Prieš pat rinkimus – smūgis konservatoriams

2015-02-18
 

Prasidėjus pačiam aktyviausiam rinkimų kovos laikotarpiui, keičiasi ir politinių partijų reitingai. Pavojaus signalas turėtų sužibti konservatoriams – prieš pat rinkimus jiems gresia net dviejų pozicijų praradimas.

Dar vieną signalą – tik ne tokį baisų – turėtų pamatyti ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius.

 

Konservatoriams – dviguba grėsmė

Kaip rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausį atlikta apklausa, Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmą kartą susilygino pagal reitingus. Jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, už abi dešiniąsias partijas balsuotų po 9,3 proc. gyventojų.

Nors abiejų partijų reitingai sausį pakito paklaidos ribose, vertinant pastarųjų 12 mėnesių tendencijas matyti, kad konservatoriai pastaruoju metu išlaiko daugmaž stabilias pozicijas, o liberalų populiarumas auga.

Štai pernai sausį atliktoje analogiškoje apklausoje už Liberalų sąjūdį balsuoti norėjo 6 proc. gyventojų, už TS-LKD – 8,3 proc. Gegužę konservatoriai iš trečiosios reitingo pozicijos išstūmė Darbo partiją: už TS-LKD balsuoti norėjo 9,5 proc. respondentų, už „darbiečius“ – 7,3 proc., už liberalus – 6,9 proc.

Didžiausias aukštumas konservatorių reitingai pasiekė pernai vasarą – birželį ir liepą, po labai sėkmingų Europos Parlamento rinkimų – konservatorius rėmė 11,5 proc. respondentų. Liepą liberalai buvo šoktelėję iki 8,2 proc. Bet netrukus abiejų partijų populiarumas nuslūgo: spalį TS-LKD rėmė 8,9 proc. respondentų, liberalus – 7,3 proc. Beje, tą patį spalį „darbiečiai“ buvo susigrąžinę trečią reitingų poziciją – bet TS-LKD ją atsiėmė jau po mėnesio.

Dar gruodį konservatorius ir liberalus skyrė, atrodo, saugus atstumas – 1,6 procentinio punkto. Tačiau sausį liberalų reitingas šoktelėjo, pirmą kartą pasiekdamas tokį pat lygį, kaip ir TS-LKD.

Ir dar vienas pavojaus signalas konservatoriams – pernai aplenkta Darbo partija nuo TS-LKD atsilieka tik puse procentinio punkto.

 

Šaltinis: „Spinter tyrimai“
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
© DELFI
 
Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.) Sausis 2015 Gruodis 2014 Pokytis
Socialdemokratų partiją 21,2 22,9 -1,7
Partiją „Tvarka ir teisingumas“ 12,3 12,2 +0,1
Liberalų sąjūdį 9,5 7,9 +1,6
TS-LKD 9,5 9,8 -0,3
Darbo partiją  9,0 8,9 +0,1
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą  4,7 4,5 +0,2
Lietuvos lenkų rinkimų akciją  3,8 3,5 +0,3
Lietuvos laisvės sąjungą 2,9 3,0 -0,1
Lietuvos žaliųjų partiją  1,5 1,6 -0,1
Kitą partiją 0,5 1,5  
Nebalsuočiau 16,1 18,7  
Nežino / neatsakė 9,0 5,5  
Iš viso: 100 100  

 

Labai panašius – tik dar baisesnius konservatoriams – rezultatus sausį fiksavo ir visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“. Jo apklausos, kurią skelbė dienraštis „Lietuvos rytas“, duomenimis, liberalai netgi aplenkė konservatorius, o „darbiečių“ ir TS-LKD reitingai susilygino.

 

T. Janeliūnas: laikas daryti išvadas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas DELFI teigė, jog TS-LKD turėtų susirūpinti apklausų rodomomis tendencijomis ir nemiegoti ant laurų, kuriais partija vis dar džiaugiasi po triumfo pernykščiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

„Aišku, konservatoriai turi vieną ištikimiausių elektoratų – tie, kurie remia TS-LKD, ateina gana aktyviai į rinkimus. Ir tai jiems visada šiek tiek padeda kilstelėti proporciją, palyginti su apklausomis. Bet liberalai paskutiniu metu irgi rodė geresnius rezultatus rinkimuose, negu jiems pranašaudavo apklausos. Ypač EP rinkimai buvo ryškus pavyzdys: prieš rinkimus buvo mažiau pasitikima, o per pačius rinkimus liberalai iš tikrųjų gavo gana nemažai balsų. Gali būti, kad apklausų rezultatai artėja prie realesnio gyventojų pozicijų pasiskirstymo. (…) Jeigu žiūrėti politiškai, matyt, konservatoriams tokie rezultatai turėtų būti gana rimtas perspėjimas“, - kalbėjo T. Janeliūnas.

Politologas pastebi, kad liberalai demonstruoja augimo tendenciją, kai konservatoriai pastaruoju metu sunkiai renkasi papildomas apklausų dalyvių simpatijas.

„Atrodo, kad ir ką jie (konservatoriai – DELFI) darytų, pastaraisiais metais jiems niekaip nesiseka plėsti savo rinkėjų ratą. Gal dalis priežasčių slypi tame, kad liberalai konsolidavo partiją, ir visos kitos konkuruojančios, turinčios pavadinimuose liberalų vardą partijos realiai sunyko. Netgi Artūro Zuoko partija, kuri susijungė su liberalcentristais, matyt, nėra vertinama kaip liberalioji partija – tiesiog kaip eilinė populistinė“, - aiškino TSPMI dėstytojas.

Pasak jo, Liberalų sąjūdis sėkmingai sužaidė ir ta korta, kuri paprastai būdavo konservatorių politiniu koziriu – liberalai ne mažiau nei TS-LKD akcentuoja pastaruoju metu itin pakilusias patriotines nuotaikas.

„Liberalai gana gerai pasinaudojo konservatoriams tipine grėsmės korta politinių neramumų kontekste. Liberalai lygiai taip pat labai aktyviai didina dėmesį gynybos, saugumo reikalams – tai, matyt, duoda jiems privalumų. Jie gal netgi atima iš konservatorių tuos patriotiškai nusiteikusius rinkėjus, kuriems Rusijos grėsmė, Lietuvos saugumo didinimas, gynybos reikalai yra labai svarbūs. Konservatoriai visą laiką tai ir darydavo – kažkokių naujų rinkėjų jie iš šitos temos susirinkti nebegali. O liberalai šia prasme turi naują temą, kuri jiems svarbi galbūt pastaruosius dvejus metus – ir tai gali, matyt, dalį rinkėjų pervilioti“, - svarstė T. Janeliūnas.

 

M. Jastramskis: konservatoriai daro vieną didelę klaidą

TSPMI dėstytojas Mažvydas Jastramskis DELFI teigė, jog dviejų dešiniųjų partijų reitingų susilyginimas – tai, ko buvo galima laukti.

„Liberalų sąjūdis įvairiose srityse labai nuosekliai dirbo: tiek įvaizdžio konstravimo, tiek parinkimo ir nuosekliai „statomo“ kandidato Vilniaus mero rinkimuose – ir panašu, kad vykusiai parinkto. Kita vertus, per paskutinius kelerius metus nemažai narių į Liberalų sąjūdį perėjo iš liberalcentristų“, - kalbėjo M. Jastramskis.

Paklaustas, ar konservatoriams gali grėsti pagrindinės dešiniosios partijos pozicijų praradimas, politologas teigė įžvelgiantis liberalų galimybes bent jau gerokai paerzinti kaimynus Seime.

„Tikrai yra potencialas liberalams bent jau susilyginti su konservatoriais. Dėl aplenkimo – dar nespekuliuosiu“, - svarstė pašnekovas.

Vertindamas abiejų partijų galimybes kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose, M. Jastramskis neatmeta galimybės, kad Liberalų sąjūdis pajėgus surinkti panašų balsų kiekį daugiamandatėje apygardoje. Kitas klausimas – vienmandatės, kur išrenkamas kas antras Seimo narys.

„Vienmandatėse, kaip praėję Seimo rinkimai parodė, liberalams iš tikrųjų sudėtingai sekėsi. Nematau kažkokių prielaidų tam, kad jie vienmandatėse pasirodytų taip pačiai stipriai kaip ir konservatoriai“, - teigė politologas.

TSPMI dėstytojas pastebi, kad pastaruoju metu konservatoriai liberalų atžvilgiu elgiasi agresyviai – bent jau viešojoje erdvėje. Tokius bandymus įkąsti potencialiems partneriams daugelyje savivaldybių pašnekovas laiko klaida.

„Jie liberalų stiprėjimą ėmė traktuoti kaip rinkėjų vogimą iš jų, kas automatiškai bus dar blogiau. Nes tai nėra reali situacija. Liberalai nesiaugina reitingų didžiąja dalimi nei dėl to, kad iš konservatorių vagia elektoratą – vien dėl to, kad konservatorių reitingas nemažėja.

Teko matyti apklausų po EP rinkimų: kur rinkėjai „suvaikščiojo“ (pas liberalus – DELFI) – labai nedidelė dalis jų buvo perėjusi iš TS-LKD. Objektyviai žiūrint, konservatoriams yra naudingas liberalų stiprėjimas. Bet jeigu jie pasimaus ant to, kad iš jų vagiamas elektoratas, jie gali susipykti tarpusavyje – ir tada rezultatas gali būti blogas. Nes dalis rinkėjų žiūrės į dešiniuosius kaip į kažkokius besipešančius tarpusavyje, ir konservatoriams tai tikrai nebus naudinga“, - teigė M. Jastramskis.

Pasak jo, jei konservatoriai nesiims permainų, artimiausiu metu jie neturi šansų pavyti reitinguose karaliaujančių socdemų, o  pavojus užleisti pozicijas liberalams išliks realus.

Komentuodamas konservatorių perspektyvas Vilniuje, pašnekovas pabrėžia, jog TS-LKD turėjo puikias startines pozicijas po 2011 m. savivaldos rinkimų – bet nepanašu, kad šias pozicijas per ketverius metus pavyko sustiprinti.

„Konservatorių sąrašas tada nemažoje dalyje apylinkių ėmė po 20 proc. balsų, ypač centre, Senamiestyje, Antakalnyje. Liberalų sąjūdis buvo visiškai nustumtas į šoną – net į tarybą nepateko. Ir žiūrėkim: ką padarė per tuos metus Liberalų sąjūdis – kaip sustiprino savo pozicijas, kaip nuosekliai dirbo. Ir ką padarė konservatoriai? Jie bandė pakeisti skyrių, tų senų veidų – Viliaus Navicko, Raimundo Aleknos – nebėra. Bet ar dabartinis rezultatas yra iš tikrųjų efektyvus? Aš manau, kad ne. (…) Jie gerokai užsižaidė, nesupranta objektyviai savo situacijos“, - teigė M. Jastramskis.

 

Darbo partijos koziris – koalicijos griovimas?

Darbo partija, politologo nuomone, didesnės grėsmės TS-LKD pozicijoms nekelia, nepaisant nedidelio reitingų atotrūkio.

„Jeigu reitingas vienodas Darbo partijos ir TS-LKD, reiškia, daugiau balsų vis tiek gaus Tėvynės sąjunga. Čia yra aksioma – jų rinkėjas ateina į rinkimus, o žmogus, kuris reitinguose gal rinksis Darbo partiją, nėra tas nuosekliai balsuojantis, neturi tokios partinės tapatybės“, - sakė M. Jastramskis.

Vis dėlto M. Jastramskis spėja, kad kitų metų Seimo rinkimams artėjant Darbo partija gali pateikti siurprizą.

„Sunku pasakyti. Gal jie sugalvos išeiti iš Vyriausybės – tada ir Viktoras Uspaskichas pradės daugiau rodytis“, - svarstė pašnekovas.

 

Ką A. Butkevičius padarė ne taip?

„Spinter“ tyrimų duomenimis, po ilgesnės pertraukos pastebimiau smuko premjero A. Butkevičiaus populiarumas. Jį Vyriausybės vadovo poste matyti norinčių žmonių per mėnesį sumažėjo 3,4 procentinio punkto – daugiau nei statistinė paklaidos riba. Reiškia, kažkokie premjero žodžiai ar veiksmai daliai gyventojų sukėlė alerginę reakciją.

Tiesa, pavojaus signalas nestiprus. Artimiausias A. Butkevičiaus konkurentas geidžiamiausių premjerų reitinge – partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas – pelnė vos 5,4 proc. gyventojų simpatijas.

 

  Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10 Sausis 2015 Gruodis 2014 Pokytis
1 Algirdas Butkevičius 30,9 34,3 -3,4
2 Rolandas Paksas 5,4 4,2 +1,2
3 Vilija Blinkevičiūtė 4,8 5,7 -0,9
4 Viktoras Uspaskichas 4,0 2,4 +1,6
5 Valentinas Mazuronis 3,9 3,5 +0,4
6 Antanas Guoga 3,3 3,6 -0,3
7 Andrius Kubilius 3,2 3,4 -0,2
8 Eligijus Masiulis 2,9 2,4 +0,5
9 Artūras Zuokas 2,2 2,5 -0,3
10 Gitanas Nausėda 2,0 2,7 -0,7

 

Smuko ir Vyriausybės veiklos vertinimas. Gruodį Ministrų kabineto darbą daugiau ar mažiau teigiamai vertino 42,4 proc. respondentų, o sausį šis skaičius sumažėjo iki 38,7 proc. Pesimistų per mėnesį padaugėjo nuo 51,7 iki 53,7 proc.

 

Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.) Sausis 2015 Gruodis 2014
Teigiamai 2,7 2,6
Greičiau teigiamai 36,0 39,8
Greičiau neigiamai 35,6 33,0
Neigiamai 18,1 18,7
Nežino / neatsakė 7,6 5,9
Iš viso: 100 100

 

T. Janeliūnas įžvelgia vienintelę galimą A. Butkevičiaus populiarumo sumažėjimo priežasį – euro įvedimą. Esą tikėtina, kad nauja valiuta nesužavėti gyventojai pradėjo prasčiau vertinti premjerą, išdidžiai iš bankomato paėmusį pirmąjį euro banknotą.

„Labiausiai į akis, aišku, kerta euro įvedimas. Kadangi premjeras yra „atsakingas už viską“, ypač už tokius rimtus sprendimus kaip valiutos keitimas – gali būti, kad dalis tų, kuriems perėjimas (prie euro – DELFI) yra sudėtingas, šiek tiek negatyviau žiūri į premjerą“, - sakė politologas.

Kitų su A. Butkevičiumi tiesiogiai susijusių veiksnių, kurie pastaruoju metu galėjo į neigiamą pusę pakreipti gyventojų nuomonę apie premjerą, pašnekovas teigė nematantis.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų sausio 19-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Prieš pat rinkimus – smūgis konservatoriams

2015-02-18
 

Prasidėjus pačiam aktyviausiam rinkimų kovos laikotarpiui, keičiasi ir politinių partijų reitingai. Pavojaus signalas turėtų sužibti konservatoriams – prieš pat rinkimus jiems gresia net dviejų pozicijų praradimas.

Dar vieną signalą – tik ne tokį baisų – turėtų pamatyti ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius.

 

Konservatoriams – dviguba grėsmė

Kaip rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausį atlikta apklausa, Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmą kartą susilygino pagal reitingus. Jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, už abi dešiniąsias partijas balsuotų po 9,3 proc. gyventojų.

Nors abiejų partijų reitingai sausį pakito paklaidos ribose, vertinant pastarųjų 12 mėnesių tendencijas matyti, kad konservatoriai pastaruoju metu išlaiko daugmaž stabilias pozicijas, o liberalų populiarumas auga.

Štai pernai sausį atliktoje analogiškoje apklausoje už Liberalų sąjūdį balsuoti norėjo 6 proc. gyventojų, už TS-LKD – 8,3 proc. Gegužę konservatoriai iš trečiosios reitingo pozicijos išstūmė Darbo partiją: už TS-LKD balsuoti norėjo 9,5 proc. respondentų, už „darbiečius“ – 7,3 proc., už liberalus – 6,9 proc.

Didžiausias aukštumas konservatorių reitingai pasiekė pernai vasarą – birželį ir liepą, po labai sėkmingų Europos Parlamento rinkimų – konservatorius rėmė 11,5 proc. respondentų. Liepą liberalai buvo šoktelėję iki 8,2 proc. Bet netrukus abiejų partijų populiarumas nuslūgo: spalį TS-LKD rėmė 8,9 proc. respondentų, liberalus – 7,3 proc. Beje, tą patį spalį „darbiečiai“ buvo susigrąžinę trečią reitingų poziciją – bet TS-LKD ją atsiėmė jau po mėnesio.

Dar gruodį konservatorius ir liberalus skyrė, atrodo, saugus atstumas – 1,6 procentinio punkto. Tačiau sausį liberalų reitingas šoktelėjo, pirmą kartą pasiekdamas tokį pat lygį, kaip ir TS-LKD.

Ir dar vienas pavojaus signalas konservatoriams – pernai aplenkta Darbo partija nuo TS-LKD atsilieka tik puse procentinio punkto.

 

Šaltinis: „Spinter tyrimai“
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
© DELFI
 
Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.) Sausis 2015 Gruodis 2014 Pokytis
Socialdemokratų partiją 21,2 22,9 -1,7
Partiją „Tvarka ir teisingumas“ 12,3 12,2 +0,1
Liberalų sąjūdį 9,5 7,9 +1,6
TS-LKD 9,5 9,8 -0,3
Darbo partiją  9,0 8,9 +0,1
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą  4,7 4,5 +0,2
Lietuvos lenkų rinkimų akciją  3,8 3,5 +0,3
Lietuvos laisvės sąjungą 2,9 3,0 -0,1
Lietuvos žaliųjų partiją  1,5 1,6 -0,1
Kitą partiją 0,5 1,5  
Nebalsuočiau 16,1 18,7  
Nežino / neatsakė 9,0 5,5  
Iš viso: 100 100  

 

Labai panašius – tik dar baisesnius konservatoriams – rezultatus sausį fiksavo ir visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“. Jo apklausos, kurią skelbė dienraštis „Lietuvos rytas“, duomenimis, liberalai netgi aplenkė konservatorius, o „darbiečių“ ir TS-LKD reitingai susilygino.

 

T. Janeliūnas: laikas daryti išvadas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas DELFI teigė, jog TS-LKD turėtų susirūpinti apklausų rodomomis tendencijomis ir nemiegoti ant laurų, kuriais partija vis dar džiaugiasi po triumfo pernykščiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

„Aišku, konservatoriai turi vieną ištikimiausių elektoratų – tie, kurie remia TS-LKD, ateina gana aktyviai į rinkimus. Ir tai jiems visada šiek tiek padeda kilstelėti proporciją, palyginti su apklausomis. Bet liberalai paskutiniu metu irgi rodė geresnius rezultatus rinkimuose, negu jiems pranašaudavo apklausos. Ypač EP rinkimai buvo ryškus pavyzdys: prieš rinkimus buvo mažiau pasitikima, o per pačius rinkimus liberalai iš tikrųjų gavo gana nemažai balsų. Gali būti, kad apklausų rezultatai artėja prie realesnio gyventojų pozicijų pasiskirstymo. (…) Jeigu žiūrėti politiškai, matyt, konservatoriams tokie rezultatai turėtų būti gana rimtas perspėjimas“, - kalbėjo T. Janeliūnas.

Politologas pastebi, kad liberalai demonstruoja augimo tendenciją, kai konservatoriai pastaruoju metu sunkiai renkasi papildomas apklausų dalyvių simpatijas.

„Atrodo, kad ir ką jie (konservatoriai – DELFI) darytų, pastaraisiais metais jiems niekaip nesiseka plėsti savo rinkėjų ratą. Gal dalis priežasčių slypi tame, kad liberalai konsolidavo partiją, ir visos kitos konkuruojančios, turinčios pavadinimuose liberalų vardą partijos realiai sunyko. Netgi Artūro Zuoko partija, kuri susijungė su liberalcentristais, matyt, nėra vertinama kaip liberalioji partija – tiesiog kaip eilinė populistinė“, - aiškino TSPMI dėstytojas.

Pasak jo, Liberalų sąjūdis sėkmingai sužaidė ir ta korta, kuri paprastai būdavo konservatorių politiniu koziriu – liberalai ne mažiau nei TS-LKD akcentuoja pastaruoju metu itin pakilusias patriotines nuotaikas.

„Liberalai gana gerai pasinaudojo konservatoriams tipine grėsmės korta politinių neramumų kontekste. Liberalai lygiai taip pat labai aktyviai didina dėmesį gynybos, saugumo reikalams – tai, matyt, duoda jiems privalumų. Jie gal netgi atima iš konservatorių tuos patriotiškai nusiteikusius rinkėjus, kuriems Rusijos grėsmė, Lietuvos saugumo didinimas, gynybos reikalai yra labai svarbūs. Konservatoriai visą laiką tai ir darydavo – kažkokių naujų rinkėjų jie iš šitos temos susirinkti nebegali. O liberalai šia prasme turi naują temą, kuri jiems svarbi galbūt pastaruosius dvejus metus – ir tai gali, matyt, dalį rinkėjų pervilioti“, - svarstė T. Janeliūnas.

 

M. Jastramskis: konservatoriai daro vieną didelę klaidą

TSPMI dėstytojas Mažvydas Jastramskis DELFI teigė, jog dviejų dešiniųjų partijų reitingų susilyginimas – tai, ko buvo galima laukti.

„Liberalų sąjūdis įvairiose srityse labai nuosekliai dirbo: tiek įvaizdžio konstravimo, tiek parinkimo ir nuosekliai „statomo“ kandidato Vilniaus mero rinkimuose – ir panašu, kad vykusiai parinkto. Kita vertus, per paskutinius kelerius metus nemažai narių į Liberalų sąjūdį perėjo iš liberalcentristų“, - kalbėjo M. Jastramskis.

Paklaustas, ar konservatoriams gali grėsti pagrindinės dešiniosios partijos pozicijų praradimas, politologas teigė įžvelgiantis liberalų galimybes bent jau gerokai paerzinti kaimynus Seime.

„Tikrai yra potencialas liberalams bent jau susilyginti su konservatoriais. Dėl aplenkimo – dar nespekuliuosiu“, - svarstė pašnekovas.

Vertindamas abiejų partijų galimybes kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose, M. Jastramskis neatmeta galimybės, kad Liberalų sąjūdis pajėgus surinkti panašų balsų kiekį daugiamandatėje apygardoje. Kitas klausimas – vienmandatės, kur išrenkamas kas antras Seimo narys.

„Vienmandatėse, kaip praėję Seimo rinkimai parodė, liberalams iš tikrųjų sudėtingai sekėsi. Nematau kažkokių prielaidų tam, kad jie vienmandatėse pasirodytų taip pačiai stipriai kaip ir konservatoriai“, - teigė politologas.

TSPMI dėstytojas pastebi, kad pastaruoju metu konservatoriai liberalų atžvilgiu elgiasi agresyviai – bent jau viešojoje erdvėje. Tokius bandymus įkąsti potencialiems partneriams daugelyje savivaldybių pašnekovas laiko klaida.

„Jie liberalų stiprėjimą ėmė traktuoti kaip rinkėjų vogimą iš jų, kas automatiškai bus dar blogiau. Nes tai nėra reali situacija. Liberalai nesiaugina reitingų didžiąja dalimi nei dėl to, kad iš konservatorių vagia elektoratą – vien dėl to, kad konservatorių reitingas nemažėja.

Teko matyti apklausų po EP rinkimų: kur rinkėjai „suvaikščiojo“ (pas liberalus – DELFI) – labai nedidelė dalis jų buvo perėjusi iš TS-LKD. Objektyviai žiūrint, konservatoriams yra naudingas liberalų stiprėjimas. Bet jeigu jie pasimaus ant to, kad iš jų vagiamas elektoratas, jie gali susipykti tarpusavyje – ir tada rezultatas gali būti blogas. Nes dalis rinkėjų žiūrės į dešiniuosius kaip į kažkokius besipešančius tarpusavyje, ir konservatoriams tai tikrai nebus naudinga“, - teigė M. Jastramskis.

Pasak jo, jei konservatoriai nesiims permainų, artimiausiu metu jie neturi šansų pavyti reitinguose karaliaujančių socdemų, o  pavojus užleisti pozicijas liberalams išliks realus.

Komentuodamas konservatorių perspektyvas Vilniuje, pašnekovas pabrėžia, jog TS-LKD turėjo puikias startines pozicijas po 2011 m. savivaldos rinkimų – bet nepanašu, kad šias pozicijas per ketverius metus pavyko sustiprinti.

„Konservatorių sąrašas tada nemažoje dalyje apylinkių ėmė po 20 proc. balsų, ypač centre, Senamiestyje, Antakalnyje. Liberalų sąjūdis buvo visiškai nustumtas į šoną – net į tarybą nepateko. Ir žiūrėkim: ką padarė per tuos metus Liberalų sąjūdis – kaip sustiprino savo pozicijas, kaip nuosekliai dirbo. Ir ką padarė konservatoriai? Jie bandė pakeisti skyrių, tų senų veidų – Viliaus Navicko, Raimundo Aleknos – nebėra. Bet ar dabartinis rezultatas yra iš tikrųjų efektyvus? Aš manau, kad ne. (…) Jie gerokai užsižaidė, nesupranta objektyviai savo situacijos“, - teigė M. Jastramskis.

 

Darbo partijos koziris – koalicijos griovimas?

Darbo partija, politologo nuomone, didesnės grėsmės TS-LKD pozicijoms nekelia, nepaisant nedidelio reitingų atotrūkio.

„Jeigu reitingas vienodas Darbo partijos ir TS-LKD, reiškia, daugiau balsų vis tiek gaus Tėvynės sąjunga. Čia yra aksioma – jų rinkėjas ateina į rinkimus, o žmogus, kuris reitinguose gal rinksis Darbo partiją, nėra tas nuosekliai balsuojantis, neturi tokios partinės tapatybės“, - sakė M. Jastramskis.

Vis dėlto M. Jastramskis spėja, kad kitų metų Seimo rinkimams artėjant Darbo partija gali pateikti siurprizą.

„Sunku pasakyti. Gal jie sugalvos išeiti iš Vyriausybės – tada ir Viktoras Uspaskichas pradės daugiau rodytis“, - svarstė pašnekovas.

 

Ką A. Butkevičius padarė ne taip?

„Spinter“ tyrimų duomenimis, po ilgesnės pertraukos pastebimiau smuko premjero A. Butkevičiaus populiarumas. Jį Vyriausybės vadovo poste matyti norinčių žmonių per mėnesį sumažėjo 3,4 procentinio punkto – daugiau nei statistinė paklaidos riba. Reiškia, kažkokie premjero žodžiai ar veiksmai daliai gyventojų sukėlė alerginę reakciją.

Tiesa, pavojaus signalas nestiprus. Artimiausias A. Butkevičiaus konkurentas geidžiamiausių premjerų reitinge – partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas – pelnė vos 5,4 proc. gyventojų simpatijas.

 

  Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10 Sausis 2015 Gruodis 2014 Pokytis
1 Algirdas Butkevičius 30,9 34,3 -3,4
2 Rolandas Paksas 5,4 4,2 +1,2
3 Vilija Blinkevičiūtė 4,8 5,7 -0,9
4 Viktoras Uspaskichas 4,0 2,4 +1,6
5 Valentinas Mazuronis 3,9 3,5 +0,4
6 Antanas Guoga 3,3 3,6 -0,3
7 Andrius Kubilius 3,2 3,4 -0,2
8 Eligijus Masiulis 2,9 2,4 +0,5
9 Artūras Zuokas 2,2 2,5 -0,3
10 Gitanas Nausėda 2,0 2,7 -0,7

 

Smuko ir Vyriausybės veiklos vertinimas. Gruodį Ministrų kabineto darbą daugiau ar mažiau teigiamai vertino 42,4 proc. respondentų, o sausį šis skaičius sumažėjo iki 38,7 proc. Pesimistų per mėnesį padaugėjo nuo 51,7 iki 53,7 proc.

 

Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.) Sausis 2015 Gruodis 2014
Teigiamai 2,7 2,6
Greičiau teigiamai 36,0 39,8
Greičiau neigiamai 35,6 33,0
Neigiamai 18,1 18,7
Nežino / neatsakė 7,6 5,9
Iš viso: 100 100

 

T. Janeliūnas įžvelgia vienintelę galimą A. Butkevičiaus populiarumo sumažėjimo priežasį – euro įvedimą. Esą tikėtina, kad nauja valiuta nesužavėti gyventojai pradėjo prasčiau vertinti premjerą, išdidžiai iš bankomato paėmusį pirmąjį euro banknotą.

„Labiausiai į akis, aišku, kerta euro įvedimas. Kadangi premjeras yra „atsakingas už viską“, ypač už tokius rimtus sprendimus kaip valiutos keitimas – gali būti, kad dalis tų, kuriems perėjimas (prie euro – DELFI) yra sudėtingas, šiek tiek negatyviau žiūri į premjerą“, - sakė politologas.

Kitų su A. Butkevičiumi tiesiogiai susijusių veiksnių, kurie pastaruoju metu galėjo į neigiamą pusę pakreipti gyventojų nuomonę apie premjerą, pašnekovas teigė nematantis.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų sausio 19-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!