Šalies gyventojų rinkiminių nuostatų tyrimas

2015-03-30

 

Liberalų sąjūdis tapo antra populiariausia partija Lietuvoje po socialdemokratų. Jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, už liberalus balsuotų 14,6 proc. rinkėjų. Prieš mėnesį jų populiarumas siekė 10,5 proc.

Tokias rinkimų ir porinkimines gyventojų nuotaikas atspindi DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kovo 14-22 dienomis atlikta apklausa.

Savivaldos rinkimų pirmasis turas Lietuvoje vyko kovo 1 d., antrasis – kovo 15 d. Juose už liberalų kandidatus į tarybas buvo atiduota 172 tūkst. balsų, partija gavo 217 mandatų, iš jų – 9 merai.

Liberalų sąjūdis tapo trečia partija pagal rinkėjų išreikštą pasitikėjimą: pirmi buvo socialdemokratai, antri – konservatoriai.

Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad liberalų populiarumas susijęs su tam tikra inercija: Liberalų sąjūdis pasirodė gerai dvejuose iš eilės rinkimuose, jie vertinami kaip nugalėtojai, apie juos daug kalbama, todėl natūraliai ši partija teigiamai vertinama ir apklausose.

„Nugalėtojams sekasi: kai sėkmė paliečia, ji kurį laiką nepaleidžia. Dabar liberalai tapo sėkmės numylėtiniais, ši banga juos neša ir matyt, tai tęsis kurį laiką“, - sakė V. Dumbliauskas.

 

Liberalų populiarumas šoko

Remiantis visuomenės nuomonės apklausa, socialdemokratai išlieka populiariausia partija, už kurią balsą atiduotų 20,8 proc. Lietuvos gyventojų. Vasario mėnesį pasitikėjimas Lietuvos socialdemokratų partija buvo panašus – 20,9 proc. Praėjusių metų gruodį siekė 22,9 proc.

Tačiau Liberalų sąjūdis savo populiarumą auginasi kas mėnesį. Kovo mėnesį už juos balsą norėjo atiduoti 14,6 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, vasarį – 10,5 proc.

Neįtikėtina, bet praėjusių metų gruodžio mėnesį už liberalus savo balsą atiduoti ketino tik 7,9 proc. rinkėjų.

V. Dumbliausko nuomone, Liberalų sąjūdžio populiarumo išaugimas iš dalies gali būti susijęs su Darbo partijos nuosmukiu. „Man atrodo, kad jie paėmė tų žmonių balsus, kurie gali balsuoti ir už Darbo partiją, ir už Arūno Valinsko suburtą partiją. Tai rinkėjai, kuriems patinka balsuoti už tuos, kuriems sekasi. Ši banga gali nunešti Liberalų sąjūdį ir į Seimo rinkimus“, - sakė politologas.

Reitingų lentelėse trečią vietą užima Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurie dabar surinktų 9,3 proc. balsų. Prieš mėnesį palaikančiųjų kiekis buvo panašus – 9,6 proc. Konservatorių populiarumas beveik nesvyruoja ir nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio: tuomet už juos būtų balsavę 9,8 proc. respondentų.

Toliau rikiuojasi savivaldos rinkimuose nukraujavusi partija „Tvarka ir teisingumas“. Pasitikėjimą šia politine jėga prie urnų demonstruotų 8,3 proc. gyventojų. Panašiai „tvarkiečius“ žmonės vertino ir prieš mėnesį – jų populiarumas vasarį siekė 8,9 proc., gruodį – 12,2 proc.

Nesėkmingai savivaldos rinkimuose pasirodžiusi Darbo partija reitingų lentelėje irgi nukrito apačion: kovo mėnesį už ją balsuoti norėjo 6,2 proc. žmonių, vasarį – 9,2 proc, pernai gruodį – 8,9 proc.

V. Dumbliausko nuomone, jeigu Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas grįžtų į aktyvią politiką ir jeigu teismas neskirtų jam realios laisvės atėmimo bausmės, tuomet „darbiečiai“ turėtų visas galimybes atsitiesti. Politologo manymu, „darbiečių“ galimybės yra didesnės nei „tvarkiečių“, nes pastarieji beveik neturi lyderių. Tuo tarpu Darbo partijoje, be V. Uspaskicho, dirba tokie žmonės kaip Virginija Baltraitienė, Loreta Graužinienė, Vytautas Gapšys ar Kęstutis Daukšys.

„O ir pats V. Uspaskichas yra ryškesnis už R. Paksą", - sakė politologas

Kitos politinės partijos, remiantis apklausos rezultatais, nesugebėtų peržengti 5 proc. rinkimų barjero, nors labai nedaug trūksta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Už valstiečius ir žaliuosius balsuotų 4,7 proc. respondentų, prieš mėnesį rėmėjų buvo 5 proc., gruodį – 4,5 proc.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos populiarumas šiek tiek auga: kovo mėnesį balsuoti už ją norėjo 4,3 proc. žmonių, vasarį – 3,5 proc. pernai gruodį – 3,5 proc. Žinant, kad tai regioninė partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos populiarumas yra gana aukštas.

Kur kas mažiau rinkėjų nori balsuoti už Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungą: jai balsą atiduoti būtų linkę vos 2,8 proc. rinkėjų. Dar mažesniu populiarumu pasižymi Lietuvos žaliųjų partija – už ją balsuotų 1,8 proc. respondentų.

 

Po rinkimų – svaiginantis vienos partijos šuolis
© DELFI

 

Geriausias premjeras – be konkurencijos

Nors partijų reitingai demonstruoja, kad dalis rinkėjų regi alternatyvą dabartiniams valdantiesiems socialdemokratams, tačiau socialdemokratų lyderis ir premjeras Algirdas Butkevičius, gyventojų akyse, išlieka geriausiai tinkantis užimti dabartines pareigas. Tokios nuomonės laikosi 35,2 proc. žmonių.

Antra geriausia kandidatė į šias pareigas, Lietuvos gyventojų nuomone, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. Tačiau jos ir A. Butkevičiaus populiarumas bent kol kas nelygintinas – kad europarlamentarė tinkama premjero pareigoms, mano vos 5,1 proc. žmonių.

„Tvarkos ir teisingumo“ lyderį, Europos Parlamento narį Rolandą Paksą ministro pirmininko kėdėje matyti norėtų 5 proc. respondentų, Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį – 4,9 proc.

Toliau potencialių premjerų sąraše rikiuojasi „Tvarką ir teisingumą“ palikęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis (3,8 proc.), konservatorių pirmininko rinkimuose dalyvaujanti Irena Degutienė (3,5 proc.), liberalų europarlamentaras Antanas Guoga (3 proc.), Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas (2,9 proc.), konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius (2,3 proc.) bei pareigas baigiantis Vilniaus meras Artūras Zuokas (2,3 proc.).

Klausiamas, dėl kokių priežasčių E. Masiulio ir A. Guogos populiarumas nėra toks pat aukštas kaip Liberalų sąjūdžio, Mykolo Romerio universiteto docentas pabrėžė, kad liberalai nėra vieno lyderio partija. Kaip pavyzdį jis pateikė Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus: konservatoriai turi stabilų rinkėjų ratą, nors lyderis A. Kubilius yra vienas nepopuliariausių politikų Lietuvoje.

„Tai ne V. Uspaskicho atvejis, kai jis vienas ištempia partiją. Ši sėkmė veikiausiai yra kolektyvinio darbo pasekmė, bet negalima paneigti A. Guogos fenomeno, jis liberalų reitingams davė pliusų", - teigia V. Dumbliauskas.

 

Po rinkimų – svaiginantis vienos partijos šuolis
© DELFI

 

Vyriausybės veiklą vertina pusėtinai

Klausiami, kaip vertina dabartinės A. Butkevičiaus Vyriausybės veiklą, daugiau gyventojų teigė vertinantys greičiau neigiamai ir neigiamai nei teigiamai ir greičiau teigiamai. Pirmųjų buvo 53,8 proc., antrųjų – 40,1 proc.

Dar 6,1 proc. respondentų neturėjo nuomonės.

 

Po rinkimų – svaiginantis vienos partijos šuolis
© DELFI

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų kovo 14-22 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


Šalies gyventojų rinkiminių nuostatų tyrimas

2015-03-30

 

Liberalų sąjūdis tapo antra populiariausia partija Lietuvoje po socialdemokratų. Jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, už liberalus balsuotų 14,6 proc. rinkėjų. Prieš mėnesį jų populiarumas siekė 10,5 proc.

Tokias rinkimų ir porinkimines gyventojų nuotaikas atspindi DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kovo 14-22 dienomis atlikta apklausa.

Savivaldos rinkimų pirmasis turas Lietuvoje vyko kovo 1 d., antrasis – kovo 15 d. Juose už liberalų kandidatus į tarybas buvo atiduota 172 tūkst. balsų, partija gavo 217 mandatų, iš jų – 9 merai.

Liberalų sąjūdis tapo trečia partija pagal rinkėjų išreikštą pasitikėjimą: pirmi buvo socialdemokratai, antri – konservatoriai.

Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad liberalų populiarumas susijęs su tam tikra inercija: Liberalų sąjūdis pasirodė gerai dvejuose iš eilės rinkimuose, jie vertinami kaip nugalėtojai, apie juos daug kalbama, todėl natūraliai ši partija teigiamai vertinama ir apklausose.

„Nugalėtojams sekasi: kai sėkmė paliečia, ji kurį laiką nepaleidžia. Dabar liberalai tapo sėkmės numylėtiniais, ši banga juos neša ir matyt, tai tęsis kurį laiką“, - sakė V. Dumbliauskas.

 

Liberalų populiarumas šoko

Remiantis visuomenės nuomonės apklausa, socialdemokratai išlieka populiariausia partija, už kurią balsą atiduotų 20,8 proc. Lietuvos gyventojų. Vasario mėnesį pasitikėjimas Lietuvos socialdemokratų partija buvo panašus – 20,9 proc. Praėjusių metų gruodį siekė 22,9 proc.

Tačiau Liberalų sąjūdis savo populiarumą auginasi kas mėnesį. Kovo mėnesį už juos balsą norėjo atiduoti 14,6 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, vasarį – 10,5 proc.

Neįtikėtina, bet praėjusių metų gruodžio mėnesį už liberalus savo balsą atiduoti ketino tik 7,9 proc. rinkėjų.

V. Dumbliausko nuomone, Liberalų sąjūdžio populiarumo išaugimas iš dalies gali būti susijęs su Darbo partijos nuosmukiu. „Man atrodo, kad jie paėmė tų žmonių balsus, kurie gali balsuoti ir už Darbo partiją, ir už Arūno Valinsko suburtą partiją. Tai rinkėjai, kuriems patinka balsuoti už tuos, kuriems sekasi. Ši banga gali nunešti Liberalų sąjūdį ir į Seimo rinkimus“, - sakė politologas.

Reitingų lentelėse trečią vietą užima Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurie dabar surinktų 9,3 proc. balsų. Prieš mėnesį palaikančiųjų kiekis buvo panašus – 9,6 proc. Konservatorių populiarumas beveik nesvyruoja ir nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio: tuomet už juos būtų balsavę 9,8 proc. respondentų.

Toliau rikiuojasi savivaldos rinkimuose nukraujavusi partija „Tvarka ir teisingumas“. Pasitikėjimą šia politine jėga prie urnų demonstruotų 8,3 proc. gyventojų. Panašiai „tvarkiečius“ žmonės vertino ir prieš mėnesį – jų populiarumas vasarį siekė 8,9 proc., gruodį – 12,2 proc.

Nesėkmingai savivaldos rinkimuose pasirodžiusi Darbo partija reitingų lentelėje irgi nukrito apačion: kovo mėnesį už ją balsuoti norėjo 6,2 proc. žmonių, vasarį – 9,2 proc, pernai gruodį – 8,9 proc.

V. Dumbliausko nuomone, jeigu Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas grįžtų į aktyvią politiką ir jeigu teismas neskirtų jam realios laisvės atėmimo bausmės, tuomet „darbiečiai“ turėtų visas galimybes atsitiesti. Politologo manymu, „darbiečių“ galimybės yra didesnės nei „tvarkiečių“, nes pastarieji beveik neturi lyderių. Tuo tarpu Darbo partijoje, be V. Uspaskicho, dirba tokie žmonės kaip Virginija Baltraitienė, Loreta Graužinienė, Vytautas Gapšys ar Kęstutis Daukšys.

„O ir pats V. Uspaskichas yra ryškesnis už R. Paksą", - sakė politologas

Kitos politinės partijos, remiantis apklausos rezultatais, nesugebėtų peržengti 5 proc. rinkimų barjero, nors labai nedaug trūksta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Už valstiečius ir žaliuosius balsuotų 4,7 proc. respondentų, prieš mėnesį rėmėjų buvo 5 proc., gruodį – 4,5 proc.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos populiarumas šiek tiek auga: kovo mėnesį balsuoti už ją norėjo 4,3 proc. žmonių, vasarį – 3,5 proc. pernai gruodį – 3,5 proc. Žinant, kad tai regioninė partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos populiarumas yra gana aukštas.

Kur kas mažiau rinkėjų nori balsuoti už Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungą: jai balsą atiduoti būtų linkę vos 2,8 proc. rinkėjų. Dar mažesniu populiarumu pasižymi Lietuvos žaliųjų partija – už ją balsuotų 1,8 proc. respondentų.

 

Po rinkimų – svaiginantis vienos partijos šuolis
© DELFI

 

Geriausias premjeras – be konkurencijos

Nors partijų reitingai demonstruoja, kad dalis rinkėjų regi alternatyvą dabartiniams valdantiesiems socialdemokratams, tačiau socialdemokratų lyderis ir premjeras Algirdas Butkevičius, gyventojų akyse, išlieka geriausiai tinkantis užimti dabartines pareigas. Tokios nuomonės laikosi 35,2 proc. žmonių.

Antra geriausia kandidatė į šias pareigas, Lietuvos gyventojų nuomone, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. Tačiau jos ir A. Butkevičiaus populiarumas bent kol kas nelygintinas – kad europarlamentarė tinkama premjero pareigoms, mano vos 5,1 proc. žmonių.

„Tvarkos ir teisingumo“ lyderį, Europos Parlamento narį Rolandą Paksą ministro pirmininko kėdėje matyti norėtų 5 proc. respondentų, Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį – 4,9 proc.

Toliau potencialių premjerų sąraše rikiuojasi „Tvarką ir teisingumą“ palikęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis (3,8 proc.), konservatorių pirmininko rinkimuose dalyvaujanti Irena Degutienė (3,5 proc.), liberalų europarlamentaras Antanas Guoga (3 proc.), Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas (2,9 proc.), konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius (2,3 proc.) bei pareigas baigiantis Vilniaus meras Artūras Zuokas (2,3 proc.).

Klausiamas, dėl kokių priežasčių E. Masiulio ir A. Guogos populiarumas nėra toks pat aukštas kaip Liberalų sąjūdžio, Mykolo Romerio universiteto docentas pabrėžė, kad liberalai nėra vieno lyderio partija. Kaip pavyzdį jis pateikė Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus: konservatoriai turi stabilų rinkėjų ratą, nors lyderis A. Kubilius yra vienas nepopuliariausių politikų Lietuvoje.

„Tai ne V. Uspaskicho atvejis, kai jis vienas ištempia partiją. Ši sėkmė veikiausiai yra kolektyvinio darbo pasekmė, bet negalima paneigti A. Guogos fenomeno, jis liberalų reitingams davė pliusų", - teigia V. Dumbliauskas.

 

Po rinkimų – svaiginantis vienos partijos šuolis
© DELFI

 

Vyriausybės veiklą vertina pusėtinai

Klausiami, kaip vertina dabartinės A. Butkevičiaus Vyriausybės veiklą, daugiau gyventojų teigė vertinantys greičiau neigiamai ir neigiamai nei teigiamai ir greičiau teigiamai. Pirmųjų buvo 53,8 proc., antrųjų – 40,1 proc.

Dar 6,1 proc. respondentų neturėjo nuomonės.

 

Po rinkimų – svaiginantis vienos partijos šuolis
© DELFI

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų kovo 14-22 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.