Šiuos ir kitus intymius klausimus bendrovė „Spinter tyrimai“
DELFI užsakymu aiškinosi apklausoje. Pakomentuoti ją paprašėme
seksologo Viktoro Šapurovo ir Lygių galimybių plėtros centro projektų
vadovę Margaritą Jankauskaitę.
Daugiau nei 40 proc. Lietuvos
gyventojų nuomone, moteriai geriau turėti kuo mažiau lytinių partnerių.
Tačiau vienas lytinis partneris per gyvenimą – geriausias variantas
atrodo vos 12 proc. respondentų. Beveik dvigubai daugiau mano, jog per
gyvenimą moteriai optimaliausia turėti 2-5.
Jūsų nuomone, kiek lytinių partnerių per gyvenimą yra normalu turėti moteriai? (proc.) |
|
Kuo mažiau, tuo geriau |
40,3 |
1 |
12,0 |
2-5 |
23,5 |
6-10 |
3,7 |
Daugiau nei 10 |
1,6 |
Kuo daugiau, tuo geriau |
1,8 |
Nežino / neatsakė |
17,1 |
Iš viso: |
100 |
Požiūrį „kuo mažiau, tuo geriau“, seksologas V. Šapurovas vadino
sveiku. „Dabar tai svarbu dėl papilomos viruso. Kuo moteris turi daugiau
lytinių partnerių, tuo didesnė tikimybė, kad jai bus nustatyti
priešvėžiniai gimdos kaklelio pakitimai“, – komentavo individualiosios
psichologijos analitikas.
Tai, kad beveik ketvirtadalis
respondentų pasisako už 2-5 lytinius partnerius ir beveik dvigubai
mažiau mano, kad moteriai pakanka vieno, specialisto nuomone, rodo
realizuojamą moterų norą rinktis. Realybėje mažai moterų išteka už pirmo
sutikto žmogaus. Jei psichologiškai ir fiziškai tokioje šeimoje viskas
gerai, gyvenimui užtenka ir vienintelio lytinio partnerio. Tačiau
dažniau renkamasi iš kelių.
„Iškyla problema: viena vertus reikia vengti papilomos
viruso, kita vertus – be psichologinių, emocinių, dvasinių dalykų reikia
patikrinti ir seksualinį atitikimą. Logiškai mąstant iš 2-5 turėtų
pavykti pasirinkti. Jei lytinių partnerių daugiau, sakyčiau, nebeaišku
ko ieškoma. „Ėjimas per vyrus“ gali rodyti psichologines problemas,
galbūt kerštavimą“, – mano V. Šapurovas.
Pasak seksologo, viena jo
28 metų klientė taip paaiškino: „Aš ėjau per vyrus, nes taip jiems
keršijau. Susipažindavau, permiegodavau ir pati palikdavau“.
Vyrams – atlaidesni
Klausiami,
kiek lytinių partnerių normalu turėti vyrams, beveik trečdalis
respondentų palaikė principą „kuo mažiau, tuo geriau“. Antroje vietoje
2-5 lytiniai partneriai, trečioje – 1. Palyginti su tuo pačiu klausimu
apie moteris, kur kas daugiau respondentų minėjo, kad vyrams per
gyvenimą normalu turėti iki 10 lytinių partnerių.
Jūsų nuomone, kiek lytinių partnerių per gyvenimą yra normalu turėti vyrui? (proc.) |
|
Kuo mažiau, tuo geriau |
30,3 |
1 |
10,1 |
2-5 |
20,3 |
6-10 |
9,1 |
Daugiau nei 10 |
4,9 |
Kuo daugiau, tuo geriau |
7,9 |
Nežino / neatsakė |
17,4 |
Iš viso: |
100 |
Tiek
moterų, tiek vyrų atveju atsakymą „kuo mažiau tuo geriau“ bei vieną
partnerį dažniau rinkosi moterys, vyresnio amžiaus, vidutinio
išsimokslinimo, santuokoje gyvenantys respondentai, rajonų centrų ir
kaimo vietovių gyventojai.
Du ir daugiau partnerių dažniau įvardijo vyrai, jaunesnio amžiaus (18-35m.) respondentai, didmiesčių gyventojai.
Komentuodamas
Lietuvos gyventojų požiūrį į vyrų seksualinį gyvenimą, V. Šapurovas
atkreipė dėmesį, jog mūsų visuomenė jų atžvilgiu – liberalesnė:
„Tradiciškai manoma, kad vyrai gali turėti daugiau seksualinių ryšių,
labiau ieškoti įvairovės, nei moterys. Respondentų atsakymai rodo, jog
tai kaip ir toleruojama“.
Naujovė – vyrai pradeda vengti partnerių kaitos
Vis dėlto, trečdalio apklausos dalyvių nuomone, ir vyrams
tinka principas „kuo mažiau, tuo geriau”. Komentuodamas tai V. Šapurovas
priminė, kad lytiškai plintančios ligos vyrams tokios pat aktualios,
kaip ir moterims. Be to, kaip pastebi specialistas, pastaruoju metu
lytinių partnerių kaitos vyrai labiau privengia ir dėl kitos
priežasties.
„Padaugėjo vyrų, kurie nebepasitiki moters naudojama
kontracepcija, bijo būti apgauti, kad be jo sutikimo atsiras vaikas,
moteris sakys, kad saugosi, bet pastos“, – komentavo V. Šapurovas. DELFI
pašnekovas turėjo ką pasakyti ir apie požiūrio į skaistybę pokyčius.
Skaistybė – būtinybė?
Daugiau
nei pusė respondentų teigė, jog skaistybė – kiekvieno asmeninis
pasirinkimas, ketvirtadaliui ji – pageidautina, 7, 5 proc. nuomone –
atgyvena ir vos 7 proc. – būtinybė.
Skaistybę kiekvieno asmeniniu
apsisprendimu dažniau linkę laikyti 26-45m., aukštesnio išsimokslinimo
atstovai. Už ją pasisako vyresni respondentai bei moterys, kurių amžius
per 45 m. Vyrų bei 18-25 m. respondentų nuomone, skaistybė yra atgyvena
arba visai nepageidautina.
Jūsų vertinimu, skaistybė iki vestuvių yra... (proc.) |
|
Kiekvieno asmeninis apsisprendimas |
51,7 |
Pageidautinas dalykas |
21,6 |
Atgyvena |
7,5 |
Būtinybė |
7,0 |
Nepageidautinas dalykas |
5,8 |
Nežino / neatsakė |
6,4 |
Iš viso: |
100 |
Atsakymai
apie skaistybę seksologui V. Šapurovui liudija, kad mūsų visuomenė –
demokratiška ir brandi, žmonės supranta, kad lytinis gyvenimas –
kiekvieno asmeninis apsisprendimas: „Suprantama, kad šiuo metu skaistybė
nėra būtinas dalykas ir tai girdžiu iš savo klientų. Dabar jau sunku
prisiminti, kada girdėjau, jog prarasta skaistybė – kliūtis ryšiams tarp
žmonių. Taip pasakoma išskirtinai retai. Gal tik kartą per 10 metų
žmogus pasako norintis, kad jo partneris būtų skaistus“.
Anot
specialisto, skaistybė labiau vertinama tarp religingų žmonių, kurie iki
vestuvių arba visiškai susilaiko nuo bet kokio lytinio kontakto, arba
naudoja skaistybei negresiantį petingą.
M. Jankauskaitė: moterims ir vyrams taikomi skirtingi standartai
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė dr.
Margaritos Jankauskaitės nuomone, DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“
atlikta apklausa rodo, jog moterims ir vyrams vis dar taikomi skirtingi
standartai. Didžioji dauguma atsakė, kad ir vyrų, ir moterų atveju
„normalu turėti“ kuo mažiau seksualinių partnerių aba tik vieną, tačiau
kalbant apie moteris tokiam požiūriui pritarė gerokai daugiau (12 proc.
punktų) respondentų.
„Atsakymą „kuo mažiau tuo geriau“ ir vieną
partnerį(-ę) dažniau minėjo moterys. Tai rodo, kad pačios moterys labiau
priėmusios šį požiūrį ir laiko jį savu. Vyrams visuomenė suteikia
daugiau seksualinės laisvės, tad nenuostabu, kad ir jų požiūris lytinių
santykių požiūriu yra liberalesnis“, – komentavo dr. M. Jankauskaitė.
Kaip
pastebėjo specialistė, neatsakiusiųjų ar nežinojusių kaip atsakyti į
šiuos klausimus dalis buvo labai maža. „Žmonės iš esmės mėgino nustatyti
kiekybines normos (normalumo) ribas. Tačiau, mano galva, jos negali
būti nustatytos, nes klausimas turėtų būti keliamas, ne kiek, o kokios
kokybės tai santykis. O kiekybė yra labai individualus dalykas“, –
pabrėžė dr. M. Jankauskaitė.
Prognozė – lytinį gyvenimą pradės dar anksčiau
DELFI taip pat pabandė išsiaiškinti, kada, gyventojų nuomone, jaunimas pradeda lytinį gyvenimą.
Kaip manote, kada dauguma dabartinio jaunimo pradeda lytinius santykius? (proc.) |
|
Iki 14 m. |
12,3 |
15-16m. |
45,7 |
17 m. |
24,0 |
Sulaukę pilnametystės (18m. ir vėliau) |
7,9 |
Nežino / neatsakė |
10,1 |
Iš viso: |
100 |
Vyrai,
18-45 respondentai, didesnių pajamų respondentai dažniau įvardijo
jaunesnį amžių – iki 17 metų. Moterys bei vyresni nei 45 m. respondentai
dažniau rinkosi atsakymą „17 metų“.
Pasak V. Šapurovo, iš tiesų
nemažai jaunuolių lytinį gyvenimą pradeda sulaukę 15-16 metų amžiaus.
„Žinoma, tenka girdėti, kad seksualinis gyvenimas pradedamas ir daug
vėliau, net 25 metų, tačiau dauguma mylėtis pradeda anksčiau. Lytinio
gyvenimo pradžia paankstėjo ir prielaidų, kad toliau neankstės aš
negirdžiu ir nematau. Daug kalbama apie seksą, be to jaunuoliai kartais
ir skatinami kuo anksčiau pabandyti lytinio gyvenimo, kuris yra
vartojimo atspindys“, – pastebi individualiosios psichologijos
analitikas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė
„Spinter tyrimai“ šių metų sausio 19-27 dienomis, naujienų portalo DELFI
užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo
gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto
interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos
teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad
reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005
respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų
skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!