Mokėjimas kortelėmis gali apsaugoti nuo sumaišties

2014-11-15

 

Anksčiau smulkieji prekybininkai į bankų siūlymus naudotis mokėjimo kortelėmis skaitytuvais žiūrėdavo atsargiai, nes nuo kiekvieno atsiskaitymo bankui tenka mokėti mokestį, vidutiniškai siekiantį apie 1,5% pavedimo sumos, o dabar padėtis keičiasi. Bankų duomenimis, prieš įvedant eurą skaitytuvų paklausa, palyginti su pernai, gerokai išaugo. Taip tikimasi sumažinti sumaištį pirmomis sausio savaitėmis, kai cirkuliuos litas ir euras.

Verslininkai euro įvedimui ruošiasi jau dabar. Tačiau smulkieji prekybininkai nerimaudami laukia kitų metų pradžios. Juos baugina pirmosios dvi sausio savaitės, kai privalės iš pirkėjų priimti tiek litus, tiek eurus, o grąžą atiduoti tik eurais. Bankai siūlo nelaukti gruodžio mėnesio, nes tada norinčiųjų apsirūpinti eurais susidarys grūstys.

Vis dėlto smulkieji prekybininkai neskuba to daryti, nes norint įsigyti euro atsargų reikia juos atitinkančią lėšų sumą įšaldyti litais. Smulkiajam verslui tai ne visada pagal išgales. Todėl dalis verslininkų apsisprendžia naudotis mokėjimų kortelių skaitytuvais, nesvarbu, kad ši paslauga kainuoja.

 

Mokestis nebegąsdina

„Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius prekybos vietose SEB bankas įrengė trečdaliu daugiau elektroninių kortelių skaitytuvų negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia elektroninių kortelių skaitytuvų įrengiama maisto prekių, drabužių ir avalynės parduotuvėse, kavinėse, baruose ir restoranuose“, – nurodo Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Atsiskaityti mokėjimo kortele – viena iš galimybių sumažinti sumaištį pradėjus cirkuliuoti eurui, be to, tai papildomas patogumas klientams. Nuotrauka: Juditos Grigelytės Banko skaičiavimais, atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis mažų ir vidutinių įmonių segmente vidutiniškai sudaro apie 25–30% visų atsiskaitymų.

„Tai nemaža dalis, galinti apyvartą vidutiniškai padidinti apie 10% procentų. Žinoma, kiekvienu atveju tas augimas yra skirtingas priklausomai nuo verslo specifikos, kaip verslininkas pats pristato šią galimybę klientams ir pan. Be to, nereikia pamiršti, kad tenka rečiau inkasuoti grynuosius pinigus, sukti galvos dėl jų saugumo, sumažėja įvairių finansinių netikslumų tikimybė, kai atiduodama per daug grąžos“, – sako p. Doveika.

Mokėjimo kortelių terminalo įdiegimo kainodara SEB banke dažniausiai susideda iš dviejų dalių, t. y. fiksuoto mėnesio mokesčio – dažniausiai nuo 20 iki 50 Lt – ir nustatyto procentinio mokesčio nuo operacijų, vykdomų mokėjimo kortelėmis. Šis mokestis nustatomas individualiai įvertinus verslo apyvartą, vidutinę atsiskaitymo sumą, verslo specifiką ir kitus rodiklius. Vidutiniškai jis siekia apie 1,5%.

Ponas Doveika pabrėžia, kad bankas jau kelerius metus iš eilės siūlo mažoms ir vidutinėms įmonėms mokėjimo kortelių skaitytuvus išmėginti nemokamai, vėliau jie yra nuomojami.

„Statistika akivaizdžiai rodo, kad verslininkai patys įvertina mokėjimo kortelių tvarkymo naudą – daugiau kaip 90% tokių klientų pasibaigus bandomajam laikotarpiui priima sprendimą ir toliau naudotis šia paslauga. Beje, Vakarų Europoje nemažai verslininkų patys turi investuoti į infrastruktūrą ir pirkti skaitytuvus, o vienas mokėjimo kortelių skaitytuvas vidutiniškai gali kainuoti nuo 300 iki 800 Eur. Taigi mūsų verslininkams nebūtina investuoti tokių pinigų“, – sako SEB banko atstovas.

 

Pirkėjams patinka

Banko mokėjimo kortelių skaitytuvai verslininkus ne tik iš dalies gali apsaugoti nuo sumaišties įsivedus eurą, bet ir padidinti jų teikiamą vertą klientui, nes vis daugiau vartotojų nešiojasi nedaug grynųjų pinigų ir labiau linkę atsiskaityti kortelėmis.

Šią vasarą „Swedbank“ užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, gyventojai pripažįsta, kad atsiskaityti banko mokėjimo kortele euro įvedimo metu bus patogiau. Taip mano net 76% šalies gyventojų.

 

 

„Kolegų latvių patirtis rodo, kad atsiskaitymai euro įvedimo metu Latvijoje išaugo 20%. Panašų augimą, ko gero, matysime ir Lietuvoje. Santaupų grynaisiais neturintys gyventojai ypač pereinamuoju laikotarpiu rinksis mokėti kortele, nes atsiskaityti be grynųjų bus paprasčiau, nereikės mintyse atlikti konvertavimo kalkuliacijų ir tikrinti, ar teisingai atiduodama grąža“, – sako Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimo palaikymo departamento direktorius.

Vis dėlto, verslo tyrimo duomenimis, tik 14% prekybos ir paslaugų įmonių, kurių klientai dar negali atsiskaityti banko mokėjimo kortele, svarsto galimybę per artimiausius metus įsigyti kortelių skaitytuvus. Galimybę savo klientams atsiskaityti mokėjimo kortele šiuo metu sudaro 63% tyrime dalyvavusių įmonių, likusi dalis atsiskaitymus atlieka tik grynaisiais arba grynaisiais ir internetu.

 

Rizika netekti kliento

Tai, kad suteikti klientams galimybę atsiskaityti kortele apsimoka, patvirtina ir verslininkai. Mindaugas Vitkus, UAB „Bravo baldai“ direktorius, tikina, kad atidarę pirmą saloną jie iš pat pradžių taikė tik atsiskaitymą grynaisiais.

„Tačiau ne vieno kliento, norinčio už patinkamą baldą atsiskaityti kortele, teko prašyti nuvažiuoti iki artimiausio bankomato arba atlikti pavedimą internetu. Supratome, kad tai nėra paranku mūsų verslui, kur nemaža konkurencija – sudarydamas papildomų nepatogumų perkant prekę, rizikuoji kliento netekti, nes jis gali pasirinkti bet kurį kitą šios srities pardavėją. Pats asmeniškai esu įpratęs kasdien už prekes ir paslaugas atsiskaityti kortele, man tai patogu ir paprasta, todėl suprantu, kad būdamas prekybininkas taip pat turiu investuoti savo klientų patogumui. Tai mus paskatino užsisakyti mokėjimo kortelių tvarkymo paslaugą“, – nurodo p. Vitkus.

Jis tvirtina, kad galimybę atsiskaityti banko kortele vertina ne kaip konkurencinį pranašumą ar pridėtinę vertę klientams, o tiesiog kaip būtinybę plėtojant verslą.

„Be to, nemažai daliai klientų galimybė atsiskaityti mokėjimo kortele asocijuojasi su patikimumu, modernumu, o tai irgi svarbu nedidelei įmonei“, – pabrėžia verslininkas.

 


Mokėjimas kortelėmis gali apsaugoti nuo sumaišties

2014-11-15

 

Anksčiau smulkieji prekybininkai į bankų siūlymus naudotis mokėjimo kortelėmis skaitytuvais žiūrėdavo atsargiai, nes nuo kiekvieno atsiskaitymo bankui tenka mokėti mokestį, vidutiniškai siekiantį apie 1,5% pavedimo sumos, o dabar padėtis keičiasi. Bankų duomenimis, prieš įvedant eurą skaitytuvų paklausa, palyginti su pernai, gerokai išaugo. Taip tikimasi sumažinti sumaištį pirmomis sausio savaitėmis, kai cirkuliuos litas ir euras.

Verslininkai euro įvedimui ruošiasi jau dabar. Tačiau smulkieji prekybininkai nerimaudami laukia kitų metų pradžios. Juos baugina pirmosios dvi sausio savaitės, kai privalės iš pirkėjų priimti tiek litus, tiek eurus, o grąžą atiduoti tik eurais. Bankai siūlo nelaukti gruodžio mėnesio, nes tada norinčiųjų apsirūpinti eurais susidarys grūstys.

Vis dėlto smulkieji prekybininkai neskuba to daryti, nes norint įsigyti euro atsargų reikia juos atitinkančią lėšų sumą įšaldyti litais. Smulkiajam verslui tai ne visada pagal išgales. Todėl dalis verslininkų apsisprendžia naudotis mokėjimų kortelių skaitytuvais, nesvarbu, kad ši paslauga kainuoja.

 

Mokestis nebegąsdina

„Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius prekybos vietose SEB bankas įrengė trečdaliu daugiau elektroninių kortelių skaitytuvų negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia elektroninių kortelių skaitytuvų įrengiama maisto prekių, drabužių ir avalynės parduotuvėse, kavinėse, baruose ir restoranuose“, – nurodo Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Atsiskaityti mokėjimo kortele – viena iš galimybių sumažinti sumaištį pradėjus cirkuliuoti eurui, be to, tai papildomas patogumas klientams. Nuotrauka: Juditos Grigelytės Banko skaičiavimais, atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis mažų ir vidutinių įmonių segmente vidutiniškai sudaro apie 25–30% visų atsiskaitymų.

„Tai nemaža dalis, galinti apyvartą vidutiniškai padidinti apie 10% procentų. Žinoma, kiekvienu atveju tas augimas yra skirtingas priklausomai nuo verslo specifikos, kaip verslininkas pats pristato šią galimybę klientams ir pan. Be to, nereikia pamiršti, kad tenka rečiau inkasuoti grynuosius pinigus, sukti galvos dėl jų saugumo, sumažėja įvairių finansinių netikslumų tikimybė, kai atiduodama per daug grąžos“, – sako p. Doveika.

Mokėjimo kortelių terminalo įdiegimo kainodara SEB banke dažniausiai susideda iš dviejų dalių, t. y. fiksuoto mėnesio mokesčio – dažniausiai nuo 20 iki 50 Lt – ir nustatyto procentinio mokesčio nuo operacijų, vykdomų mokėjimo kortelėmis. Šis mokestis nustatomas individualiai įvertinus verslo apyvartą, vidutinę atsiskaitymo sumą, verslo specifiką ir kitus rodiklius. Vidutiniškai jis siekia apie 1,5%.

Ponas Doveika pabrėžia, kad bankas jau kelerius metus iš eilės siūlo mažoms ir vidutinėms įmonėms mokėjimo kortelių skaitytuvus išmėginti nemokamai, vėliau jie yra nuomojami.

„Statistika akivaizdžiai rodo, kad verslininkai patys įvertina mokėjimo kortelių tvarkymo naudą – daugiau kaip 90% tokių klientų pasibaigus bandomajam laikotarpiui priima sprendimą ir toliau naudotis šia paslauga. Beje, Vakarų Europoje nemažai verslininkų patys turi investuoti į infrastruktūrą ir pirkti skaitytuvus, o vienas mokėjimo kortelių skaitytuvas vidutiniškai gali kainuoti nuo 300 iki 800 Eur. Taigi mūsų verslininkams nebūtina investuoti tokių pinigų“, – sako SEB banko atstovas.

 

Pirkėjams patinka

Banko mokėjimo kortelių skaitytuvai verslininkus ne tik iš dalies gali apsaugoti nuo sumaišties įsivedus eurą, bet ir padidinti jų teikiamą vertą klientui, nes vis daugiau vartotojų nešiojasi nedaug grynųjų pinigų ir labiau linkę atsiskaityti kortelėmis.

Šią vasarą „Swedbank“ užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, gyventojai pripažįsta, kad atsiskaityti banko mokėjimo kortele euro įvedimo metu bus patogiau. Taip mano net 76% šalies gyventojų.

 

 

„Kolegų latvių patirtis rodo, kad atsiskaitymai euro įvedimo metu Latvijoje išaugo 20%. Panašų augimą, ko gero, matysime ir Lietuvoje. Santaupų grynaisiais neturintys gyventojai ypač pereinamuoju laikotarpiu rinksis mokėti kortele, nes atsiskaityti be grynųjų bus paprasčiau, nereikės mintyse atlikti konvertavimo kalkuliacijų ir tikrinti, ar teisingai atiduodama grąža“, – sako Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimo palaikymo departamento direktorius.

Vis dėlto, verslo tyrimo duomenimis, tik 14% prekybos ir paslaugų įmonių, kurių klientai dar negali atsiskaityti banko mokėjimo kortele, svarsto galimybę per artimiausius metus įsigyti kortelių skaitytuvus. Galimybę savo klientams atsiskaityti mokėjimo kortele šiuo metu sudaro 63% tyrime dalyvavusių įmonių, likusi dalis atsiskaitymus atlieka tik grynaisiais arba grynaisiais ir internetu.

 

Rizika netekti kliento

Tai, kad suteikti klientams galimybę atsiskaityti kortele apsimoka, patvirtina ir verslininkai. Mindaugas Vitkus, UAB „Bravo baldai“ direktorius, tikina, kad atidarę pirmą saloną jie iš pat pradžių taikė tik atsiskaitymą grynaisiais.

„Tačiau ne vieno kliento, norinčio už patinkamą baldą atsiskaityti kortele, teko prašyti nuvažiuoti iki artimiausio bankomato arba atlikti pavedimą internetu. Supratome, kad tai nėra paranku mūsų verslui, kur nemaža konkurencija – sudarydamas papildomų nepatogumų perkant prekę, rizikuoji kliento netekti, nes jis gali pasirinkti bet kurį kitą šios srities pardavėją. Pats asmeniškai esu įpratęs kasdien už prekes ir paslaugas atsiskaityti kortele, man tai patogu ir paprasta, todėl suprantu, kad būdamas prekybininkas taip pat turiu investuoti savo klientų patogumui. Tai mus paskatino užsisakyti mokėjimo kortelių tvarkymo paslaugą“, – nurodo p. Vitkus.

Jis tvirtina, kad galimybę atsiskaityti banko kortele vertina ne kaip konkurencinį pranašumą ar pridėtinę vertę klientams, o tiesiog kaip būtinybę plėtojant verslą.

„Be to, nemažai daliai klientų galimybė atsiskaityti mokėjimo kortele asocijuojasi su patikimumu, modernumu, o tai irgi svarbu nedidelei įmonei“, – pabrėžia verslininkas.