A. Butkevičiaus reitingas keičiasi ir stebina

2015-05-19

 

Per mėnesį smuktelėjo premjero, socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus reitingas, tačiau politikas visuomenės akyse išlieka labiausiai ministro pirmininko pareigoms tinkamas kandidatas iš visų politikų ar visuomenės veikėjų.

„Mano asmenine nuomone, A. Butkevičiaus reitingai nėra jo nuopelnas. Tai nepadaryti oponentų namų darbai", - sako viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.

 

A. Butkevičiaus reitingo svyravimai

Remiantis apklausa, dauguma žmonių mano, kad ministro pirmininko pareigoms labiausiai tinka dabartinis premjeras A. Butkevičius.

Balandžio mėnesį taip manė 32,7 proc. apklaustų gyventojų, kovą – premjero reitingas buvo aukštesnis ir siekė 35,2 proc., tačiau dar prieš tai – vasarį – jo populiarumas siekė 32 proc., sausį – 30,9 proc., 2014 m. gruodį – 34,3 proc., lapkritį – 36,5 proc., spalį – 32,6 proc., rugsėjį – 32,3 proc.

Visais atvejais buvo klausiama, kuris iš politikų arba visuomenės veikėjų labiausiai tinka ministro pirmininko pareigoms. A. Butkevičius jau ilgą laiką yra beveik vienvaldis reitingų lyderis, jei kalbėtume apie politiko tinkamumą vadovauti Vyriausybei. Kiti politikai nuo jo atsilieka labai stipriai.

Antrasis kandidatas pagal tinkamumą eiti premjero pareigas yra Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Kad šis politikas tinkamiausias į A. Butkevičiaus vietą, mano 5,5 proc. respondentų, prieš mėnesį jų buvo 4,9 proc.

Dar viena potenciali kandidatė į premjeres, visuomenės akyse, yra socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Jos tinkamumą šioms pareigoms įvertino 5,3 proc. apklaustųjų, kai prieš mėnesį buvo 5,1 proc.

Konservatorės Irenos Degutienės tinkamumą vadovauti Vyriausybei įvertino 4,4 proc. respondentų, bet šios politikės populiarumas kiek pakilo nuo 3,5 proc. kovo mėnesį.

Toliau potencialių premjerų sąraše rikiuojasi „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas (4,1 proc.), į Darbo partiją perėjęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis (3,5 proc.), Liberalų sąjūdžio Europos Parlamento narys Antanas Guoga (3,3 proc.), Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas (2,5 proc.), buvęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius (2,2 proc.), buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas (2 proc.).

 

Kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas?

  Balandis Kovas Pokytis
Algirdas Butkevičius 32,7 35,2 - 2,5
Eligijus Masiulis 5,5 4,9 +0,6
Vilija Blinkevičiūtė 5,3 5,1 +0,2
Irena Degutienė 4,4 3,5 +0,9
Rolandas Paksas 4,1 5,0 -0,9
Valentinas Mazuronis 3,5 3,8 -0,3
Antanas Guoga 3,3 3,0 +0,3
Viktoras Uspaskich 2,5 2,9 -0,4
Andrius Kubilus 2,2 2,3 -0,1
Artūras Zuokas 2 2,3 -0,3

„Premjero pozicijos stiprios, jis gauna šiek tiek kritikos, bet ta kritika pakankamai minimali lyginant su buvusiais premjerais. Dabar jis, atrodo, sėkmingai tvarkosi savo partijoje, jis yra socialdemokratų lyderis, o jie neblogai pasirodė rinkimuose. Taigi ilgalaikis darbas, ilgalaikis rimtos kritikos nebuvimas ir suformuoja tokio žmogaus poziciją", - sako A. Katauskas.

Jo teigimu, išskyrus krizės laikotarpį, kai Vyriausybei vadovavo konservatorius Andrius Kubilius, premjerai Lietuvoje vertinami gana teigiamai.

„Šiaip dabar Lietuvoje, jei atmestume geopolitinius dalykus, nėra didelių ekonominių sukrėtimų. Yra neužtikrintumas dėl ateities, bet taip yra jau pakankamai seniai, todėl esame su tuo susitaikę. Mano nuomone, jis kuria stabilaus, neagresyvaus, bet, esant reikalui, griežto premjero įvaizdį. Taip jis prisideda prie stabilaus, gero administratoriaus įvaizdžio", - sako pašnekovas.

A. Katauskas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad į premjerą visuomenė nesutelkia tiek lūkesčių, kiek į prezidentą, nors turėtų būti atvirkščiai.

Viešųjų ryšių ekspertas pažymi ir tai, kad premjeras nedaro didelių komunikacijos klaidų, nesivelia į aštrius konfliktus. Pavyzdžiu gali būti diskusija dėl darbo santykių lankstumo ir naujojo socialinio modelio. A. Butkevičius diskusiją sugebėjo permesti į kitą lygmenį: apie jį diskutuoja modelio kūrėjai-mokslininkai, Darbo partijos kuruojamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai bei profsąjungos, kurios atstovauja mažai daliai dirbančiųjų.

„Jei premjeras nesusitapatins su neigiamais dalykais, kurie kerta žmogui per kišenę, jo reitingai ir bus aukšti", - sako A. Katauskas.

 

Liberalai pralenkė konservatorius

Klausiami, už kurią partiją balsuotų, jeigu artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, dauguma respondentų rinkosi socialdemokratus. Balandžio mėnesį už šią partiją atiduoti balsus buvo linkę 20,7 proc. respondentų, kovo mėnesį – 20,8 proc.

Kita populiariausia partija – Liberalų sąjūdis, nors per mėnesį liberalų populiarumas šiek tiek smuko. Tarkime, balandžio mėnesį už liberalus būtų balsavę 13,6 proc. rinkėjų, kovo mėnesį – 14,6 proc.

Stabilius reitingus išlaiko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, už šią partiją savo balsą atiduotų 9,3 proc. respondentų.

„Tvarka ir teisingumas“ galėtų sulaukti 8,6 proc. rinkėjų. Kovo mėnesį jų rėmėjų buvo 8,3 proc.

Darbo partija pelnytų 6,4 proc. balsų, prieš mėnesį jos populiarumas siekė 6,2 proc.

Remiantis apklausa, kitos partijos neperžengtų Seimo rinkimuose taikomos 5 proc. balsų barjero, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai trūksta labai nedaug. Už ją balsuotų 4,5 proc. rinkėjų.

Toliau rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (3,8 proc.), Lino Balsio vadovaujama Lietuvos žaliųjų partija (2,5 proc.), A. Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (2,2 proc.).

Dar 18,1 proc. respondentų sakė nenorėtų balsuoti Seimo rinkimuose.

 

 

Už kurią partiją balsuotų artimiausiuose Seimo rinkimuose?

Net 18,1 proc. respondentų nebalsuotų rinkimuose
LSDPLSTS-LKDTTDPLVŽSLRRALŽPLLSKitaNebalsuotų 20,7 13,6 9,3 8,6 6,4 4,5 3,8 2,5 2,2 1 18,1

Kaip vertina Vyriausybės veiklą?

Vyriausybės veiklos vertinimas Lietuvoje skyla į dvi dalis, bet nusiteikusių labiau į neigiamą pusę esama daugiau. Teigiamai Vyriausybės darbą vertina 1,3 proc. respondentų, greičiau teigiamai - 35,7 proc., greičiau neigiamai - 32,6 proc., neigiamai - 20,7 proc.

 

Kaip vertina Vyriausybės veiklą?

TeigiamaiGreičiau teigiamaiGraičiau neigiamaiNeigiamaiNežino/neatsakė 1,3 35,7 32,6 20,7 9,7Vyriausybės veiklos vertinimas

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


A. Butkevičiaus reitingas keičiasi ir stebina

2015-05-19

 

Per mėnesį smuktelėjo premjero, socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus reitingas, tačiau politikas visuomenės akyse išlieka labiausiai ministro pirmininko pareigoms tinkamas kandidatas iš visų politikų ar visuomenės veikėjų.

„Mano asmenine nuomone, A. Butkevičiaus reitingai nėra jo nuopelnas. Tai nepadaryti oponentų namų darbai", - sako viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.

 

A. Butkevičiaus reitingo svyravimai

Remiantis apklausa, dauguma žmonių mano, kad ministro pirmininko pareigoms labiausiai tinka dabartinis premjeras A. Butkevičius.

Balandžio mėnesį taip manė 32,7 proc. apklaustų gyventojų, kovą – premjero reitingas buvo aukštesnis ir siekė 35,2 proc., tačiau dar prieš tai – vasarį – jo populiarumas siekė 32 proc., sausį – 30,9 proc., 2014 m. gruodį – 34,3 proc., lapkritį – 36,5 proc., spalį – 32,6 proc., rugsėjį – 32,3 proc.

Visais atvejais buvo klausiama, kuris iš politikų arba visuomenės veikėjų labiausiai tinka ministro pirmininko pareigoms. A. Butkevičius jau ilgą laiką yra beveik vienvaldis reitingų lyderis, jei kalbėtume apie politiko tinkamumą vadovauti Vyriausybei. Kiti politikai nuo jo atsilieka labai stipriai.

Antrasis kandidatas pagal tinkamumą eiti premjero pareigas yra Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Kad šis politikas tinkamiausias į A. Butkevičiaus vietą, mano 5,5 proc. respondentų, prieš mėnesį jų buvo 4,9 proc.

Dar viena potenciali kandidatė į premjeres, visuomenės akyse, yra socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Jos tinkamumą šioms pareigoms įvertino 5,3 proc. apklaustųjų, kai prieš mėnesį buvo 5,1 proc.

Konservatorės Irenos Degutienės tinkamumą vadovauti Vyriausybei įvertino 4,4 proc. respondentų, bet šios politikės populiarumas kiek pakilo nuo 3,5 proc. kovo mėnesį.

Toliau potencialių premjerų sąraše rikiuojasi „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas (4,1 proc.), į Darbo partiją perėjęs europarlamentaras Valentinas Mazuronis (3,5 proc.), Liberalų sąjūdžio Europos Parlamento narys Antanas Guoga (3,3 proc.), Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas (2,5 proc.), buvęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius (2,2 proc.), buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas (2 proc.).

 

Kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas?

  Balandis Kovas Pokytis
Algirdas Butkevičius 32,7 35,2 - 2,5
Eligijus Masiulis 5,5 4,9 +0,6
Vilija Blinkevičiūtė 5,3 5,1 +0,2
Irena Degutienė 4,4 3,5 +0,9
Rolandas Paksas 4,1 5,0 -0,9
Valentinas Mazuronis 3,5 3,8 -0,3
Antanas Guoga 3,3 3,0 +0,3
Viktoras Uspaskich 2,5 2,9 -0,4
Andrius Kubilus 2,2 2,3 -0,1
Artūras Zuokas 2 2,3 -0,3

„Premjero pozicijos stiprios, jis gauna šiek tiek kritikos, bet ta kritika pakankamai minimali lyginant su buvusiais premjerais. Dabar jis, atrodo, sėkmingai tvarkosi savo partijoje, jis yra socialdemokratų lyderis, o jie neblogai pasirodė rinkimuose. Taigi ilgalaikis darbas, ilgalaikis rimtos kritikos nebuvimas ir suformuoja tokio žmogaus poziciją", - sako A. Katauskas.

Jo teigimu, išskyrus krizės laikotarpį, kai Vyriausybei vadovavo konservatorius Andrius Kubilius, premjerai Lietuvoje vertinami gana teigiamai.

„Šiaip dabar Lietuvoje, jei atmestume geopolitinius dalykus, nėra didelių ekonominių sukrėtimų. Yra neužtikrintumas dėl ateities, bet taip yra jau pakankamai seniai, todėl esame su tuo susitaikę. Mano nuomone, jis kuria stabilaus, neagresyvaus, bet, esant reikalui, griežto premjero įvaizdį. Taip jis prisideda prie stabilaus, gero administratoriaus įvaizdžio", - sako pašnekovas.

A. Katauskas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad į premjerą visuomenė nesutelkia tiek lūkesčių, kiek į prezidentą, nors turėtų būti atvirkščiai.

Viešųjų ryšių ekspertas pažymi ir tai, kad premjeras nedaro didelių komunikacijos klaidų, nesivelia į aštrius konfliktus. Pavyzdžiu gali būti diskusija dėl darbo santykių lankstumo ir naujojo socialinio modelio. A. Butkevičius diskusiją sugebėjo permesti į kitą lygmenį: apie jį diskutuoja modelio kūrėjai-mokslininkai, Darbo partijos kuruojamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai bei profsąjungos, kurios atstovauja mažai daliai dirbančiųjų.

„Jei premjeras nesusitapatins su neigiamais dalykais, kurie kerta žmogui per kišenę, jo reitingai ir bus aukšti", - sako A. Katauskas.

 

Liberalai pralenkė konservatorius

Klausiami, už kurią partiją balsuotų, jeigu artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, dauguma respondentų rinkosi socialdemokratus. Balandžio mėnesį už šią partiją atiduoti balsus buvo linkę 20,7 proc. respondentų, kovo mėnesį – 20,8 proc.

Kita populiariausia partija – Liberalų sąjūdis, nors per mėnesį liberalų populiarumas šiek tiek smuko. Tarkime, balandžio mėnesį už liberalus būtų balsavę 13,6 proc. rinkėjų, kovo mėnesį – 14,6 proc.

Stabilius reitingus išlaiko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, už šią partiją savo balsą atiduotų 9,3 proc. respondentų.

„Tvarka ir teisingumas“ galėtų sulaukti 8,6 proc. rinkėjų. Kovo mėnesį jų rėmėjų buvo 8,3 proc.

Darbo partija pelnytų 6,4 proc. balsų, prieš mėnesį jos populiarumas siekė 6,2 proc.

Remiantis apklausa, kitos partijos neperžengtų Seimo rinkimuose taikomos 5 proc. balsų barjero, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai trūksta labai nedaug. Už ją balsuotų 4,5 proc. rinkėjų.

Toliau rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (3,8 proc.), Lino Balsio vadovaujama Lietuvos žaliųjų partija (2,5 proc.), A. Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (2,2 proc.).

Dar 18,1 proc. respondentų sakė nenorėtų balsuoti Seimo rinkimuose.

 

 

Už kurią partiją balsuotų artimiausiuose Seimo rinkimuose?

Net 18,1 proc. respondentų nebalsuotų rinkimuose
LSDPLSTS-LKDTTDPLVŽSLRRALŽPLLSKitaNebalsuotų 20,7 13,6 9,3 8,6 6,4 4,5 3,8 2,5 2,2 1 18,1

Kaip vertina Vyriausybės veiklą?

Vyriausybės veiklos vertinimas Lietuvoje skyla į dvi dalis, bet nusiteikusių labiau į neigiamą pusę esama daugiau. Teigiamai Vyriausybės darbą vertina 1,3 proc. respondentų, greičiau teigiamai - 35,7 proc., greičiau neigiamai - 32,6 proc., neigiamai - 20,7 proc.

 

Kaip vertina Vyriausybės veiklą?

TeigiamaiGreičiau teigiamaiGraičiau neigiamaiNeigiamaiNežino/neatsakė 1,3 35,7 32,6 20,7 9,7Vyriausybės veiklos vertinimas

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.