Tyrimas: kas antra Lietuvos moteris jaučiasi finansiškai pažeidžiama

2015-05-12
 

55 proc. santuokoje arba partnerystėje gyvenančių Lietuvos moterų sakosi nesijaučiančios finansiškai saugios. Svarbiausia tokio nesaugumo priežastimi pačios moterys įvardija tai, kad jos neturi atsarginio finansinio plano (santaupų, indėlių ar gyvybės draudimo), o pagrindiniu maitintoju, šeimoje uždirbančiu didžiausias pajamas, dažnu atveju tebėra vyras. Šiuos duomenis atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta šalies moterų,

turinčių partnerį ar sutuoktinį, apklausa.

Pasak Lygių galimybių plėtros centro ekspertės dr. Margaritos Jankauskaitės, didesnį moterų finansinio nesaugumo jausmą lemia tiek sisteminės priežastys (moterų vidutinis darbo užmokestis tebėra mažesnis nei vyrų), tiek iš seniau paveldėtos nuostatos apie tipinį šeimos modelį, kur vyras yra šeimos maitintojas, o moteris – keturių kampų laikytoja.

 

„Nors šis supratimas apie lyčių vaidmenis pamažu keičiasi, tačiau jis tebėra gan giliai įsišaknijęs. Vyrus visuomenė skatina ekonomiškai įsitvirtinti ir stumia daryti karjeros, o moteris, siekiančias save realizuoti darbe, smerkia, piršdama joms mintį, kad apsirūpinti „iki gyvos galvos“ galima tik „sėkmingai“ ištekėjus ir pasišventus šeimai. Tokia subordinuota moters padėtis, kai savo finansinį saugumą ji atiduoda į vyro rankas ir pati situacijos nebekontroliuoja, ir sąlygoja finansinio nesaugumo jausmą, tą nuolatinį gyvenimą „ant vulkano“. Taip, moterims patikima spręsti buitinius finansinius klausimus, tačiau į didesnius ilgalaikius finansinius sprendimus jos dažnai neįtraukiamos. Kad moterys šeimose jaustųsi finansiškai saugesnės, kartu su savo partneriu jos lygiomis teisėmis turėtų dalyvauti finansų planavime“, – pažymi dr. M. Jankauskaitė.

 

Tai, kad didžiausias pajamas jų namų ūkyje uždirba partneris (sutuoktinis), nurodė dauguma, 62 proc. apklausos dalyvių. Beveik trečdalis (27 proc.) moterų pažymėjo, kad su partneriu uždirba vienodai, likusi dalis apklaustųjų (11 proc.) nurodė, kad šeimos maitintojos yra jos pačios.

 

Moterys, kurios pasisakė nesijaučiančios finansiškai saugios, nesaugumo priežastimi dažniausiai įvardijo faktą, kad jos neturi atsarginio plano, kuris leistų išgyventi netekus šeimos maitintojo arba praradus darbingumą. Tą pažymėjo 56 proc. moterų. 43 proc. moterų minėjo, kad finansiškai saugios nesijaučia dar ir dėl to, jog gauna mažas nuolatines pajamas, 27 proc. – turi skolų, 15 proc. moterų prisipažino su artimaisiais apskritai niekada nekalbančios apie finansus ir bendrai jų neplanuojančios. 

 

„Apklausos rezultatai atskleidžia, kad finansinės apsaugos tema Lietuvos šeimoms yra labai aktualus klausimas, kuriam, deja, skiriama per mažai dėmesio. 43 proc. moterų mano, kad jos jaustųsi saugesnės, jei jų šeimos labui partneris būtų apsidraudęs gyvybės draudimu. Tačiau tik 27 proc. visų apklaustų moterų atsakė, kad jų partneris tuo jau yra pasirūpinęs, 63 proc. – nėra ir artimiausiu laiku neplanuoja. Gyvybės draudimas – tai greitoji finansinė pagalba šeimai tuo metu, kai jos labiausiai reikia. Apdraudus vieną šeimos narį, didžiausias pajamas gaunantį jos maitintoją, apsaugoma visa šeima ir jai užtikrinama reali finansinė apsauga nelaimės atveju“, – pažymi Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Artūras Bakšinskas.

 

Pasak A. Bakšinsko, jei daugiau šeimos maitintojų Lietuvoje pasirūpintų šeimos finansine apsauga, didesnė moterų dalis jaustųsi labiau užtikrinta dėl ateities saugumo, nes žinotų, kad net ir esant pačiam blogiausiam scenarijui, jos turėtų lėšų pragyventi. 

 

Dažniausiai apklausos metu moterų nurodytos sutuoktinio nesidraudimo priežastys – tam nėra lėšų (48 proc.) bei tam nepritaria antroji pusė (18 proc.). „Investicijas į finansinės apsaugos priemones turėtume planuoti taip, kaip planuojame bet kokias kitas būtinąsias išlaidas. Tai turėtų būti visų šeimų, gyvenančių „nuo algos iki algos“ prioritetas. Pirmiausia atsidėti lėšų ir pasirūpinti finansinės apsaugos priemonėmis, o tik po to – planuoti kitus šeimyninius pirkinius. Pasakymas, kad mes nesame pasirūpinę finansine apsauga, nes tam neturime lėšų, parodo ne finansinę šeimos situaciją, bet atskleidžia požiūrį į savo ir šeimos finansinę apsaugą. Juk ir automobilio nevairuojame neapdrausto, tačiau šeimos finansinę apsaugą vis dar kažkodėl paliekame likimo rankose. Finansinių apsaugų yra įvairių, jos yra prieinamos ir žemiausių, ir vidutinių pajamų šeimoms. Pavyzdžiui, gyvybės draudimo vidutinė periodinė įmoka Lietuvoje nesiekia 40 eurų“, – pažymėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas.

 

Visiškai finansiškai saugios jautėsi vos 9 proc. apklaustųjų, dar 36 proc. moterų nurodė, kad jos jaučiasi greičiau saugios. Tačiau net ir šios, optimistiškai savo finansinę situaciją vertinančios moterys, kalbėdamos bendrai apie saugumo jausmą, taip pat dažniausiai minėjo finansinį aspektą.

 

Net 73 proc. apklausoje dalyvavusių moterų didesnį saugumo jausmą susiejo su užtikrinta finansine ateitimi. Antroje vietoje pagal dažnumą moterys minėjo artimųjų palaikymą – jaustis saugesnėmis artimųjų palaikymas padėtų 65 proc. moterų. Gera savijauta ir sveikata jaustis saugiau leidžia 62 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu šypsenas gatvėse, turtingą sutuoktinį (partnerį) ar platų pažinčių ratą paminėjo mažuma moterų – kad tai joms leistų pasijusti saugiau, paminėjo atitinkamai 13, 12 ir 10 proc. apklaustųjų.

 

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu apklausa atlikta šių metų vasario mėnesį. Omnibus tyrimo metu visoje šalyje apklaustos 353 18-75 metų amžiaus moterys, gyvenančios su sutuoktiniu arba partneriu.


Tyrimas: kas antra Lietuvos moteris jaučiasi finansiškai pažeidžiama

2015-05-12
 

55 proc. santuokoje arba partnerystėje gyvenančių Lietuvos moterų sakosi nesijaučiančios finansiškai saugios. Svarbiausia tokio nesaugumo priežastimi pačios moterys įvardija tai, kad jos neturi atsarginio finansinio plano (santaupų, indėlių ar gyvybės draudimo), o pagrindiniu maitintoju, šeimoje uždirbančiu didžiausias pajamas, dažnu atveju tebėra vyras. Šiuos duomenis atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta šalies moterų,

turinčių partnerį ar sutuoktinį, apklausa.

Pasak Lygių galimybių plėtros centro ekspertės dr. Margaritos Jankauskaitės, didesnį moterų finansinio nesaugumo jausmą lemia tiek sisteminės priežastys (moterų vidutinis darbo užmokestis tebėra mažesnis nei vyrų), tiek iš seniau paveldėtos nuostatos apie tipinį šeimos modelį, kur vyras yra šeimos maitintojas, o moteris – keturių kampų laikytoja.

 

„Nors šis supratimas apie lyčių vaidmenis pamažu keičiasi, tačiau jis tebėra gan giliai įsišaknijęs. Vyrus visuomenė skatina ekonomiškai įsitvirtinti ir stumia daryti karjeros, o moteris, siekiančias save realizuoti darbe, smerkia, piršdama joms mintį, kad apsirūpinti „iki gyvos galvos“ galima tik „sėkmingai“ ištekėjus ir pasišventus šeimai. Tokia subordinuota moters padėtis, kai savo finansinį saugumą ji atiduoda į vyro rankas ir pati situacijos nebekontroliuoja, ir sąlygoja finansinio nesaugumo jausmą, tą nuolatinį gyvenimą „ant vulkano“. Taip, moterims patikima spręsti buitinius finansinius klausimus, tačiau į didesnius ilgalaikius finansinius sprendimus jos dažnai neįtraukiamos. Kad moterys šeimose jaustųsi finansiškai saugesnės, kartu su savo partneriu jos lygiomis teisėmis turėtų dalyvauti finansų planavime“, – pažymi dr. M. Jankauskaitė.

 

Tai, kad didžiausias pajamas jų namų ūkyje uždirba partneris (sutuoktinis), nurodė dauguma, 62 proc. apklausos dalyvių. Beveik trečdalis (27 proc.) moterų pažymėjo, kad su partneriu uždirba vienodai, likusi dalis apklaustųjų (11 proc.) nurodė, kad šeimos maitintojos yra jos pačios.

 

Moterys, kurios pasisakė nesijaučiančios finansiškai saugios, nesaugumo priežastimi dažniausiai įvardijo faktą, kad jos neturi atsarginio plano, kuris leistų išgyventi netekus šeimos maitintojo arba praradus darbingumą. Tą pažymėjo 56 proc. moterų. 43 proc. moterų minėjo, kad finansiškai saugios nesijaučia dar ir dėl to, jog gauna mažas nuolatines pajamas, 27 proc. – turi skolų, 15 proc. moterų prisipažino su artimaisiais apskritai niekada nekalbančios apie finansus ir bendrai jų neplanuojančios. 

 

„Apklausos rezultatai atskleidžia, kad finansinės apsaugos tema Lietuvos šeimoms yra labai aktualus klausimas, kuriam, deja, skiriama per mažai dėmesio. 43 proc. moterų mano, kad jos jaustųsi saugesnės, jei jų šeimos labui partneris būtų apsidraudęs gyvybės draudimu. Tačiau tik 27 proc. visų apklaustų moterų atsakė, kad jų partneris tuo jau yra pasirūpinęs, 63 proc. – nėra ir artimiausiu laiku neplanuoja. Gyvybės draudimas – tai greitoji finansinė pagalba šeimai tuo metu, kai jos labiausiai reikia. Apdraudus vieną šeimos narį, didžiausias pajamas gaunantį jos maitintoją, apsaugoma visa šeima ir jai užtikrinama reali finansinė apsauga nelaimės atveju“, – pažymi Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Artūras Bakšinskas.

 

Pasak A. Bakšinsko, jei daugiau šeimos maitintojų Lietuvoje pasirūpintų šeimos finansine apsauga, didesnė moterų dalis jaustųsi labiau užtikrinta dėl ateities saugumo, nes žinotų, kad net ir esant pačiam blogiausiam scenarijui, jos turėtų lėšų pragyventi. 

 

Dažniausiai apklausos metu moterų nurodytos sutuoktinio nesidraudimo priežastys – tam nėra lėšų (48 proc.) bei tam nepritaria antroji pusė (18 proc.). „Investicijas į finansinės apsaugos priemones turėtume planuoti taip, kaip planuojame bet kokias kitas būtinąsias išlaidas. Tai turėtų būti visų šeimų, gyvenančių „nuo algos iki algos“ prioritetas. Pirmiausia atsidėti lėšų ir pasirūpinti finansinės apsaugos priemonėmis, o tik po to – planuoti kitus šeimyninius pirkinius. Pasakymas, kad mes nesame pasirūpinę finansine apsauga, nes tam neturime lėšų, parodo ne finansinę šeimos situaciją, bet atskleidžia požiūrį į savo ir šeimos finansinę apsaugą. Juk ir automobilio nevairuojame neapdrausto, tačiau šeimos finansinę apsaugą vis dar kažkodėl paliekame likimo rankose. Finansinių apsaugų yra įvairių, jos yra prieinamos ir žemiausių, ir vidutinių pajamų šeimoms. Pavyzdžiui, gyvybės draudimo vidutinė periodinė įmoka Lietuvoje nesiekia 40 eurų“, – pažymėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas.

 

Visiškai finansiškai saugios jautėsi vos 9 proc. apklaustųjų, dar 36 proc. moterų nurodė, kad jos jaučiasi greičiau saugios. Tačiau net ir šios, optimistiškai savo finansinę situaciją vertinančios moterys, kalbėdamos bendrai apie saugumo jausmą, taip pat dažniausiai minėjo finansinį aspektą.

 

Net 73 proc. apklausoje dalyvavusių moterų didesnį saugumo jausmą susiejo su užtikrinta finansine ateitimi. Antroje vietoje pagal dažnumą moterys minėjo artimųjų palaikymą – jaustis saugesnėmis artimųjų palaikymas padėtų 65 proc. moterų. Gera savijauta ir sveikata jaustis saugiau leidžia 62 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu šypsenas gatvėse, turtingą sutuoktinį (partnerį) ar platų pažinčių ratą paminėjo mažuma moterų – kad tai joms leistų pasijusti saugiau, paminėjo atitinkamai 13, 12 ir 10 proc. apklaustųjų.

 

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu apklausa atlikta šių metų vasario mėnesį. Omnibus tyrimo metu visoje šalyje apklaustos 353 18-75 metų amžiaus moterys, gyvenančios su sutuoktiniu arba partneriu.