Lietuvos gyventojai nesitiki, kad euras sumažins jų pajamas

2014-12-22

 

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad, įvedus eurą, jų pajamos nesikeis ar net padidės, o trečdalis tikisi pajamų sumažėjimo. Gaunamų lėšų stabilumo ir didėjimo tikisi vidutinio amžiaus aukštesnių pajamų gyventojai, o vyresnioji karta į savo finansinę situaciją po naujos valiutos įvedimo žiūri pesimistiškiau.

 

Tokias žmonių finansines nuotaikas atskleidė lapkričio mėnesį draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

 

„Artėjant eurui pasitikrinome Lietuvos žmonių finansinio saugumo jausmą ir su euru siejamas viltis. Mums rūpėjo įvertinti, kiek saugūs Lietuvoje jaučiasi žmonės, o finansinės situacijos prognozė yra vienas iš svarbių faktorių, lemiančių žmonių stabilumo jausmą. Tyrimas parodė, kad valiutos pasikeitimas didžiajai gyventojų daliai nekelia didesnio nerimo – žmonės tikisi stabilumo ir planuoja savo gyvenimą taip, kad jų finansinė situacija nesikeis“, - teigia „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

 

Jo teigimu, didžioji visuomenės dalis, turinti darbą ir gaunanti stabilias pajamas, ramiai laukia euro atėjimo ir nesitiki didesnių pokyčių savo ir šeimos gyvenime.

 

Psichologė Kristina Matijošaitienė tokį pakankamai stabilų visuomenės nusiteikimą, įvedant naują nacionalinę valiutą, sieja su  tuo, kad minėta gyventojų grupė šiame pokytyje įžvelgia daugiau galimybių nei grėsmių.

 

„Galbūt pats popierinių pinigų pasikeitimas visų šiandieninės visuomenės pokyčių kontekste nėra jau toks reikšmingas. Dažnai mes net neprisiliečiame prie pinigų atsiskaitinėdami kortele. Pinigai jau kuris laikas  tampa kažkuo virtualiu, tiesiogiai neliečiamu dalyku. Tai pokytis, kurį jau esame išgyvenę – lito įsivedimo patirtis buvo pozityvi“, -  teigė K. Matijošaitienė.

 

Pasak jos, žinant visuomenės neretai audringas reakcija į pokyčius, šįkart euro įvedimas leidžia įžvelgti ir bręstančios visuomenės ženklus, ir norą tęsti visapusiškos integracijos į ES procesą.

 

Tiesa „PZU Lietuva“ vadovas atkreipė dėmesį ir į tą šalies gyventojų dalį, kuri tikisi pajamų sumažėjimo: 19 proc. apklaustųjų sakė, kad su euro atėjimu pajamos greičiau gali sumažėti nei padidėti, o dar 12 proc. yra įsitikinę, kad pajamos tikrai sumažės.

 

M. Jundulo teigimu, pajamų sumažėjimo dažniau tikisi vyresnio amžiaus žemesnių pajamų gyventojai. Draudimo bendrovės vadovas tai sieja pirmiausiai su pagyvenusiu žmonių atsargesniu požiūriu į permainas, o ypač į finansų srities pokyčius.

 

„Be jokios abejonės, vyresniems žmonėms bus sunkiau priprasti prie naujos valiutos, prie pasikeitusių skaičių greta kainų. Kurį laiką bus sudėtingiau apskaičiuoti pajamas ir išlaidas – o mažesnių pajamų gyventojams tai ypač svarbu“, - teigia M. Jundulas.

 

Neigiamas nuotaikas dėl euro „PZU Lietuva“ vadovas sieja būtent su išankstiniais nuogąstavimais dėl nesuvaldytų finansų.


Lietuvos gyventojai nesitiki, kad euras sumažins jų pajamas

2014-12-22

 

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad, įvedus eurą, jų pajamos nesikeis ar net padidės, o trečdalis tikisi pajamų sumažėjimo. Gaunamų lėšų stabilumo ir didėjimo tikisi vidutinio amžiaus aukštesnių pajamų gyventojai, o vyresnioji karta į savo finansinę situaciją po naujos valiutos įvedimo žiūri pesimistiškiau.

 

Tokias žmonių finansines nuotaikas atskleidė lapkričio mėnesį draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

 

„Artėjant eurui pasitikrinome Lietuvos žmonių finansinio saugumo jausmą ir su euru siejamas viltis. Mums rūpėjo įvertinti, kiek saugūs Lietuvoje jaučiasi žmonės, o finansinės situacijos prognozė yra vienas iš svarbių faktorių, lemiančių žmonių stabilumo jausmą. Tyrimas parodė, kad valiutos pasikeitimas didžiajai gyventojų daliai nekelia didesnio nerimo – žmonės tikisi stabilumo ir planuoja savo gyvenimą taip, kad jų finansinė situacija nesikeis“, - teigia „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

 

Jo teigimu, didžioji visuomenės dalis, turinti darbą ir gaunanti stabilias pajamas, ramiai laukia euro atėjimo ir nesitiki didesnių pokyčių savo ir šeimos gyvenime.

 

Psichologė Kristina Matijošaitienė tokį pakankamai stabilų visuomenės nusiteikimą, įvedant naują nacionalinę valiutą, sieja su  tuo, kad minėta gyventojų grupė šiame pokytyje įžvelgia daugiau galimybių nei grėsmių.

 

„Galbūt pats popierinių pinigų pasikeitimas visų šiandieninės visuomenės pokyčių kontekste nėra jau toks reikšmingas. Dažnai mes net neprisiliečiame prie pinigų atsiskaitinėdami kortele. Pinigai jau kuris laikas  tampa kažkuo virtualiu, tiesiogiai neliečiamu dalyku. Tai pokytis, kurį jau esame išgyvenę – lito įsivedimo patirtis buvo pozityvi“, -  teigė K. Matijošaitienė.

 

Pasak jos, žinant visuomenės neretai audringas reakcija į pokyčius, šįkart euro įvedimas leidžia įžvelgti ir bręstančios visuomenės ženklus, ir norą tęsti visapusiškos integracijos į ES procesą.

 

Tiesa „PZU Lietuva“ vadovas atkreipė dėmesį ir į tą šalies gyventojų dalį, kuri tikisi pajamų sumažėjimo: 19 proc. apklaustųjų sakė, kad su euro atėjimu pajamos greičiau gali sumažėti nei padidėti, o dar 12 proc. yra įsitikinę, kad pajamos tikrai sumažės.

 

M. Jundulo teigimu, pajamų sumažėjimo dažniau tikisi vyresnio amžiaus žemesnių pajamų gyventojai. Draudimo bendrovės vadovas tai sieja pirmiausiai su pagyvenusiu žmonių atsargesniu požiūriu į permainas, o ypač į finansų srities pokyčius.

 

„Be jokios abejonės, vyresniems žmonėms bus sunkiau priprasti prie naujos valiutos, prie pasikeitusių skaičių greta kainų. Kurį laiką bus sudėtingiau apskaičiuoti pajamas ir išlaidas – o mažesnių pajamų gyventojams tai ypač svarbu“, - teigia M. Jundulas.

 

Neigiamas nuotaikas dėl euro „PZU Lietuva“ vadovas sieja būtent su išankstiniais nuogąstavimais dėl nesuvaldytų finansų.