Kokių paslaugų vaistinėse pasigenda Lietuvos gyventojai?

 2014-11-12
 

Lietuvos gyventojai vaistinėse pasigenda papildomų paslaugų, kurios užsienio šalių vaistinėse jau seniai tapo įprastomis.

Tai atskleidė „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas.

 

Maždaug septyni iš dešimties mūsų šalies gyventojų teigia labiausiai vaistinėse pasigendantys vaistų pristatymo į namus sunkiems ligoniams, vaistų padalijimo į dienines vartojimo dozes ir nesudėtingų tyrimų, pavyzdžiui, cholesterolio lygio kraujyje nustatymo paslaugų.

 

„Tarp dažniausiai gyventojų minėtų farmacinės rūpybos paslaugų, kurių kol kas Lietuvoje vaistininkai negali suteikti, taip pat yra visų vartojamų vaistų peržiūra, jų suderinamumo įvertinimas, galimybė pasiskiepyti, tam tikrų vaistų receptų išrašymas išskirtiniais atvejais bei lėtinių ligonių gydymo vaistais priežiūra“, – pranešime spaudai tyrimo rezultatus komentavo Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) ekspertė, vaistininkė Jūratė Švarcaitė, dirbusi Europos vaistininkų asociacijoje (PGEU) Briuselyje ir įgijusi darbo užsienio šalių vaistinėse patirties.

 

Dažniausiai paslaugomis, kurias turėtų teikti ir Lietuvos vaistininkai, respondentai įvardijo vaistų pristatymą sunkiems ligoniams į namus (77 proc.) ir individualių kasdieninių vaistų dozių parengimą (70 proc.).

 

„Vaistų dozių parengimo paslauga leidžia vaistininkui padėti pacientui, kuris nuolat vartoja daug skirtingų medikamentų, sugrupuojant vaistus į vienkartines dozes pagal individualų grafiką. Iš praktikos galiu pasakyti, kad tai pagerintų vaistų vartojimą ir padėtų laikytis gydymo plano“, – sakė vaistininkė.

 

Skiepijimo paslaugos teikimą vaistinėse teigiamai įvertino daugiau nei pusė arba 55 proc. apklaustųjų.

 

„Airijoje atliktas tyrimas parodė, kad beveik ketvirtadalis žmonių, besiskiepijančių vaistinėje, tai apskritai darė pirmą kartą savo gyvenime. Žinant, kad Lietuvoje vakcinacijos lygis yra vienas žemiausių visoje Europos Sąjungoje ir patys žmonės skiepijimosi klausimu yra pasyvūs, galime manyti, kad sudarius sąlygas pasiskiepyti vaistinėse, situacija tikrai pagerėtų“, – mano J.Švarcaitė.


Vaistininkė pridūrė, kad tam tikromis vakcinomis suaugusieji pasiskiepyti tiesiog vaistinėje šiuo metu jau gali Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Portugalijoje, tokią galimybę aktyviai svarsto ir kitos Europos šalys. J.Švarcaitės nuomone, Lietuvai aktualiausia būtų vakcinacijos vaistinėse nuo gripo ir erkinio encefalito paslauga.

Ekspertės teigimu, visos šiame tyrime gyventojų minimos paslaugos patenka po farmacinės rūpybos sąvoka, kuri Lietuvoje kol kas nėra įteisinta, todėl jos negali būti reglamentuojamos ir realiai įgyvendinamos pacientų naudai.

 

Farmacinė rūpyba yra įvairiapusė – pagal vaistininko kompetenciją – paciento, kuriam gydytojas jau paskyrė gydymą, priežiūra sudarant gydymo priežiūros planą ir siekiant optimalaus farmakologinio gydymo rezultato bei geresnės paciento gyvenimo kokybės. Daugumoje ES šalių farmacinės rūpybos paslaugos pacientams jau teikiamos ne vienerius metus, yra aiškiai apibrėžtos, reglamentuojamos ir apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.

 

Anot sveikatos priežiūros specialistų, glaudesnis bendradarbiavimas tarp gydytojo ir vaistininko padėtų pasiekti geresnių paciento gydymo ir gyvenimo kokybės rezultatų. Vaistininkas stebėtų kaip pacientui sekasi laikytis gydytojo paskirto gydymo vaistais plano, o tai kartu taupytų ir visos sveikatos priežiūros sistemos lėšas.

 

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie papildomų paslaugų vaistinėse poreikį liepos mėnesį atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1005 respondentai.


Kokių paslaugų vaistinėse pasigenda Lietuvos gyventojai?

 2014-11-12
 

Lietuvos gyventojai vaistinėse pasigenda papildomų paslaugų, kurios užsienio šalių vaistinėse jau seniai tapo įprastomis.

Tai atskleidė „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas.

 

Maždaug septyni iš dešimties mūsų šalies gyventojų teigia labiausiai vaistinėse pasigendantys vaistų pristatymo į namus sunkiems ligoniams, vaistų padalijimo į dienines vartojimo dozes ir nesudėtingų tyrimų, pavyzdžiui, cholesterolio lygio kraujyje nustatymo paslaugų.

 

„Tarp dažniausiai gyventojų minėtų farmacinės rūpybos paslaugų, kurių kol kas Lietuvoje vaistininkai negali suteikti, taip pat yra visų vartojamų vaistų peržiūra, jų suderinamumo įvertinimas, galimybė pasiskiepyti, tam tikrų vaistų receptų išrašymas išskirtiniais atvejais bei lėtinių ligonių gydymo vaistais priežiūra“, – pranešime spaudai tyrimo rezultatus komentavo Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) ekspertė, vaistininkė Jūratė Švarcaitė, dirbusi Europos vaistininkų asociacijoje (PGEU) Briuselyje ir įgijusi darbo užsienio šalių vaistinėse patirties.

 

Dažniausiai paslaugomis, kurias turėtų teikti ir Lietuvos vaistininkai, respondentai įvardijo vaistų pristatymą sunkiems ligoniams į namus (77 proc.) ir individualių kasdieninių vaistų dozių parengimą (70 proc.).

 

„Vaistų dozių parengimo paslauga leidžia vaistininkui padėti pacientui, kuris nuolat vartoja daug skirtingų medikamentų, sugrupuojant vaistus į vienkartines dozes pagal individualų grafiką. Iš praktikos galiu pasakyti, kad tai pagerintų vaistų vartojimą ir padėtų laikytis gydymo plano“, – sakė vaistininkė.

 

Skiepijimo paslaugos teikimą vaistinėse teigiamai įvertino daugiau nei pusė arba 55 proc. apklaustųjų.

 

„Airijoje atliktas tyrimas parodė, kad beveik ketvirtadalis žmonių, besiskiepijančių vaistinėje, tai apskritai darė pirmą kartą savo gyvenime. Žinant, kad Lietuvoje vakcinacijos lygis yra vienas žemiausių visoje Europos Sąjungoje ir patys žmonės skiepijimosi klausimu yra pasyvūs, galime manyti, kad sudarius sąlygas pasiskiepyti vaistinėse, situacija tikrai pagerėtų“, – mano J.Švarcaitė.


Vaistininkė pridūrė, kad tam tikromis vakcinomis suaugusieji pasiskiepyti tiesiog vaistinėje šiuo metu jau gali Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Portugalijoje, tokią galimybę aktyviai svarsto ir kitos Europos šalys. J.Švarcaitės nuomone, Lietuvai aktualiausia būtų vakcinacijos vaistinėse nuo gripo ir erkinio encefalito paslauga.

Ekspertės teigimu, visos šiame tyrime gyventojų minimos paslaugos patenka po farmacinės rūpybos sąvoka, kuri Lietuvoje kol kas nėra įteisinta, todėl jos negali būti reglamentuojamos ir realiai įgyvendinamos pacientų naudai.

 

Farmacinė rūpyba yra įvairiapusė – pagal vaistininko kompetenciją – paciento, kuriam gydytojas jau paskyrė gydymą, priežiūra sudarant gydymo priežiūros planą ir siekiant optimalaus farmakologinio gydymo rezultato bei geresnės paciento gyvenimo kokybės. Daugumoje ES šalių farmacinės rūpybos paslaugos pacientams jau teikiamos ne vienerius metus, yra aiškiai apibrėžtos, reglamentuojamos ir apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.

 

Anot sveikatos priežiūros specialistų, glaudesnis bendradarbiavimas tarp gydytojo ir vaistininko padėtų pasiekti geresnių paciento gydymo ir gyvenimo kokybės rezultatų. Vaistininkas stebėtų kaip pacientui sekasi laikytis gydytojo paskirto gydymo vaistais plano, o tai kartu taupytų ir visos sveikatos priežiūros sistemos lėšas.

 

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie papildomų paslaugų vaistinėse poreikį liepos mėnesį atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1005 respondentai.