Taksistai labiau mėgsta tradicinių skrydžių bendrovių keleivius

2015-01-19

 

Keliaujantys darbo reikalais mieliau renkasi tradicines skrydžių bendroves, o žemų kainų vežėjai iš Vilniaus dažniau išskraidina norinčius poilsiauti, rodo oro uostų keleivių apklausa. Tradicinių bendrovių keleiviai taip pat dažniau naudojasi oro uostuose teikiamomis paslaugomis: perka parduotuvėse, kviečia taksi. Kai kuriomis kryptimis iš Vilniaus skraidina tik pigieji, tad su jais keliauja ir taupantys, ir galintys išlaidauti.

Taksi vairuotojai, laukdami keleivių oro uoste, studijuoja informaciją ne tik apie skrydžių kryptis, bet ir apie skrydžių bendroves – tradicinių skrydžių bendrovių keleiviai dažniau naudojasi taksi paslaugomis, o ne pavežami draugų ar giminių. Apie 60% tradicinių skrydžių bendrovių, tokių kaip SAS ar „Lufthansa“, keleivių Vilniuje nurodo skrendantys darbo reikalais. Beveik perpus mažiau jų (34%) brangesnius vežėjus renkasi poilsio ir laisvalaikio kelionėms, o 5% – studijų ir mokslo tikslais, rodo Lietuvos oro uostų užsakymu bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa.

Žemų kainų vežėjai dažnai ne tik dėl kainos, bet ir dėl siūlomų patrauklių krypčių skraidina daugiau laisvalaikį svetur praleisti norinčių gyventojų (59%). Tik 26% teigia su jais skrendantys darbo reikalais, 4% – studijuoti.

 

Išleidžia daugiau

Pasak tyrėjų, laisvalaikį kaip kelionės tikslą dažniausiai nurodo moterys ir vyresni (45-erių ir daugiau) tyrimo dalyviai, mažesnes pajamas (iki 580 Eur) gaunantys respondentai. Darbo reikalais dažniau keliauja vyrai, 31–45 metų apklaustieji, didžiausių pajamų grupės atstovai.

Būtent tradicinių vežėjų keleiviai linkę daugiau oro uoste išleisti, naudotis papildomomis paslaugomis. Jie dažniau į oro uostą atvyksta taksi, o ne atvežami draugų ar giminių, kaip kad žemų kainų skrydžių bendrovių klientai. Ir prieš skrydį oro uoste jie dažniau nei pigių oro linijų bendrovių klientai apsiperka parduotuvėse (atitinkamai 37% ir 29%) ir užsuka į kavines.

Net ir bilietus šie keleiviai neretai perka per kelionių agentūras, o žemų kainų vežėjų klientai dažniausiai renkasi pačių vežėjų interneto svetaines.

 

Palankiau verslui

Vytautas Reisas, bendrovės „Avia Travel Services“, valdančios „Smart Taxi“ ir teikiančios įvairias aviacijos ir keleivių aptarnavimo paslaugas, direktorius, sutinka, kad tradicinių vežėjų keleivių perkamoji galia neabejotinai didesnė. Žemų kainų bendrovių klientams bendras kelionės biudžetas gerokai svarbesnis, tad papildomas išlaidas stengiamasi apriboti.

„Pigių skrydžių keleivių skaičius gali būti labai didelis, bet nauda paslaugų tiekėjams nebūtinai bus didesnė, nei mažiau keleivių pervežančių tradicinių vežėjų“, – apibendrina p. Reisas.

Kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, bagažo pakavimą, dažniau irgi renkasi tik tradicinių oro vežėjų klientai, nes šie dažniau turi papildomo registruoto bagažo, skrenda su persėdimais.

 

Lemia ir tvarkaraščiai

Vis dėlto, kalbant apie taksi paslaugų užsakymą, vežėjo tipo įtaka verslui priklauso ir nuo krypties, kuria skrendama: verslo klientams svarbu ne tik kokybe, bet ir skrydžių tvarkaraščiai.

„Jei patogiau atskristi vakare tiesiogiai iš Londono ir ryte jau ramiai eiti į biurą, o ne rinktis pusės dienos skrydį su persėdimu Kopenhagoje ar kitame mieste, tada ir daugiau uždirbantys renkasi pigesnius vežėjus“, – sako p. Reisas.

Vilma Fedorovičienė, suvenyrų parduotuves valdančios UAB „Gintraka“ vadovė, taip pat sako pastebinti išimčių: lietuviškus suvenyrus dažnai renkasi svetur keliaujantys lietuviai.


„Dirbame ne „tax free“ zonoje, tad neturime tikslių duomenų. Bet tik žemų kainų bendrovės skrenda į Didžiąją Britaniją, o ten skrendantys keleiviai suvenyrų tikrai perka. Kai pradėjome dirbti oro uoste, taikėme į išskrendančius užsieniečius, bet taip nėra, labai daug perka ir lietuviai“, – sako ji.

 

Patys didžiausi

Praėjusiais metais Lietuvos oro uostai iš viso aptarnavo 3,79 mln. keleivių, 9% daugiau nei 2013 m. Vilniaus oro uoste aptarnauta 2,9 mln. keleivių, Kauno – 724.000, Palangos – 133.000.

Žemų kainų bendrovės Vilniaus oro uoste perveža daugiausia keleivių. Daugiausia iš visų pernai aptarnavo vengrų bendrovė „Wizz Air“ (23,09%), ji aplenkė pernai prastesnius rezultatus parodžiusią „Ryanair“ (19,2%). Abi šios bendrovės metų pabaigoje kartu užėmė 42,3% rinkos. Palyginti, didžiausia iš tradicinių vežėjų, bendrovė „Lufthansa“, užima tik 6,91% rinkos.

Su žemų kainų vežėjais keleiviai dažniausiai skrenda į galutinį tikslą. Taip teigė 78% apklaustųjų. Iš klasikinių bendrovių keleivių tiesiai į galutinį tikslą skrendančių yra 58%, likę pasiekia didesnius oro uostus ir iš jų toliau keliauja į kitas šalis.


Taksistai labiau mėgsta tradicinių skrydžių bendrovių keleivius

2015-01-19

 

Keliaujantys darbo reikalais mieliau renkasi tradicines skrydžių bendroves, o žemų kainų vežėjai iš Vilniaus dažniau išskraidina norinčius poilsiauti, rodo oro uostų keleivių apklausa. Tradicinių bendrovių keleiviai taip pat dažniau naudojasi oro uostuose teikiamomis paslaugomis: perka parduotuvėse, kviečia taksi. Kai kuriomis kryptimis iš Vilniaus skraidina tik pigieji, tad su jais keliauja ir taupantys, ir galintys išlaidauti.

Taksi vairuotojai, laukdami keleivių oro uoste, studijuoja informaciją ne tik apie skrydžių kryptis, bet ir apie skrydžių bendroves – tradicinių skrydžių bendrovių keleiviai dažniau naudojasi taksi paslaugomis, o ne pavežami draugų ar giminių. Apie 60% tradicinių skrydžių bendrovių, tokių kaip SAS ar „Lufthansa“, keleivių Vilniuje nurodo skrendantys darbo reikalais. Beveik perpus mažiau jų (34%) brangesnius vežėjus renkasi poilsio ir laisvalaikio kelionėms, o 5% – studijų ir mokslo tikslais, rodo Lietuvos oro uostų užsakymu bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa.

Žemų kainų vežėjai dažnai ne tik dėl kainos, bet ir dėl siūlomų patrauklių krypčių skraidina daugiau laisvalaikį svetur praleisti norinčių gyventojų (59%). Tik 26% teigia su jais skrendantys darbo reikalais, 4% – studijuoti.

 

Išleidžia daugiau

Pasak tyrėjų, laisvalaikį kaip kelionės tikslą dažniausiai nurodo moterys ir vyresni (45-erių ir daugiau) tyrimo dalyviai, mažesnes pajamas (iki 580 Eur) gaunantys respondentai. Darbo reikalais dažniau keliauja vyrai, 31–45 metų apklaustieji, didžiausių pajamų grupės atstovai.

Būtent tradicinių vežėjų keleiviai linkę daugiau oro uoste išleisti, naudotis papildomomis paslaugomis. Jie dažniau į oro uostą atvyksta taksi, o ne atvežami draugų ar giminių, kaip kad žemų kainų skrydžių bendrovių klientai. Ir prieš skrydį oro uoste jie dažniau nei pigių oro linijų bendrovių klientai apsiperka parduotuvėse (atitinkamai 37% ir 29%) ir užsuka į kavines.

Net ir bilietus šie keleiviai neretai perka per kelionių agentūras, o žemų kainų vežėjų klientai dažniausiai renkasi pačių vežėjų interneto svetaines.

 

Palankiau verslui

Vytautas Reisas, bendrovės „Avia Travel Services“, valdančios „Smart Taxi“ ir teikiančios įvairias aviacijos ir keleivių aptarnavimo paslaugas, direktorius, sutinka, kad tradicinių vežėjų keleivių perkamoji galia neabejotinai didesnė. Žemų kainų bendrovių klientams bendras kelionės biudžetas gerokai svarbesnis, tad papildomas išlaidas stengiamasi apriboti.

„Pigių skrydžių keleivių skaičius gali būti labai didelis, bet nauda paslaugų tiekėjams nebūtinai bus didesnė, nei mažiau keleivių pervežančių tradicinių vežėjų“, – apibendrina p. Reisas.

Kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, bagažo pakavimą, dažniau irgi renkasi tik tradicinių oro vežėjų klientai, nes šie dažniau turi papildomo registruoto bagažo, skrenda su persėdimais.

 

Lemia ir tvarkaraščiai

Vis dėlto, kalbant apie taksi paslaugų užsakymą, vežėjo tipo įtaka verslui priklauso ir nuo krypties, kuria skrendama: verslo klientams svarbu ne tik kokybe, bet ir skrydžių tvarkaraščiai.

„Jei patogiau atskristi vakare tiesiogiai iš Londono ir ryte jau ramiai eiti į biurą, o ne rinktis pusės dienos skrydį su persėdimu Kopenhagoje ar kitame mieste, tada ir daugiau uždirbantys renkasi pigesnius vežėjus“, – sako p. Reisas.

Vilma Fedorovičienė, suvenyrų parduotuves valdančios UAB „Gintraka“ vadovė, taip pat sako pastebinti išimčių: lietuviškus suvenyrus dažnai renkasi svetur keliaujantys lietuviai.


„Dirbame ne „tax free“ zonoje, tad neturime tikslių duomenų. Bet tik žemų kainų bendrovės skrenda į Didžiąją Britaniją, o ten skrendantys keleiviai suvenyrų tikrai perka. Kai pradėjome dirbti oro uoste, taikėme į išskrendančius užsieniečius, bet taip nėra, labai daug perka ir lietuviai“, – sako ji.

 

Patys didžiausi

Praėjusiais metais Lietuvos oro uostai iš viso aptarnavo 3,79 mln. keleivių, 9% daugiau nei 2013 m. Vilniaus oro uoste aptarnauta 2,9 mln. keleivių, Kauno – 724.000, Palangos – 133.000.

Žemų kainų bendrovės Vilniaus oro uoste perveža daugiausia keleivių. Daugiausia iš visų pernai aptarnavo vengrų bendrovė „Wizz Air“ (23,09%), ji aplenkė pernai prastesnius rezultatus parodžiusią „Ryanair“ (19,2%). Abi šios bendrovės metų pabaigoje kartu užėmė 42,3% rinkos. Palyginti, didžiausia iš tradicinių vežėjų, bendrovė „Lufthansa“, užima tik 6,91% rinkos.

Su žemų kainų vežėjais keleiviai dažniausiai skrenda į galutinį tikslą. Taip teigė 78% apklaustųjų. Iš klasikinių bendrovių keleivių tiesiai į galutinį tikslą skrendančių yra 58%, likę pasiekia didesnius oro uostus ir iš jų toliau keliauja į kitas šalis.