Tyrimas: versliausi – didmiesčių gyventojai, mažiausiai verslūs – varėniškiai

2014-11-20
 

Pirmąkart sudarytas Lietuvos regionų verslumo lygio žemėlapis įtvirtino akivaizdžius faktus, kad versliausi yra didmiesčių gyventojai, tačiau įvardijo ir duomenis, kurie skelbia apie verslius žemdirbiškus, taip pat išplėtota turizmo infrastruktūra galinčius pasigirti Utenos, Molėtų, Šilutės rajonus. Žemiausias verslumo lygis nustatytas Visagine, Jonavos ir Varėnos rajonuose.

 

„Naujienos, kad verslas aktyviausiai vystomas didmiesčiuose, nepaskelbėme, tačiau verslininkams, ypač pradedantiems verslą, politikams, valdininkams turi būti naudingas visos Lietuvos verslumo lygis – taip galima spręsti, kur reikėtų nukreipti ES paramos lėšas, kur trūksta įmonių ir gali steigtis naujos“, - ketvirtadienį surengtame žemėlapio pristatyme kalba Tomas Valauskas, Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) ,atlikusios šį tyrimą, analitikas.

Aukščiausi šalies vadovai yra pabrėžę, jog šiuo ES finansavimo periodu didžiausias dėmesys, skirstant paramą, bus nukreiptas regionų ekonominio augimo skatinimui. Dalia Matukienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) pirmininkė, įsitikinusi, kad naujas šalies regionų verslumo žemėlapis turėtų gulėti ant politikų darbo stalo.

„Įvairios statistinės informacijos apie verslą yra daug, tačiau ją nėra paprasta gauti, reikia analizės, o koncentruotos informacijos apie verslumą labai trūksta. Priimant strateginius sprendimus dėl lėšų skirstymo, ji turėtų pasitarnauti“, - teigia p. Matukienė.

Verslumo lygio žemėlapis, anot jo kūrėjų, bus publikuojamas LCKU tinklalapyje, o artimiausiu metu turėtų atsirasti VšĮ „Versli Lietuva“, LSVVT svetainėse internete, apie jo rezultatus jaunuosius verslininkus informuos LCKU konsultantai, dirbantys regionuose.

 

Ekonominę veiklą vykdo 202.000 gyventojų

Žemėlapio sudarymui nagrinėtas laikotarpis nuo 2013 m. iki 2014 m. spalio. Pono Valausko duomenimis, tyrimas atliktas pagal 5 kriterijus: tūkstančiui kiekvienos savivaldybės gyventojų tenkantį veikiančių įmonių skaičių, ekonominę veiklą vykdančių fizinių asmenų skaičių, ūkio subjektų skaičiaus augimą, išduotų paskolų verslo pradžiai skaičių ir pačių gyventojų planus pradėti nuosavą verslą.

Analizei pasitelkti Statistikos departamento (veikiančių įmonių savivaldybėse skaičiai ir jų dinamika; registruotų ūkio subjektų skaičiaus savivaldybėse kitimas; gyventojų skaičius savivaldybėse ir kt.), Valstybinės mokesčių inspekcijos (ekonominę veiklą vykdančių gyventojų skaičius, jo dinamika), „Invegos“ ir LSKU (Verslumo skatinimo fondo kreditų gavėjų skaičius savivaldybėse), rinkos tyrimų įmonės „Spinter tyrimai“ gyventojų nuomonių tyrimo apie verslumą ir verslo vertinimą (2014 m. rugsėjis) duomenys.

Regionų verslumas suskirstytas pagal 5 lygius. Kaip minėta, labiausiai verslūs Lietuvoje yra Vilniaus m., Neringa, Palanga, Kauno m., Šilutės r., Klaipėdos m., Panevėžio m., Utenos r., Molėtų r., Šilalės r. Verslumo lygio užribyje atsidūrė Pakruojo r., Kalvarija, Elektrėnai, Lazdijų r., Švenčionių r., Radviliškio r., Šalčininkų r., Visaginas, Jonavos r., Varėnos r.

Naujausiais duomenimis, šalyje šiuo metu veikia 68.200 įmonių arba vidutiniškai 1.000 gyventojų tenka 23 įmonės. Didžiausia veikiančių įmonių koncentracija (įmonių skaičius 1.000 gyventojų) yra Neringoje (51), toliau rikiuojasi Vilniaus m. (45), Palanga (34), Kauno m. (32), Klaipėdos m. (31), Šiaulių m. (25), Panevėžio m. (24). Mažiausia įmonių koncentracija yra Alytaus r. (10), Vilkaviškio r. (9), Akmenės r. (9), Švenčionių r. (9), Lazdijų r. (8), Ignalinos r. (8), Kalvarijoje (7).

Spalio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo 202.000 ekonominę veiklą vykdančių gyventojų (ūkininkų ir jų partnerių; dirbančių pagal verslo liudijimą; advokatų; antstolių; notarų; vykdančių kitą individualią veiklą). 1.000 šalies gyventojų vidutiniškai tenka 69 gyventojai, pasirinkę savarankišką ekonominę veiklą. Daugiausia vykdančių tokią veiklą (skaičius 1.000 gyventojų) yra Neringoje (189), Šilalės r. (184), Pagėgiuose (148), Molėtų r. (147), Skuodo r. (135), Šakių r. (132), o mažiausia Kauno r. (37), Visagine (29), Jonavos r. (28), Kauno m. (12), Klaipėdos m. (11).

 

Verslą kurtų kas ketvirtas, o galimybių įžvelgia kas dešimtas

Tyrėjų gauti duomenys skelbia, jog 2013-2014 m. registruotų ūkio subjektų skaičius šalyje išaugo virš 13.000. Labiausiai naujų ūkio subjektų padaugėjo (skaičius 1.000 gyventojų) Vilniaus m. (12,5), Kauno m. (5,2), Klaipėdos m. (5), Palangoje (4,9), o sumenko Elektrėnuose (-0,1), Rietave (-0,4), Kazlų Rūdoje (-1,7), Kalvarijoje (-5,3). Kas antra nauja įmonė yra įkuriama Vilniuje, nurodo statistikos specialistai.

Pasak p. Matukienės, naujų įmonių registraciją paskatino vadinamųjų verslo krepšelių dalijimas, kai norintiems pradėti verslą gyventojams yra teikiamos nemokamos konsultacijos iki įmonės įsteigimo ir pirmuosius veiklos metus. Įmonių steigimą, p. Matukienės teigimu, suaktyvino pernai įteisinta nauja įmonės veiklos forma – Mažoji bendrija. LSVVT vadovės manymu, prie įmonių steigimo bumo prisidėjo ir naujai susikuriančių verslų finansavimas Verslumo skatinimo fondo lėšomis.

Apžvelgiant paskolų besikuriančiam ir veiklą vykdančiam SVV plėsti dinamiką, nurodoma, jog 2013- 2014 m. (iki spalio) šalyje suteikta 1.020 paskolų iš Verslumo skatinimo fondo. Sudarytų paskolų už 58 mln. Lt. Aktyviausiai paskolas verslo kūrimui ir plėtrai ėmė (skaičius 10.000 gyventojų) Kauno m. (9,3), Šilutės r. (7,6), Ukmergės r. (5,4), Vilniaus m. (4,7), Ignalinos r. (4,7), Panevėžio m. (4,6), Palangos (4,6) gyventojai.

Šį rugsėjį atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, 10% lietuvių teigė per artimiausius porą metų planuojantys pradėti savo verslą. Daugiausia tokių planų turi Klaipėdos ir Utenos apskričių (po 12%) gyventojai, mažiausia – Alytaus apskrities (5%) respondentų.

„Savo verslą Lietuvoje norėtų kurti kas ketvirtas gyventojas, tačiau tik kas dešimtas mano turintis tam galimybių, - sako p. Valauskas, LCKU analitikas. - Nemažai respondentų teigia neturintys verslui tinkamų kompetencijų, dalis gyventojų teigia neturinti pakankamai informacijos apie valstybės paramos verslo pradžiai priemones“.


Tyrimas: versliausi – didmiesčių gyventojai, mažiausiai verslūs – varėniškiai

2014-11-20
 

Pirmąkart sudarytas Lietuvos regionų verslumo lygio žemėlapis įtvirtino akivaizdžius faktus, kad versliausi yra didmiesčių gyventojai, tačiau įvardijo ir duomenis, kurie skelbia apie verslius žemdirbiškus, taip pat išplėtota turizmo infrastruktūra galinčius pasigirti Utenos, Molėtų, Šilutės rajonus. Žemiausias verslumo lygis nustatytas Visagine, Jonavos ir Varėnos rajonuose.

 

„Naujienos, kad verslas aktyviausiai vystomas didmiesčiuose, nepaskelbėme, tačiau verslininkams, ypač pradedantiems verslą, politikams, valdininkams turi būti naudingas visos Lietuvos verslumo lygis – taip galima spręsti, kur reikėtų nukreipti ES paramos lėšas, kur trūksta įmonių ir gali steigtis naujos“, - ketvirtadienį surengtame žemėlapio pristatyme kalba Tomas Valauskas, Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) ,atlikusios šį tyrimą, analitikas.

Aukščiausi šalies vadovai yra pabrėžę, jog šiuo ES finansavimo periodu didžiausias dėmesys, skirstant paramą, bus nukreiptas regionų ekonominio augimo skatinimui. Dalia Matukienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) pirmininkė, įsitikinusi, kad naujas šalies regionų verslumo žemėlapis turėtų gulėti ant politikų darbo stalo.

„Įvairios statistinės informacijos apie verslą yra daug, tačiau ją nėra paprasta gauti, reikia analizės, o koncentruotos informacijos apie verslumą labai trūksta. Priimant strateginius sprendimus dėl lėšų skirstymo, ji turėtų pasitarnauti“, - teigia p. Matukienė.

Verslumo lygio žemėlapis, anot jo kūrėjų, bus publikuojamas LCKU tinklalapyje, o artimiausiu metu turėtų atsirasti VšĮ „Versli Lietuva“, LSVVT svetainėse internete, apie jo rezultatus jaunuosius verslininkus informuos LCKU konsultantai, dirbantys regionuose.

 

Ekonominę veiklą vykdo 202.000 gyventojų

Žemėlapio sudarymui nagrinėtas laikotarpis nuo 2013 m. iki 2014 m. spalio. Pono Valausko duomenimis, tyrimas atliktas pagal 5 kriterijus: tūkstančiui kiekvienos savivaldybės gyventojų tenkantį veikiančių įmonių skaičių, ekonominę veiklą vykdančių fizinių asmenų skaičių, ūkio subjektų skaičiaus augimą, išduotų paskolų verslo pradžiai skaičių ir pačių gyventojų planus pradėti nuosavą verslą.

Analizei pasitelkti Statistikos departamento (veikiančių įmonių savivaldybėse skaičiai ir jų dinamika; registruotų ūkio subjektų skaičiaus savivaldybėse kitimas; gyventojų skaičius savivaldybėse ir kt.), Valstybinės mokesčių inspekcijos (ekonominę veiklą vykdančių gyventojų skaičius, jo dinamika), „Invegos“ ir LSKU (Verslumo skatinimo fondo kreditų gavėjų skaičius savivaldybėse), rinkos tyrimų įmonės „Spinter tyrimai“ gyventojų nuomonių tyrimo apie verslumą ir verslo vertinimą (2014 m. rugsėjis) duomenys.

Regionų verslumas suskirstytas pagal 5 lygius. Kaip minėta, labiausiai verslūs Lietuvoje yra Vilniaus m., Neringa, Palanga, Kauno m., Šilutės r., Klaipėdos m., Panevėžio m., Utenos r., Molėtų r., Šilalės r. Verslumo lygio užribyje atsidūrė Pakruojo r., Kalvarija, Elektrėnai, Lazdijų r., Švenčionių r., Radviliškio r., Šalčininkų r., Visaginas, Jonavos r., Varėnos r.

Naujausiais duomenimis, šalyje šiuo metu veikia 68.200 įmonių arba vidutiniškai 1.000 gyventojų tenka 23 įmonės. Didžiausia veikiančių įmonių koncentracija (įmonių skaičius 1.000 gyventojų) yra Neringoje (51), toliau rikiuojasi Vilniaus m. (45), Palanga (34), Kauno m. (32), Klaipėdos m. (31), Šiaulių m. (25), Panevėžio m. (24). Mažiausia įmonių koncentracija yra Alytaus r. (10), Vilkaviškio r. (9), Akmenės r. (9), Švenčionių r. (9), Lazdijų r. (8), Ignalinos r. (8), Kalvarijoje (7).

Spalio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo 202.000 ekonominę veiklą vykdančių gyventojų (ūkininkų ir jų partnerių; dirbančių pagal verslo liudijimą; advokatų; antstolių; notarų; vykdančių kitą individualią veiklą). 1.000 šalies gyventojų vidutiniškai tenka 69 gyventojai, pasirinkę savarankišką ekonominę veiklą. Daugiausia vykdančių tokią veiklą (skaičius 1.000 gyventojų) yra Neringoje (189), Šilalės r. (184), Pagėgiuose (148), Molėtų r. (147), Skuodo r. (135), Šakių r. (132), o mažiausia Kauno r. (37), Visagine (29), Jonavos r. (28), Kauno m. (12), Klaipėdos m. (11).

 

Verslą kurtų kas ketvirtas, o galimybių įžvelgia kas dešimtas

Tyrėjų gauti duomenys skelbia, jog 2013-2014 m. registruotų ūkio subjektų skaičius šalyje išaugo virš 13.000. Labiausiai naujų ūkio subjektų padaugėjo (skaičius 1.000 gyventojų) Vilniaus m. (12,5), Kauno m. (5,2), Klaipėdos m. (5), Palangoje (4,9), o sumenko Elektrėnuose (-0,1), Rietave (-0,4), Kazlų Rūdoje (-1,7), Kalvarijoje (-5,3). Kas antra nauja įmonė yra įkuriama Vilniuje, nurodo statistikos specialistai.

Pasak p. Matukienės, naujų įmonių registraciją paskatino vadinamųjų verslo krepšelių dalijimas, kai norintiems pradėti verslą gyventojams yra teikiamos nemokamos konsultacijos iki įmonės įsteigimo ir pirmuosius veiklos metus. Įmonių steigimą, p. Matukienės teigimu, suaktyvino pernai įteisinta nauja įmonės veiklos forma – Mažoji bendrija. LSVVT vadovės manymu, prie įmonių steigimo bumo prisidėjo ir naujai susikuriančių verslų finansavimas Verslumo skatinimo fondo lėšomis.

Apžvelgiant paskolų besikuriančiam ir veiklą vykdančiam SVV plėsti dinamiką, nurodoma, jog 2013- 2014 m. (iki spalio) šalyje suteikta 1.020 paskolų iš Verslumo skatinimo fondo. Sudarytų paskolų už 58 mln. Lt. Aktyviausiai paskolas verslo kūrimui ir plėtrai ėmė (skaičius 10.000 gyventojų) Kauno m. (9,3), Šilutės r. (7,6), Ukmergės r. (5,4), Vilniaus m. (4,7), Ignalinos r. (4,7), Panevėžio m. (4,6), Palangos (4,6) gyventojai.

Šį rugsėjį atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, 10% lietuvių teigė per artimiausius porą metų planuojantys pradėti savo verslą. Daugiausia tokių planų turi Klaipėdos ir Utenos apskričių (po 12%) gyventojai, mažiausia – Alytaus apskrities (5%) respondentų.

„Savo verslą Lietuvoje norėtų kurti kas ketvirtas gyventojas, tačiau tik kas dešimtas mano turintis tam galimybių, - sako p. Valauskas, LCKU analitikas. - Nemažai respondentų teigia neturintys verslui tinkamų kompetencijų, dalis gyventojų teigia neturinti pakankamai informacijos apie valstybės paramos verslo pradžiai priemones“.