime. Manyčiau, kad 10-15 proc. gyventojų tikrai gali turėti finansinių problemų (įsirengti tradicinius tualetus – red. past.), bet kodėl tuomet gyventojai pasisako, kad lauko tualetai nekenkia aplinkai, kad tai normalu? Tokie pareiškimai ir milžiniški skaičiai rodo, kad likusi žmonių dalis nieko tame nemato blogo. Čia yra liūdniausia dalis“, - teigė M. Rimeika.

Visgi mokslininkas nori būti optimistu ir galvojai, kad jaunoji karta rečiau naudosis lauko tualetais. Tačiau reikia turėti omenyje, kad žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, todėl situacija dar keletą dešimtmečių gali stipriai ir nesikeisti.

 

 

Aplinką teršti gali ir biologinio valymo įrenginiai

Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vedėjas I. Valūnas GRYNAS.lt teigė, kad apklausa didelių netikėtumų neparodė. Buvo ir anksčiau žinoma, kad lauko tualetai labiausiai paplitę rečiau gyvenamose vietovėse, daugiausiai kaimuose, ten, kur nėra išvystyta centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų infrastruktūra.

„Susidariau tokį įspūdį, kad buvo vertinama pagal savo asmeninę patirtį. Jeigu tai vyresnis žmogus, jis dažniau gyvena kaimo vietovėje ir yra įpratęs prie lauko tualetų. Jaunimas gal labiau orientuojasi į šiuolaikiškesnius patogumus, todėl ir nuomonė kiek kitokia. Tai logiškai paaiškinama“, - sakė I. Valūnas.

Pašnekovas pabrėžia, kad lauko tualetai neigiamą poveikį aplinkai kelia tik tuomet, jei yra įrengti netvarkingai – talpos yra neprižiūrimos, kiauros arba jose sukaupiamos atliekos sąmoningai išpilamos ten, kur papuola.

„Lygiai taip pat ir biologinio valymo įrenginiai – jeigu jų neprižiūrėsi, jie irgi gali padaryti žalą aplinkai“, - atkreipė dėmesį ministerijos atstovas.

Paklaustas, kaip reikėtų įvertini apklausos rezultatus, kuriuose per 40 proc. gyventojų pasisako nemanantys, kad lauko tualetai teršia aplinką, palyginti su kitais taršos šaltiniais, I. Valūnas teigė, kad labai priklauso su kuo lyginsi.

„Jeigu lygintume su stambia pramonės įmone, žinoma, kad tai yra nepalyginami dalykai. Kita vertus, aš lyginčiau su mėšlo tvarkymui taikomais reikalavimais. Tinkamai paskleistas ir pagal tręšimo planą sudozuotas mėšlas ir srutos pripažįstamos kaip trąša ir plačiai naudojamos – auginamos daržovės ir kitos kultūros. Tačiau jeigu nėra mėšlas sandėliuojamas vienoje krūvoje ir nėra hidroizoliacinio pagrindo, jis pripažįstamas kaip taršos šaltinis, iš jo sunkiasi nitratai, kurie patenka į gruntinius vandenis ir juos užteršia. Matyčiau ir čia analogiją: tai iš esmės yra sukoncentruotas pakankamai nemažas (vertinant buitiniu lygiu) teršalų kiekis ir jis turėtų būti tinkamai sutvarkomas“, - samprotavo ministerijos atstovas.

Pašnekovo nuomone, jeigu jis būtų pats dalyvavęs apklausoje, į klausimą ar lauko tualetą laikytų skurdo atributu, jis atsakytų kaip ir dauguma respondentų – kad su šiuo teiginiu nei sutinka, nei nesutinka.

„Tai priklauso nuo konkrečios situacijos: taip, gali būti, kad gyventojams trūksta piniginių lėšų, tačiau tais atvejais, kai paprasčiausiai nėra infrastruktūros, tuomet ir belieka du sprendimai - arba biologinio valymo įrenginys (bet jam irgi reikia lėšų), arba lauko tualetas. Kitas dalykas – turi būti nuolat gyvenama, jeigu tai yra sodo namelis ir jame noriu normaliai susitvarkyti, lauko tualetas praktiškai vienintelis sprendimas yra. Tada tik kyla klausimas – koks: ar tik duobė, ar šiuolaikiniai biokompostuojantys tualetai“, - kalbėjo I. Valūnas.

 

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" gyventojų apklausa vykdyta šių metų 2015 metų gegužės 15-25 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.