Prisipažino, kiek pajamų gauna „vokeliuose“

2014-12-02
 

Šešėlinė ekonomika – viena iš didžiausių valdžios prakeiksmų. Šešėlyje mokami atlyginimai, parduodamos prekės neatneša pajamų į biudžetą. Negalint tiksliai apskaičiuoti, kiek pinigų cirkuliuoja ekonomikoje, sunku prognozuoti ir šalies ūkio perspektyvas.

Portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko apklausą, kurioje gyventojai prisipažino, kiek pajamų jie ar jų artimieji gauna „vokeliuose“.

Kaip rodo šių metų spalio mėnesį atlikta apklausa, kad šeimoje arba artimiausiųjų giminaičiu rate yra gaunama pajamų „vokelyje“ teigė beveik 18 proc. respondentų.

 

Mano, kad dažniausiai juodi pinigai atkliauja dėl papildomų darbų

Daugiausia apklaustųjų teigė, kad šešėlinės pajamos sudaro 11-30 proc. visų pajamų (8,3 proc.). Turintys žinių, kad pajamos „vokelyje“ tarp šeimos narių ar artimųjų sudaro iki 10 proc. pajamų prisipažino 4 proc. apklausos dalyvių.

Vis dėlto absoliuti dauguma (82 proc.) teigė, kad niekas iš jų šeimos ar artimųjų „juodų“ pinigų negauna.

Apie šeimoje ar artimųjų žmonių rate cirkuliuojančius šešėlinius pinigus žinantys dažniau teigė rajonų centrų gyventojai, vyrai, mažesnes pajamas ir žemesnį išsilavinimą turintys žmonės.

 
Ar kas nors iš Jūsų šeimos narių ar artimiausių giminaičių gauna eapskaitytų pinigų „vokelyje“? (proc.)
 
Taip, iki 10 proc. pajamųTaip, 11-30 proc. pajamųTaip, 31-50 proc. pajamųTaip, daugiau nei 50 proc. pajam...Taip, tačiau nežinau kokią dalįNeNežino / neatsakė 4,0 8,3 1,4 3,5 82,0 0,3

Apklausoje taip pat buvo klausiama, iš kokių pajamų gyventojai ar jų artimieji gauna pajamas „vokelyje“. Dalis gyventojų atsakė, kad neapskaitytas pajamas gauna iš daugiau nei vienos rūšies veiklos.

Daugiau nei pusė (55 proc.) teigė, kad „vokelyje“ atsiskaitoma už papildomą darbą. 45 proc. prisipažino, kad už kasdieninį darbą. Maždaug kas dešimtas (9,4 proc.) atsakė, kad už nuomą, o kas trečias (35,2 proc.) - iš kitų veiklos rūšių.

Papildomą ir kasdienį darbą kaip pinigus „vokelyje“ dažniau įvardijo vyrai, 36-55 metų amžiaus, vidutinį išsimokslininmą turintys ir vidutines pajamas gaunantys asmenys.

 

 

IŠ KOKIŲ VEIKLOS RŪŠIŲ JŪS / JŪSŲ ARTIMIEJI GAUNA PAJAMAS „VOKELYJE“? (PROC.)
 
01020304050 Už papildomą darbą Už kasdienį darbą Už nuomą Iš kitų veiklos rūšių Nežino/ neatsakė
 

Trečdalis neįsivaizduoja, kokio masto šešėlinė ekonomika prekyboje

Kas penktas (20,7 proc.) protalo DELFI užsakymu atliktos apklausos dalyvis teigė tikįs, kad mokesčiai sumokami nuo visų jo perkamų prekių ir paslaugų.

27,5 proc. atsakė galvojantys, kad mokesčiai nesumokami nuo iki 10 proc. jų išleidžiamų pinigų.

Daugiau nei trečdalis (35,9 proc.) respondentų sakė nežinantys ar negalėjo atsakyti, nuo kokios dalies jų išlaidų nesumokami mokesčiai.

 

 

JŪSŲ VERTINIMŲ, NUO KOKIOS DALIES PINIGŲ, KURIUOS JŪS SUMOKATE UŽ PREKES IR PASLAUGAS, NĖRA SUMOKAMI MOKESČIAI? (PROC.)
1-10 proc.11-20 proc.21-30 proc.31-50 proc.Daugiau nei 50 proc.Nežino / neatsakė 27,5 9,8 5,0 0,8 35,9

Visiškai šešėlinės ekonomikos nepateisina vos 21,2 proc.

Šešėlinę ekonomiką dažniau linkę pateisinti vyrai, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai, taip pat rajonų centrų ir kaimų gyvetojai.

 

KIEK JŪS LINKĘS PATEISINTI ŠEŠĖLINĘ EKONOMIKĄ LIETUVOJE? (PROC.)
 
0510152025 Visiškai pateisinu Greičiau pateisinu Nei pateisinu, nei nepateisinu Greičiau nepateisinu Visiškai nepateisinu Nežino / neatsakė5,226,422,724,221,20,3
 
UAB "DELFI" duomenys
 

Primename, kad Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) skaičiuoja, kad šiemet šešėlinė ekonomika sieks apie 25 proc. Tai – maždaug 1 proc. mažiau nei pernai. Instituto apklausos rezultatai rodė, kad šiek tiek sumažėjo užmokestį „vokeliuose“ gaunančių žmonių skaičius. Šių metų pradžioje atlikta apklausa rodė, kad nelegaliai pajamas gauna 20 proc. dirbančiųjų. 2013 m. - 22 proc.

 

Turi būti patenkinti tuo, ką gauna už sumokėtus mokesčius

LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, kad ekonomikos šešėlio priežastis yra dideli mokesčiai.

„Tiek žmonės perka kontrabandines cigaretes, o ne legalias, nes yra dideli mokesčiai. Lygiai taip pat, kalbant apie darbo santykius, kodėl moka „vokeliuose“, todėl, kad labai didelis mokesčiai“, - teigė jis.

Ž. Šilėnas skaičiuoja, kad atlyginimo mokesčiai sudaro apie 40 proc.

„Norint kovoti su šešėliu šioje srityje reikia arba mažinti mokesčius ar didinti neapmokestinamą pajamų dydį. Tuomet mažiau uždirbantys žmonės mokėtų mažiau vokeliuose“, - kalbėjo jis.

Taip pat pašnekovas kaip priemonę mažinti šešėlį įvardijo mokesčių „lubas“. Tai, pasak jo, taip pat paskatina gyventojus legalizuoti pajamas.

Paklaustas, kokią įtaką šešėlinei ekonomikai turi gyventojų nusistatymas prieš mokesčius, Ž. Šilėnas teigė, kad viskas priklauso nuo to, ką žmogus gauna už savo sumokėtus mokesčius.

„Jei jie patenkinti tuo, ką sumoka, ir tuo, ką už tai gauna, yra vienaip“, - kalbėjo jis.

Kitokia situacija yra, kai žmogus, pavyzdžiui, nuolat moka už sveikatos draudimą, tačiau susirgus negali greitai patekti pas gydytoją ar turi laukti ilgiausiose eilėse.

„Tada jam natūraliai kyla klausimas, už ką jis moka, - pridėjo pašnekovas. - Taip pat yra su kuro kaina, kur mokesči ai sudaro pusę sumos, tuo metu gatvės yra nudėvėtos, nes dalis pinigų, kurie turėtų eiti keliams, paskirstoma kitoms reikmėms“.

 

Išmokos turi priklausyti nuo to, kiek sumoka

Ekonomistas Teodoras Medaiskis teigė, kad visų pirma reikėtų efektyviai kovoti su kontrabanda. Pavyzdžiui, analitikai skaičiuoja, kad pernai metais Lietuvoje kas trečia surūkyta cigaretė buvo neapmokestinta. Pajamų vokeliuose simpatijas, pasak ekonomisto, mažintų peržiūrėtos socialinės išmokos. „Jos turėtų priklausyti nuo to, kiek žmogus yra sumokėjęs, tuomet jis nebūtų suinteresuotas imti pinigų „vokelyje“, - teigė T. Medaiskis.

Paklaustas, ar iš tiesų minimalaus atlyginimo didinimas stumia darbdavius į šešėlinę ekonomiką, pašnekovas teigė: „Visada sakydavau, kad būtų geriau, jog kuo mažiau žmonių gautų minimalų atlyginimą. Vis dėlto manyčiau, kad minimali alga turėtų būti didinama apdairiai ir saikingai. Sakykime, ji neturėtų siekti 50 proc. vidutinio atlyginimo”.

 

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų spalio 17 -27 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.


Prisipažino, kiek pajamų gauna „vokeliuose“

2014-12-02
 

Šešėlinė ekonomika – viena iš didžiausių valdžios prakeiksmų. Šešėlyje mokami atlyginimai, parduodamos prekės neatneša pajamų į biudžetą. Negalint tiksliai apskaičiuoti, kiek pinigų cirkuliuoja ekonomikoje, sunku prognozuoti ir šalies ūkio perspektyvas.

Portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko apklausą, kurioje gyventojai prisipažino, kiek pajamų jie ar jų artimieji gauna „vokeliuose“.

Kaip rodo šių metų spalio mėnesį atlikta apklausa, kad šeimoje arba artimiausiųjų giminaičiu rate yra gaunama pajamų „vokelyje“ teigė beveik 18 proc. respondentų.

 

Mano, kad dažniausiai juodi pinigai atkliauja dėl papildomų darbų

Daugiausia apklaustųjų teigė, kad šešėlinės pajamos sudaro 11-30 proc. visų pajamų (8,3 proc.). Turintys žinių, kad pajamos „vokelyje“ tarp šeimos narių ar artimųjų sudaro iki 10 proc. pajamų prisipažino 4 proc. apklausos dalyvių.

Vis dėlto absoliuti dauguma (82 proc.) teigė, kad niekas iš jų šeimos ar artimųjų „juodų“ pinigų negauna.

Apie šeimoje ar artimųjų žmonių rate cirkuliuojančius šešėlinius pinigus žinantys dažniau teigė rajonų centrų gyventojai, vyrai, mažesnes pajamas ir žemesnį išsilavinimą turintys žmonės.

 
Ar kas nors iš Jūsų šeimos narių ar artimiausių giminaičių gauna eapskaitytų pinigų „vokelyje“? (proc.)
 
Taip, iki 10 proc. pajamųTaip, 11-30 proc. pajamųTaip, 31-50 proc. pajamųTaip, daugiau nei 50 proc. pajam...Taip, tačiau nežinau kokią dalįNeNežino / neatsakė 4,0 8,3 1,4 3,5 82,0 0,3

Apklausoje taip pat buvo klausiama, iš kokių pajamų gyventojai ar jų artimieji gauna pajamas „vokelyje“. Dalis gyventojų atsakė, kad neapskaitytas pajamas gauna iš daugiau nei vienos rūšies veiklos.

Daugiau nei pusė (55 proc.) teigė, kad „vokelyje“ atsiskaitoma už papildomą darbą. 45 proc. prisipažino, kad už kasdieninį darbą. Maždaug kas dešimtas (9,4 proc.) atsakė, kad už nuomą, o kas trečias (35,2 proc.) - iš kitų veiklos rūšių.

Papildomą ir kasdienį darbą kaip pinigus „vokelyje“ dažniau įvardijo vyrai, 36-55 metų amžiaus, vidutinį išsimokslininmą turintys ir vidutines pajamas gaunantys asmenys.

 

 

IŠ KOKIŲ VEIKLOS RŪŠIŲ JŪS / JŪSŲ ARTIMIEJI GAUNA PAJAMAS „VOKELYJE“? (PROC.)
 
01020304050 Už papildomą darbą Už kasdienį darbą Už nuomą Iš kitų veiklos rūšių Nežino/ neatsakė
 

Trečdalis neįsivaizduoja, kokio masto šešėlinė ekonomika prekyboje

Kas penktas (20,7 proc.) protalo DELFI užsakymu atliktos apklausos dalyvis teigė tikįs, kad mokesčiai sumokami nuo visų jo perkamų prekių ir paslaugų.

27,5 proc. atsakė galvojantys, kad mokesčiai nesumokami nuo iki 10 proc. jų išleidžiamų pinigų.

Daugiau nei trečdalis (35,9 proc.) respondentų sakė nežinantys ar negalėjo atsakyti, nuo kokios dalies jų išlaidų nesumokami mokesčiai.

 

 

JŪSŲ VERTINIMŲ, NUO KOKIOS DALIES PINIGŲ, KURIUOS JŪS SUMOKATE UŽ PREKES IR PASLAUGAS, NĖRA SUMOKAMI MOKESČIAI? (PROC.)
1-10 proc.11-20 proc.21-30 proc.31-50 proc.Daugiau nei 50 proc.Nežino / neatsakė 27,5 9,8 5,0 0,8 35,9

Visiškai šešėlinės ekonomikos nepateisina vos 21,2 proc.

Šešėlinę ekonomiką dažniau linkę pateisinti vyrai, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai, taip pat rajonų centrų ir kaimų gyvetojai.

 

KIEK JŪS LINKĘS PATEISINTI ŠEŠĖLINĘ EKONOMIKĄ LIETUVOJE? (PROC.)
 
0510152025 Visiškai pateisinu Greičiau pateisinu Nei pateisinu, nei nepateisinu Greičiau nepateisinu Visiškai nepateisinu Nežino / neatsakė5,226,422,724,221,20,3
 
UAB "DELFI" duomenys
 

Primename, kad Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) skaičiuoja, kad šiemet šešėlinė ekonomika sieks apie 25 proc. Tai – maždaug 1 proc. mažiau nei pernai. Instituto apklausos rezultatai rodė, kad šiek tiek sumažėjo užmokestį „vokeliuose“ gaunančių žmonių skaičius. Šių metų pradžioje atlikta apklausa rodė, kad nelegaliai pajamas gauna 20 proc. dirbančiųjų. 2013 m. - 22 proc.

 

Turi būti patenkinti tuo, ką gauna už sumokėtus mokesčius

LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, kad ekonomikos šešėlio priežastis yra dideli mokesčiai.

„Tiek žmonės perka kontrabandines cigaretes, o ne legalias, nes yra dideli mokesčiai. Lygiai taip pat, kalbant apie darbo santykius, kodėl moka „vokeliuose“, todėl, kad labai didelis mokesčiai“, - teigė jis.

Ž. Šilėnas skaičiuoja, kad atlyginimo mokesčiai sudaro apie 40 proc.

„Norint kovoti su šešėliu šioje srityje reikia arba mažinti mokesčius ar didinti neapmokestinamą pajamų dydį. Tuomet mažiau uždirbantys žmonės mokėtų mažiau vokeliuose“, - kalbėjo jis.

Taip pat pašnekovas kaip priemonę mažinti šešėlį įvardijo mokesčių „lubas“. Tai, pasak jo, taip pat paskatina gyventojus legalizuoti pajamas.

Paklaustas, kokią įtaką šešėlinei ekonomikai turi gyventojų nusistatymas prieš mokesčius, Ž. Šilėnas teigė, kad viskas priklauso nuo to, ką žmogus gauna už savo sumokėtus mokesčius.

„Jei jie patenkinti tuo, ką sumoka, ir tuo, ką už tai gauna, yra vienaip“, - kalbėjo jis.

Kitokia situacija yra, kai žmogus, pavyzdžiui, nuolat moka už sveikatos draudimą, tačiau susirgus negali greitai patekti pas gydytoją ar turi laukti ilgiausiose eilėse.

„Tada jam natūraliai kyla klausimas, už ką jis moka, - pridėjo pašnekovas. - Taip pat yra su kuro kaina, kur mokesči ai sudaro pusę sumos, tuo metu gatvės yra nudėvėtos, nes dalis pinigų, kurie turėtų eiti keliams, paskirstoma kitoms reikmėms“.

 

Išmokos turi priklausyti nuo to, kiek sumoka

Ekonomistas Teodoras Medaiskis teigė, kad visų pirma reikėtų efektyviai kovoti su kontrabanda. Pavyzdžiui, analitikai skaičiuoja, kad pernai metais Lietuvoje kas trečia surūkyta cigaretė buvo neapmokestinta. Pajamų vokeliuose simpatijas, pasak ekonomisto, mažintų peržiūrėtos socialinės išmokos. „Jos turėtų priklausyti nuo to, kiek žmogus yra sumokėjęs, tuomet jis nebūtų suinteresuotas imti pinigų „vokelyje“, - teigė T. Medaiskis.

Paklaustas, ar iš tiesų minimalaus atlyginimo didinimas stumia darbdavius į šešėlinę ekonomiką, pašnekovas teigė: „Visada sakydavau, kad būtų geriau, jog kuo mažiau žmonių gautų minimalų atlyginimą. Vis dėlto manyčiau, kad minimali alga turėtų būti didinama apdairiai ir saikingai. Sakykime, ji neturėtų siekti 50 proc. vidutinio atlyginimo”.

 

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų spalio 17 -27 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.