Gyventojų tyrimas dėl lytinių partnerių skaičiaus

2015-02-27

 

Kiek lytinių partnerių per gyvenimą normalu turėti moteriai? O kiek vyrui? Lietuvos gyventojų požiūriu, skaistybė – pegeidautina ar atgyvena?

Šiuos ir kitus intymius klausimus bendrovė „Spinter tyrimai“ DELFI užsakymu aiškinosi apklausoje. Pakomentuoti ją paprašėme seksologo Viktoro Šapurovo ir Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovę Margaritą Jankauskaitę.

Daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų nuomone, moteriai geriau turėti kuo mažiau lytinių partnerių. Tačiau vienas lytinis partneris per gyvenimą – geriausias variantas atrodo vos 12 proc. respondentų. Beveik dvigubai daugiau mano, jog per gyvenimą moteriai optimaliausia turėti 2-5.

 

Jūsų nuomone, kiek lytinių partnerių per gyvenimą yra normalu turėti moteriai? (proc.)  
Kuo mažiau, tuo geriau 40,3
1 12,0
2-5 23,5
6-10 3,7
Daugiau nei 10 1,6
Kuo daugiau, tuo geriau 1,8
Nežino / neatsakė 17,1
Iš viso: 100

 

Požiūrį „kuo mažiau, tuo geriau“, seksologas V. Šapurovas vadino sveiku. „Dabar tai svarbu dėl papilomos viruso. Kuo moteris turi daugiau lytinių partnerių, tuo didesnė tikimybė, kad jai bus nustatyti priešvėžiniai gimdos kaklelio pakitimai“, – komentavo individualiosios psichologijos analitikas.

Tai, kad beveik ketvirtadalis respondentų pasisako už 2-5 lytinius partnerius ir beveik dvigubai mažiau mano, kad moteriai pakanka vieno, specialisto nuomone, rodo realizuojamą moterų norą rinktis. Realybėje mažai moterų išteka už pirmo sutikto žmogaus. Jei psichologiškai ir fiziškai tokioje šeimoje viskas gerai, gyvenimui užtenka ir vienintelio lytinio partnerio. Tačiau dažniau renkamasi iš kelių.

„Iškyla problema: viena vertus reikia vengti papilomos viruso, kita vertus – be psichologinių, emocinių, dvasinių dalykų reikia patikrinti ir seksualinį atitikimą. Logiškai mąstant iš 2-5 turėtų pavykti pasirinkti. Jei lytinių partnerių daugiau, sakyčiau, nebeaišku ko ieškoma. „Ėjimas per vyrus“ gali rodyti psichologines problemas, galbūt kerštavimą“, – mano V. Šapurovas.

Pasak seksologo, viena jo 28 metų klientė taip paaiškino: „Aš ėjau per vyrus, nes taip jiems keršijau. Susipažindavau, permiegodavau ir pati palikdavau“.

 

Vyrams – atlaidesni

Klausiami, kiek lytinių partnerių normalu turėti vyrams, beveik trečdalis respondentų palaikė principą „kuo mažiau, tuo geriau“. Antroje vietoje 2-5 lytiniai partneriai, trečioje – 1. Palyginti su tuo pačiu klausimu apie moteris, kur kas daugiau respondentų minėjo, kad vyrams per gyvenimą normalu turėti iki 10 lytinių partnerių.

 

Jūsų nuomone, kiek lytinių partnerių per gyvenimą yra normalu turėti vyrui? (proc.)  
Kuo mažiau, tuo geriau 30,3
1 10,1
2-5 20,3
6-10 9,1
Daugiau nei 10 4,9
Kuo daugiau, tuo geriau 7,9
Nežino / neatsakė 17,4
Iš viso: 100

 

Tiek moterų, tiek vyrų atveju atsakymą „kuo mažiau tuo geriau“ bei vieną partnerį dažniau rinkosi moterys, vyresnio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo, santuokoje gyvenantys respondentai, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.

Du ir daugiau partnerių dažniau įvardijo vyrai, jaunesnio amžiaus (18-35m.) respondentai, didmiesčių gyventojai.

Komentuodamas Lietuvos gyventojų požiūrį į vyrų seksualinį gyvenimą, V. Šapurovas atkreipė dėmesį, jog mūsų visuomenė jų atžvilgiu – liberalesnė: „Tradiciškai manoma, kad vyrai gali turėti daugiau seksualinių ryšių, labiau ieškoti įvairovės, nei moterys. Respondentų atsakymai rodo, jog tai kaip ir toleruojama“.

 

Naujovė – vyrai pradeda vengti partnerių kaitos

Vis dėlto, trečdalio apklausos dalyvių nuomone, ir vyrams tinka principas „kuo mažiau, tuo geriau”. Komentuodamas tai V. Šapurovas priminė, kad lytiškai plintančios ligos vyrams tokios pat aktualios, kaip ir moterims. Be to, kaip pastebi specialistas, pastaruoju metu lytinių partnerių kaitos vyrai labiau privengia ir dėl kitos priežasties.

„Padaugėjo vyrų, kurie nebepasitiki moters naudojama kontracepcija, bijo būti apgauti, kad be jo sutikimo atsiras vaikas, moteris sakys, kad saugosi, bet pastos“, – komentavo V. Šapurovas. DELFI pašnekovas turėjo ką pasakyti ir apie požiūrio į skaistybę pokyčius.

 

Skaistybė – būtinybė?

Daugiau nei pusė respondentų teigė, jog skaistybė – kiekvieno asmeninis pasirinkimas, ketvirtadaliui ji – pageidautina, 7, 5 proc. nuomone – atgyvena ir vos 7 proc. – būtinybė.

Skaistybę kiekvieno asmeniniu apsisprendimu dažniau linkę laikyti 26-45m., aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Už ją pasisako vyresni respondentai bei moterys, kurių amžius per 45 m. Vyrų bei 18-25 m. respondentų nuomone, skaistybė yra atgyvena arba visai nepageidautina.

 

Jūsų vertinimu, skaistybė iki vestuvių yra... (proc.)  
Kiekvieno asmeninis apsisprendimas 51,7
Pageidautinas dalykas 21,6
Atgyvena 7,5
Būtinybė 7,0
Nepageidautinas dalykas 5,8
Nežino / neatsakė 6,4
Iš viso: 100

 

Atsakymai apie skaistybę seksologui V. Šapurovui liudija, kad mūsų visuomenė – demokratiška ir brandi, žmonės supranta, kad lytinis gyvenimas – kiekvieno asmeninis apsisprendimas: „Suprantama, kad šiuo metu skaistybė nėra būtinas dalykas ir tai girdžiu iš savo klientų. Dabar jau sunku prisiminti, kada girdėjau, jog prarasta skaistybė – kliūtis ryšiams tarp žmonių. Taip pasakoma išskirtinai retai. Gal tik kartą per 10 metų žmogus pasako norintis, kad jo partneris būtų skaistus“.

Anot specialisto, skaistybė labiau vertinama tarp religingų žmonių, kurie iki vestuvių arba visiškai susilaiko nuo bet kokio lytinio kontakto, arba naudoja skaistybei negresiantį petingą.

 

M. Jankauskaitė: moterims ir vyrams taikomi skirtingi standartai

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė dr. Margaritos Jankauskaitės nuomone, DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, jog moterims ir vyrams vis dar taikomi skirtingi standartai. Didžioji dauguma atsakė, kad ir vyrų, ir moterų atveju „normalu turėti“ kuo mažiau seksualinių partnerių aba tik vieną, tačiau kalbant apie moteris tokiam požiūriui pritarė gerokai daugiau (12 proc. punktų) respondentų.

„Atsakymą „kuo mažiau tuo geriau“ ir vieną partnerį(-ę) dažniau minėjo moterys. Tai rodo, kad pačios moterys labiau priėmusios šį požiūrį ir laiko jį savu. Vyrams visuomenė suteikia daugiau seksualinės laisvės, tad nenuostabu, kad ir jų požiūris lytinių santykių požiūriu yra liberalesnis“, – komentavo dr. M. Jankauskaitė.

Kaip pastebėjo specialistė, neatsakiusiųjų ar nežinojusių kaip atsakyti į šiuos klausimus dalis buvo labai maža. „Žmonės iš esmės mėgino nustatyti kiekybines normos (normalumo) ribas. Tačiau, mano galva, jos negali būti nustatytos, nes klausimas turėtų būti keliamas, ne kiek, o kokios kokybės tai santykis. O kiekybė yra labai individualus dalykas“, – pabrėžė dr. M. Jankauskaitė.

 

Prognozė – lytinį gyvenimą pradės dar anksčiau

DELFI taip pat pabandė išsiaiškinti, kada, gyventojų nuomone, jaunimas pradeda lytinį gyvenimą.

 

Kaip manote, kada dauguma dabartinio jaunimo pradeda lytinius santykius? (proc.)  
Iki 14 m. 12,3
15-16m. 45,7
17 m. 24,0
Sulaukę pilnametystės (18m. ir vėliau) 7,9
Nežino / neatsakė 10,1
Iš viso: 100

 

Vyrai, 18-45 respondentai, didesnių pajamų respondentai dažniau įvardijo jaunesnį amžių – iki 17 metų. Moterys bei vyresni nei 45 m. respondentai dažniau rinkosi atsakymą „17 metų“.

Pasak V. Šapurovo, iš tiesų nemažai jaunuolių lytinį gyvenimą pradeda sulaukę 15-16 metų amžiaus. „Žinoma, tenka girdėti, kad seksualinis gyvenimas pradedamas ir daug vėliau, net 25 metų, tačiau dauguma mylėtis pradeda anksčiau. Lytinio gyvenimo pradžia paankstėjo ir prielaidų, kad toliau neankstės aš negirdžiu ir nematau. Daug kalbama apie seksą, be to jaunuoliai kartais ir skatinami kuo anksčiau pabandyti lytinio gyvenimo, kuris yra vartojimo atspindys“, – pastebi individualiosios psichologijos analitikas.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų sausio 19-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Gyventojų tyrimas dėl lytinių partnerių skaičiaus

2015-02-27

 

Kiek lytinių partnerių per gyvenimą normalu turėti moteriai? O kiek vyrui? Lietuvos gyventojų požiūriu, skaistybė – pegeidautina ar atgyvena?

Šiuos ir kitus intymius klausimus bendrovė „Spinter tyrimai“ DELFI užsakymu aiškinosi apklausoje. Pakomentuoti ją paprašėme seksologo Viktoro Šapurovo ir Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovę Margaritą Jankauskaitę.

Daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų nuomone, moteriai geriau turėti kuo mažiau lytinių partnerių. Tačiau vienas lytinis partneris per gyvenimą – geriausias variantas atrodo vos 12 proc. respondentų. Beveik dvigubai daugiau mano, jog per gyvenimą moteriai optimaliausia turėti 2-5.

 

Jūsų nuomone, kiek lytinių partnerių per gyvenimą yra normalu turėti moteriai? (proc.)  
Kuo mažiau, tuo geriau 40,3
1 12,0
2-5 23,5
6-10 3,7
Daugiau nei 10 1,6
Kuo daugiau, tuo geriau 1,8
Nežino / neatsakė 17,1
Iš viso: 100

 

Požiūrį „kuo mažiau, tuo geriau“, seksologas V. Šapurovas vadino sveiku. „Dabar tai svarbu dėl papilomos viruso. Kuo moteris turi daugiau lytinių partnerių, tuo didesnė tikimybė, kad jai bus nustatyti priešvėžiniai gimdos kaklelio pakitimai“, – komentavo individualiosios psichologijos analitikas.

Tai, kad beveik ketvirtadalis respondentų pasisako už 2-5 lytinius partnerius ir beveik dvigubai mažiau mano, kad moteriai pakanka vieno, specialisto nuomone, rodo realizuojamą moterų norą rinktis. Realybėje mažai moterų išteka už pirmo sutikto žmogaus. Jei psichologiškai ir fiziškai tokioje šeimoje viskas gerai, gyvenimui užtenka ir vienintelio lytinio partnerio. Tačiau dažniau renkamasi iš kelių.

„Iškyla problema: viena vertus reikia vengti papilomos viruso, kita vertus – be psichologinių, emocinių, dvasinių dalykų reikia patikrinti ir seksualinį atitikimą. Logiškai mąstant iš 2-5 turėtų pavykti pasirinkti. Jei lytinių partnerių daugiau, sakyčiau, nebeaišku ko ieškoma. „Ėjimas per vyrus“ gali rodyti psichologines problemas, galbūt kerštavimą“, – mano V. Šapurovas.

Pasak seksologo, viena jo 28 metų klientė taip paaiškino: „Aš ėjau per vyrus, nes taip jiems keršijau. Susipažindavau, permiegodavau ir pati palikdavau“.

 

Vyrams – atlaidesni

Klausiami, kiek lytinių partnerių normalu turėti vyrams, beveik trečdalis respondentų palaikė principą „kuo mažiau, tuo geriau“. Antroje vietoje 2-5 lytiniai partneriai, trečioje – 1. Palyginti su tuo pačiu klausimu apie moteris, kur kas daugiau respondentų minėjo, kad vyrams per gyvenimą normalu turėti iki 10 lytinių partnerių.

 

Jūsų nuomone, kiek lytinių partnerių per gyvenimą yra normalu turėti vyrui? (proc.)  
Kuo mažiau, tuo geriau 30,3
1 10,1
2-5 20,3
6-10 9,1
Daugiau nei 10 4,9
Kuo daugiau, tuo geriau 7,9
Nežino / neatsakė 17,4
Iš viso: 100

 

Tiek moterų, tiek vyrų atveju atsakymą „kuo mažiau tuo geriau“ bei vieną partnerį dažniau rinkosi moterys, vyresnio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo, santuokoje gyvenantys respondentai, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.

Du ir daugiau partnerių dažniau įvardijo vyrai, jaunesnio amžiaus (18-35m.) respondentai, didmiesčių gyventojai.

Komentuodamas Lietuvos gyventojų požiūrį į vyrų seksualinį gyvenimą, V. Šapurovas atkreipė dėmesį, jog mūsų visuomenė jų atžvilgiu – liberalesnė: „Tradiciškai manoma, kad vyrai gali turėti daugiau seksualinių ryšių, labiau ieškoti įvairovės, nei moterys. Respondentų atsakymai rodo, jog tai kaip ir toleruojama“.

 

Naujovė – vyrai pradeda vengti partnerių kaitos

Vis dėlto, trečdalio apklausos dalyvių nuomone, ir vyrams tinka principas „kuo mažiau, tuo geriau”. Komentuodamas tai V. Šapurovas priminė, kad lytiškai plintančios ligos vyrams tokios pat aktualios, kaip ir moterims. Be to, kaip pastebi specialistas, pastaruoju metu lytinių partnerių kaitos vyrai labiau privengia ir dėl kitos priežasties.

„Padaugėjo vyrų, kurie nebepasitiki moters naudojama kontracepcija, bijo būti apgauti, kad be jo sutikimo atsiras vaikas, moteris sakys, kad saugosi, bet pastos“, – komentavo V. Šapurovas. DELFI pašnekovas turėjo ką pasakyti ir apie požiūrio į skaistybę pokyčius.

 

Skaistybė – būtinybė?

Daugiau nei pusė respondentų teigė, jog skaistybė – kiekvieno asmeninis pasirinkimas, ketvirtadaliui ji – pageidautina, 7, 5 proc. nuomone – atgyvena ir vos 7 proc. – būtinybė.

Skaistybę kiekvieno asmeniniu apsisprendimu dažniau linkę laikyti 26-45m., aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Už ją pasisako vyresni respondentai bei moterys, kurių amžius per 45 m. Vyrų bei 18-25 m. respondentų nuomone, skaistybė yra atgyvena arba visai nepageidautina.

 

Jūsų vertinimu, skaistybė iki vestuvių yra... (proc.)  
Kiekvieno asmeninis apsisprendimas 51,7
Pageidautinas dalykas 21,6
Atgyvena 7,5
Būtinybė 7,0
Nepageidautinas dalykas 5,8
Nežino / neatsakė 6,4
Iš viso: 100

 

Atsakymai apie skaistybę seksologui V. Šapurovui liudija, kad mūsų visuomenė – demokratiška ir brandi, žmonės supranta, kad lytinis gyvenimas – kiekvieno asmeninis apsisprendimas: „Suprantama, kad šiuo metu skaistybė nėra būtinas dalykas ir tai girdžiu iš savo klientų. Dabar jau sunku prisiminti, kada girdėjau, jog prarasta skaistybė – kliūtis ryšiams tarp žmonių. Taip pasakoma išskirtinai retai. Gal tik kartą per 10 metų žmogus pasako norintis, kad jo partneris būtų skaistus“.

Anot specialisto, skaistybė labiau vertinama tarp religingų žmonių, kurie iki vestuvių arba visiškai susilaiko nuo bet kokio lytinio kontakto, arba naudoja skaistybei negresiantį petingą.

 

M. Jankauskaitė: moterims ir vyrams taikomi skirtingi standartai

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė dr. Margaritos Jankauskaitės nuomone, DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, jog moterims ir vyrams vis dar taikomi skirtingi standartai. Didžioji dauguma atsakė, kad ir vyrų, ir moterų atveju „normalu turėti“ kuo mažiau seksualinių partnerių aba tik vieną, tačiau kalbant apie moteris tokiam požiūriui pritarė gerokai daugiau (12 proc. punktų) respondentų.

„Atsakymą „kuo mažiau tuo geriau“ ir vieną partnerį(-ę) dažniau minėjo moterys. Tai rodo, kad pačios moterys labiau priėmusios šį požiūrį ir laiko jį savu. Vyrams visuomenė suteikia daugiau seksualinės laisvės, tad nenuostabu, kad ir jų požiūris lytinių santykių požiūriu yra liberalesnis“, – komentavo dr. M. Jankauskaitė.

Kaip pastebėjo specialistė, neatsakiusiųjų ar nežinojusių kaip atsakyti į šiuos klausimus dalis buvo labai maža. „Žmonės iš esmės mėgino nustatyti kiekybines normos (normalumo) ribas. Tačiau, mano galva, jos negali būti nustatytos, nes klausimas turėtų būti keliamas, ne kiek, o kokios kokybės tai santykis. O kiekybė yra labai individualus dalykas“, – pabrėžė dr. M. Jankauskaitė.

 

Prognozė – lytinį gyvenimą pradės dar anksčiau

DELFI taip pat pabandė išsiaiškinti, kada, gyventojų nuomone, jaunimas pradeda lytinį gyvenimą.

 

Kaip manote, kada dauguma dabartinio jaunimo pradeda lytinius santykius? (proc.)  
Iki 14 m. 12,3
15-16m. 45,7
17 m. 24,0
Sulaukę pilnametystės (18m. ir vėliau) 7,9
Nežino / neatsakė 10,1
Iš viso: 100

 

Vyrai, 18-45 respondentai, didesnių pajamų respondentai dažniau įvardijo jaunesnį amžių – iki 17 metų. Moterys bei vyresni nei 45 m. respondentai dažniau rinkosi atsakymą „17 metų“.

Pasak V. Šapurovo, iš tiesų nemažai jaunuolių lytinį gyvenimą pradeda sulaukę 15-16 metų amžiaus. „Žinoma, tenka girdėti, kad seksualinis gyvenimas pradedamas ir daug vėliau, net 25 metų, tačiau dauguma mylėtis pradeda anksčiau. Lytinio gyvenimo pradžia paankstėjo ir prielaidų, kad toliau neankstės aš negirdžiu ir nematau. Daug kalbama apie seksą, be to jaunuoliai kartais ir skatinami kuo anksčiau pabandyti lytinio gyvenimo, kuris yra vartojimo atspindys“, – pastebi individualiosios psichologijos analitikas.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų sausio 19-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!