Eksperimentas: kas sustabdys prie vairo sėdantį girtuoklį?

2015-01-22
 

Apklausos rodo, kad dauguma lietuvių imtųsi veiksmų, jei pamatytų nepažįstamąjį, galimai apsvaigusį nuo alkoholio ir ketinantį vairuoti. Tačiau socialinis eksperimentas parodė visiškai priešingus rezultatus.

 

Tik 16 proc. žmonių aktyviai reaguoja į girtą asmenį, ketinantį vairuoti automobilį, atskleidė Lietuvos aludarių gildijos užsakymu atliktas socialinis eksperimentas. Šie aktyvūs žmonės skambina policijai, bando atkalbėti ar kitaip sulaikyti neblaivų vairuotoją. Ką daro likę 84 proc. iš 323 eksperimente dalyvavusių žmonių? Jie tiesiog stebi.

 

Socialinis eksperimentas vykdytas praėjusių metų lapkričio 10-15 dienomis šalies sostinėje ir Ukmergėje, šešiose skirtingose vietose (Vilniaus miesto centras, šalia prekybos centro, populiarioje pramogų barų vietoje, tipiškame gyvenamajame mikrorajone, degalinės teritorijoje, provincijos miesto centre). Eksperimento metu akivaizdžiai išgėręs žmogus (aktorius) norėjo sėsti už vairo ir nuvažiuoti savo automobiliu.

 

„Žmonių reakcijos būdavo skirtingos. Dažniausiai pasitaikė, kad prie manęs prieidavo pagyvenusios moterys, tačiau ne iš karto: 10-15 minučių jos mane stebėdavo, aptarinėdavo, svarstydavo ką daryti. Pro praviras dureles girdėdavau kalbant: „Viešpatie, vargšas vaikas, kas dabar su juo bus“. Paskui prieidavo, paklausdavo, ar reikia pagalbos, – pasakojo girto vairuotojo vaidmenį eksperimente atlikęs aktorius Justas Valinskas. – Dažnai sakydavo, kad geriau policijos nekviesti, turėsi problemų, geriau pakviesk draugą, kuris tau padės. Taip pat siūlydavo iškviesti taksi, kiti norėdavo atimti raktus, vienas žmogus siūlėsi pats mane parvežti“.

 

Jis prisiminė ir vieną prie prekybos centro sutiktą itin agresyviai nusiteikusį pilietį, kuris jam kibo į atlapus ir kėsinosi gerai vožtelti. „Tuomet teko pasakyti, kad nesu girtas. Kai tai išgirsdavo, žmonės stovėdavo šaltu veidu ir negalėdavo patikėti, kad taip gali būti: ką tik buvo girtas, o dabar jau nebe. Vyresnio amžiaus moterys kaip mamos tuomet apuostydavo. Dar įsiminė atvejis, kai prie manęs priėjo moteris, apsiverkė ir pasakė: „Aš jus ilgą laiką stebiu, jūs tikrai girtas ir labai prašau jūsų nevažiuoti – aš turiu mažą anūkę ir nenoriu kad atsitiktų nelaimė“, – įspūdžiais apie eksperimentą dalijosi J. Valinskas.

 

„Eksperimento metu buvo naudotas stebėjimo metodas. Tyrėjas stebėjo aktoriaus kuriamą situaciją ir žmonių reakcijas fiksavo iš dalies formalizuotame klausimyne. Buvo stebimos tiek pačios reakcijos, jų tipai, tiek pačių reaguojančiųjų bendrieji socialiniai demografiniai duomenys. Iš viso užfiksuotos 323 reakcijos“, – komentuoja visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

 

Daugiausia pilietiško sąmoningumo apraiškų fiksuota degalinėje (27 proc.), mažiausiai – kavinių/ barų zonoje (9 proc.). Aktyviausiai reagavo senjorai (25 proc. vyresnių nei 64 metai), pasyviausi – jaunimas (7 proc. jaunų žmonių iki 24 metų). Į kito potencialiai neblaivaus vairuotojo veiksmus dažniau linkę reaguoti patys vairuotojai (23 proc.), pėstieji tai daro dvigubai rečiau (12 proc.).

 

Apie eksperimentą buvo įspėtas Policijos departamentas, taip pat ir Bendrasis pagalbos telefonas 112, kuris sulaukė 31 skambučio apie šį atvejį. Dažniausiai (8 atvejai) skambino žmonės iš degalinių. Taip pat pastebėta, kad dvigubai daugiau reakcijų sulaukta iš vairuotojų nei iš pėsčiųjų.

 

„Ar susimąstome, kaip pasielgtume patys, kai šalia mūsų nepažįstamas, tačiau akivaizdžiai išgėręs vairuotojas sėda už vairo? Mieste, dieną, visai šalia mūsų. Toks ir buvo eksperimento tikslas. Deja, tyrimų rezultatai rodo visuomenės abejingumą“, – teigia tyrimą inicijavęs Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos vadovas.

 

Lietuviai – tik „ketinimų herojai“

Prieš vykdant socialinį eksperimentą bendrovė „Spinter tyrimai“ 2014 m. lapkritį atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kokią savo reakciją prognozuoja respondentai, jei išvystų nepažįstamąjį, galimai apsvaigusį nuo alkoholio ir ketinantį vairuoti.

 

Dauguma respondentų laikosi nuostatos, kad išvydę nepažįstamąjį, galimai apsvaigusį ir ketinantį vairuoti, imtųsi aktyvių veiksmų: 54 proc. skambintų policijai, 42 proc. bandytų atkalbėti vairuoti. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) užsirašytų valstybinius numerius, 13 proc. bandytų vairuotoją sustabdyti jėga. Pasyvią savo reakciją deklaruoja minimali respondentų dalis – tik po 7 proc. paminėjo, kad situaciją filmuotų ir (ar) apskritai nereaguotų.

 

Ant alaus – specialus ženklas

Policijos pateikiama statistika rodo, kad per 2014 m. šalyje sulaikyti 12 582 neblaivūs vairuotojai (2013 metais - 13 064). Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 303 eismo įvykiai. Nors jų buvo 1,9 proc. mažiau negu 2013 metais, tačiau išgėrusių vairuotojų sukeltose avarijose žuvo 45 žmonės (13, arba 40,6 proc., daugiau) ir 408 sužeisti (5,3 proc. mažiau).

 

Jau 7 metus įvairias socialines akcijas rengianti Aludarių gildija sako, kad šis eksperimentas parodė, jog lietuvius vis dar reikia auklėti ir mokyti atsakingo alkoholio vartojimo, todėl nusprendė imtis naujų priemonių – gildijos nariai dar šiemet pradės ant alaus pakuočių naudoti ženklą, kuris įspės alaus pirkėjus nevairuoti išgėrus. Planuojama, kad pirmieji ženklas pasirodys dar iki vasaros, o ne iki metų pabaigos šiuo ženklu bus pažymėta 90 proc. Aludarių gildijos narių gaminamo ir parduodamo alaus ir alaus kokteilių.

 

„Matyti, jog nuostatos ir realybė neatitinka – negalime likti abejingi. Todėl aktyviai vykdysime socialines akcijas, skatinančias nevairuoti išgėrus ir netoleruoti girtų vairuotojų, – teigia S. Galadauskas. – Taip pat savanoriškai ženklinsime visų Lietuvos aludarių gildijos narių alaus etiketes grafiniu ženklu, raginančiu nevairuoti išgėrus. Tikime tokio žymėjimo veiksmingumu, ir kad jis taps papildoma paskata susimąstyti ir nesėsti prie vairo išgėrus pačiam bei sulaikyti tai darantį kitą asmenį“.


Eksperimentas: kas sustabdys prie vairo sėdantį girtuoklį?

2015-01-22
 

Apklausos rodo, kad dauguma lietuvių imtųsi veiksmų, jei pamatytų nepažįstamąjį, galimai apsvaigusį nuo alkoholio ir ketinantį vairuoti. Tačiau socialinis eksperimentas parodė visiškai priešingus rezultatus.

 

Tik 16 proc. žmonių aktyviai reaguoja į girtą asmenį, ketinantį vairuoti automobilį, atskleidė Lietuvos aludarių gildijos užsakymu atliktas socialinis eksperimentas. Šie aktyvūs žmonės skambina policijai, bando atkalbėti ar kitaip sulaikyti neblaivų vairuotoją. Ką daro likę 84 proc. iš 323 eksperimente dalyvavusių žmonių? Jie tiesiog stebi.

 

Socialinis eksperimentas vykdytas praėjusių metų lapkričio 10-15 dienomis šalies sostinėje ir Ukmergėje, šešiose skirtingose vietose (Vilniaus miesto centras, šalia prekybos centro, populiarioje pramogų barų vietoje, tipiškame gyvenamajame mikrorajone, degalinės teritorijoje, provincijos miesto centre). Eksperimento metu akivaizdžiai išgėręs žmogus (aktorius) norėjo sėsti už vairo ir nuvažiuoti savo automobiliu.

 

„Žmonių reakcijos būdavo skirtingos. Dažniausiai pasitaikė, kad prie manęs prieidavo pagyvenusios moterys, tačiau ne iš karto: 10-15 minučių jos mane stebėdavo, aptarinėdavo, svarstydavo ką daryti. Pro praviras dureles girdėdavau kalbant: „Viešpatie, vargšas vaikas, kas dabar su juo bus“. Paskui prieidavo, paklausdavo, ar reikia pagalbos, – pasakojo girto vairuotojo vaidmenį eksperimente atlikęs aktorius Justas Valinskas. – Dažnai sakydavo, kad geriau policijos nekviesti, turėsi problemų, geriau pakviesk draugą, kuris tau padės. Taip pat siūlydavo iškviesti taksi, kiti norėdavo atimti raktus, vienas žmogus siūlėsi pats mane parvežti“.

 

Jis prisiminė ir vieną prie prekybos centro sutiktą itin agresyviai nusiteikusį pilietį, kuris jam kibo į atlapus ir kėsinosi gerai vožtelti. „Tuomet teko pasakyti, kad nesu girtas. Kai tai išgirsdavo, žmonės stovėdavo šaltu veidu ir negalėdavo patikėti, kad taip gali būti: ką tik buvo girtas, o dabar jau nebe. Vyresnio amžiaus moterys kaip mamos tuomet apuostydavo. Dar įsiminė atvejis, kai prie manęs priėjo moteris, apsiverkė ir pasakė: „Aš jus ilgą laiką stebiu, jūs tikrai girtas ir labai prašau jūsų nevažiuoti – aš turiu mažą anūkę ir nenoriu kad atsitiktų nelaimė“, – įspūdžiais apie eksperimentą dalijosi J. Valinskas.

 

„Eksperimento metu buvo naudotas stebėjimo metodas. Tyrėjas stebėjo aktoriaus kuriamą situaciją ir žmonių reakcijas fiksavo iš dalies formalizuotame klausimyne. Buvo stebimos tiek pačios reakcijos, jų tipai, tiek pačių reaguojančiųjų bendrieji socialiniai demografiniai duomenys. Iš viso užfiksuotos 323 reakcijos“, – komentuoja visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

 

Daugiausia pilietiško sąmoningumo apraiškų fiksuota degalinėje (27 proc.), mažiausiai – kavinių/ barų zonoje (9 proc.). Aktyviausiai reagavo senjorai (25 proc. vyresnių nei 64 metai), pasyviausi – jaunimas (7 proc. jaunų žmonių iki 24 metų). Į kito potencialiai neblaivaus vairuotojo veiksmus dažniau linkę reaguoti patys vairuotojai (23 proc.), pėstieji tai daro dvigubai rečiau (12 proc.).

 

Apie eksperimentą buvo įspėtas Policijos departamentas, taip pat ir Bendrasis pagalbos telefonas 112, kuris sulaukė 31 skambučio apie šį atvejį. Dažniausiai (8 atvejai) skambino žmonės iš degalinių. Taip pat pastebėta, kad dvigubai daugiau reakcijų sulaukta iš vairuotojų nei iš pėsčiųjų.

 

„Ar susimąstome, kaip pasielgtume patys, kai šalia mūsų nepažįstamas, tačiau akivaizdžiai išgėręs vairuotojas sėda už vairo? Mieste, dieną, visai šalia mūsų. Toks ir buvo eksperimento tikslas. Deja, tyrimų rezultatai rodo visuomenės abejingumą“, – teigia tyrimą inicijavęs Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos vadovas.

 

Lietuviai – tik „ketinimų herojai“

Prieš vykdant socialinį eksperimentą bendrovė „Spinter tyrimai“ 2014 m. lapkritį atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kokią savo reakciją prognozuoja respondentai, jei išvystų nepažįstamąjį, galimai apsvaigusį nuo alkoholio ir ketinantį vairuoti.

 

Dauguma respondentų laikosi nuostatos, kad išvydę nepažįstamąjį, galimai apsvaigusį ir ketinantį vairuoti, imtųsi aktyvių veiksmų: 54 proc. skambintų policijai, 42 proc. bandytų atkalbėti vairuoti. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) užsirašytų valstybinius numerius, 13 proc. bandytų vairuotoją sustabdyti jėga. Pasyvią savo reakciją deklaruoja minimali respondentų dalis – tik po 7 proc. paminėjo, kad situaciją filmuotų ir (ar) apskritai nereaguotų.

 

Ant alaus – specialus ženklas

Policijos pateikiama statistika rodo, kad per 2014 m. šalyje sulaikyti 12 582 neblaivūs vairuotojai (2013 metais - 13 064). Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 303 eismo įvykiai. Nors jų buvo 1,9 proc. mažiau negu 2013 metais, tačiau išgėrusių vairuotojų sukeltose avarijose žuvo 45 žmonės (13, arba 40,6 proc., daugiau) ir 408 sužeisti (5,3 proc. mažiau).

 

Jau 7 metus įvairias socialines akcijas rengianti Aludarių gildija sako, kad šis eksperimentas parodė, jog lietuvius vis dar reikia auklėti ir mokyti atsakingo alkoholio vartojimo, todėl nusprendė imtis naujų priemonių – gildijos nariai dar šiemet pradės ant alaus pakuočių naudoti ženklą, kuris įspės alaus pirkėjus nevairuoti išgėrus. Planuojama, kad pirmieji ženklas pasirodys dar iki vasaros, o ne iki metų pabaigos šiuo ženklu bus pažymėta 90 proc. Aludarių gildijos narių gaminamo ir parduodamo alaus ir alaus kokteilių.

 

„Matyti, jog nuostatos ir realybė neatitinka – negalime likti abejingi. Todėl aktyviai vykdysime socialines akcijas, skatinančias nevairuoti išgėrus ir netoleruoti girtų vairuotojų, – teigia S. Galadauskas. – Taip pat savanoriškai ženklinsime visų Lietuvos aludarių gildijos narių alaus etiketes grafiniu ženklu, raginančiu nevairuoti išgėrus. Tikime tokio žymėjimo veiksmingumu, ir kad jis taps papildoma paskata susimąstyti ir nesėsti prie vairo išgėrus pačiam bei sulaikyti tai darantį kitą asmenį“.