Lietuviai iš lentynų šluoja buitinę techniką ir elektronikos prekes: ar tam yra pagrindo?

2014-10-14

Kas dešimtas Lietuvos gyventojas, prieš įvedant eurą, ketina įsigyti elektronikos prekių ar buitinės technikos.

Tokias gyventojų elgesio tendencijas atskleidė prekybos tinklo „Elektromarkt“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Tai, kad vis daugiau lietuvių įsigyja šios rūšies prekių, pastebi ir kiti buities technikos ir elektronikos prekių rinkos dalyviai. Jų teigimu, lietuviai taip baiminasi didelių perkamosios galios pokyčių po euro įvedimo, kad ima kaupti atsargas ir daiktais, ir pirkiniais.

 

Žvalgosi į kompiuterius

Tyrimų duomenimis, planuojamų įsigyti pirkinių Lietuvos gyventojai dažniausiai mini naują kompiuterinę techniką (49 proc.), televizorius (36 proc.), skalbimo mašinas (15 proc.), šaldytuvus (14 proc.), virykles ir orkaites (12 proc.). Ir vyrai (51,8 proc.), ir moterys (45,8 proc.) pirmenybę teiks naujoms kompiuterinės technikos prekėms.

„Tokia yra žmonių reakcija į artėjantį euro įvedimą. Dauguma skubančiųjų pirkti yra įsitikinę, kad po euro įvedimo buitinė technika ir elektronikos prekės brangs, o santaupos – nuvertės”, – sako parduotuvių tinklui „Elektromarkt” atstovaujančios bendrovės „Mediashop“ generalinis direktorius Aleksandras Tumakovas.

Jo teigimu, mažiausias pajamas gaunantys gyventojai savo buitį planuoja pagerinti naujais televizoriais ir vaizdo technika, o vidutinių ir aukštesnių pajamų pirkėjai ketina įsigyti naujos kompiuterinės įrangos.

 

Pardavimai išaugo dvigubai

Tai, kad prieš euro įvedimą kai kurių technikos prekių paklausa didėja, pastebi ir „Senukų prekybos centro“ Komunikacijos projektų vadovė Laima Petraitytė. Ji prasitarė, kad tam tikrų šios grupės prekių pardavimas išaugo net 50-100 proc.

„Perkami ne tik smulkieji buities prietaisai, bet ir šaldytuvai, viryklės, indaplovės, televizoriai. Tiesa, prieš euro įvedimą žmonės skuba suremontuoti ir būstus. Perkama daugiau apdailos ir statybinių medžiagų, prekių kiemo įrengimui. Matydami išaugusį statybinių blokelių pardavimą galime daryti prielaidą, jog žmonės ieško ir pigesnių statybos būdų. Taip pat daugiau žmonių perka išsimokėtinai”, – pokyčius pastebi L. Petraitytė.

Anot jos, apsirūpinti ilgalaikio naudojimo prekėmis daugiausiai skuba regionuose gyvenantys žmonės. Didmiesčiuose pokytis nėra toks ryškus. Tačiau euro įvedimas Lietuvoje sukėlė sambrūzdį ne tik lietuviams, bet ir kaimyninių šalių gyventojams, kurie buvo įpratę apsipirkti Lietuvoje.

„Pastebime, jog pirkėjai aktyviau pradėjo reaguoti ir į prekių naujoves, mūsų specialiuosius pasiūlymus, skuba įsigyti naujas asortimente pasiūlytas technikos prekes. Kaimyninių šalių gyventojai iki bus įvestas euras taip pat skuba susigrąžinti Pridėtinės vertės mokestį (PVM) už Lietuvoje įsigytas prekes”, – pasakojo L. Petraitytė.

 

Nenori pasilikti litų

Pokyčius rinkoje pastebi ir „Topo grupės“ valdančios tokius rinkos dalyvius kaip „Topo centras", „Euronics" atstovė Lina Mažeikienė. Šiose įmonėse pastebimas 10 proc. Buitinės technikos ir elektronikos prekių pardavimų augimas lyginant su rugsėjo mėnesiu ir su tuo pačiu laikotarpio praėjusiais metais.

„Žmonės perka viską. Daugiausiai – buitinę techniką, nešiojamus ir planšetinius kompiuterius, mobiliuosius telefonus”, – pastebi ji.

Tačiau L. Mažeikienė nemano, kad daugiau minėtų prekių parduodama dėl to, kad žmonės baiminasi euro įvedimo.

„Galbūt teisingiau sakyti, kad lietuviai investuoja į nekilnojamąjį turtą, o jį įsireginėdami perka naują buitinę techniką. Kita vertus, dabar puikus metas išleisti litus atnaujinant namų techniką”, – svarsto prekybos tinklų atstovė.

 

Po euro kainų pokyčių neprognozuoja

Vis dėlto nei vienas rinkos atstovas buitinės technikos ir elektronikos srityje prekių brangimo po euro įvedimo neprognozuoja.

„Dėl euro įvedimo kainos nepasikeis, todėl tikriausiai galima teigti, jog įsigyti naują ar atnaujinti seną buities techniką galima tiek dabar, tiek po naujos valiutos įvedimo”, – sakė L. Mažeikienė.

Jai pritarė ir A. Tumakovas. Bendrovės „Mediashop“ generalinio direktoriaus teigimu, negalima pasiduoti emocijoms ir baimėms, kurios aplanko prieš valiutos pokyčius, ir imtis neapgalvotų sprendimų.

„Manau, kad gyventojams specialiai ruoštis eurui nereikėtų, nes labai mažai prielaidų, kad šių prekių kainos kitais metais išaugs. Tikrai nevertėtų imtis neapgalvotų sprendimų ir pirkti daiktus, kurie nėra reikalingi“, – kalbėjo jis.

 

Prekėmis gundosi jaunimas ir brandūs pirkėjai

Tyrimas atskleidė, kad į elektronikos prekių ir butinės technikos parduotuves įsigyti televizorių bei kitos vaizdo technikos iki naujų metų daugiausiai ketina užsukti 18–25 metų jaunimas (50 proc.) ir brandūs pirkėjai virš 56 metų amžiaus (38,9 proc.). Skalbimo mašinas planuoja įsigyti daugiausia vidutinio amžiaus pirkėjai – 44,2 proc.

Kompiuterinę techniką aktyviausiai ketina pirkti 36–45 metų pirkėjai (57,7 proc.) ir 26–35 metų respondentai (53,6 proc.). Vidutinio amžiaus lietuviai taip pat planuoja įsigyti virykles, orkaites ir kaitlentes, o daugiausia 26–35 metų žmonių ketina virtuvę atnaujinti šaldytuvais ir šaldikliais (17,9 proc.).

Tyrimas parodė, kad viengungiai planuoja pirkti naujus televizorius ir vaizdo techniką (41,7 proc.), o šeimose gyvenantys pirkėjai savo buitį papildys nauja kompiuterine įranga (48,5 proc.).


Lietuviai iš lentynų šluoja buitinę techniką ir elektronikos prekes: ar tam yra pagrindo?

2014-10-14

Kas dešimtas Lietuvos gyventojas, prieš įvedant eurą, ketina įsigyti elektronikos prekių ar buitinės technikos.

Tokias gyventojų elgesio tendencijas atskleidė prekybos tinklo „Elektromarkt“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Tai, kad vis daugiau lietuvių įsigyja šios rūšies prekių, pastebi ir kiti buities technikos ir elektronikos prekių rinkos dalyviai. Jų teigimu, lietuviai taip baiminasi didelių perkamosios galios pokyčių po euro įvedimo, kad ima kaupti atsargas ir daiktais, ir pirkiniais.

 

Žvalgosi į kompiuterius

Tyrimų duomenimis, planuojamų įsigyti pirkinių Lietuvos gyventojai dažniausiai mini naują kompiuterinę techniką (49 proc.), televizorius (36 proc.), skalbimo mašinas (15 proc.), šaldytuvus (14 proc.), virykles ir orkaites (12 proc.). Ir vyrai (51,8 proc.), ir moterys (45,8 proc.) pirmenybę teiks naujoms kompiuterinės technikos prekėms.

„Tokia yra žmonių reakcija į artėjantį euro įvedimą. Dauguma skubančiųjų pirkti yra įsitikinę, kad po euro įvedimo buitinė technika ir elektronikos prekės brangs, o santaupos – nuvertės”, – sako parduotuvių tinklui „Elektromarkt” atstovaujančios bendrovės „Mediashop“ generalinis direktorius Aleksandras Tumakovas.

Jo teigimu, mažiausias pajamas gaunantys gyventojai savo buitį planuoja pagerinti naujais televizoriais ir vaizdo technika, o vidutinių ir aukštesnių pajamų pirkėjai ketina įsigyti naujos kompiuterinės įrangos.

 

Pardavimai išaugo dvigubai

Tai, kad prieš euro įvedimą kai kurių technikos prekių paklausa didėja, pastebi ir „Senukų prekybos centro“ Komunikacijos projektų vadovė Laima Petraitytė. Ji prasitarė, kad tam tikrų šios grupės prekių pardavimas išaugo net 50-100 proc.

„Perkami ne tik smulkieji buities prietaisai, bet ir šaldytuvai, viryklės, indaplovės, televizoriai. Tiesa, prieš euro įvedimą žmonės skuba suremontuoti ir būstus. Perkama daugiau apdailos ir statybinių medžiagų, prekių kiemo įrengimui. Matydami išaugusį statybinių blokelių pardavimą galime daryti prielaidą, jog žmonės ieško ir pigesnių statybos būdų. Taip pat daugiau žmonių perka išsimokėtinai”, – pokyčius pastebi L. Petraitytė.

Anot jos, apsirūpinti ilgalaikio naudojimo prekėmis daugiausiai skuba regionuose gyvenantys žmonės. Didmiesčiuose pokytis nėra toks ryškus. Tačiau euro įvedimas Lietuvoje sukėlė sambrūzdį ne tik lietuviams, bet ir kaimyninių šalių gyventojams, kurie buvo įpratę apsipirkti Lietuvoje.

„Pastebime, jog pirkėjai aktyviau pradėjo reaguoti ir į prekių naujoves, mūsų specialiuosius pasiūlymus, skuba įsigyti naujas asortimente pasiūlytas technikos prekes. Kaimyninių šalių gyventojai iki bus įvestas euras taip pat skuba susigrąžinti Pridėtinės vertės mokestį (PVM) už Lietuvoje įsigytas prekes”, – pasakojo L. Petraitytė.

 

Nenori pasilikti litų

Pokyčius rinkoje pastebi ir „Topo grupės“ valdančios tokius rinkos dalyvius kaip „Topo centras", „Euronics" atstovė Lina Mažeikienė. Šiose įmonėse pastebimas 10 proc. Buitinės technikos ir elektronikos prekių pardavimų augimas lyginant su rugsėjo mėnesiu ir su tuo pačiu laikotarpio praėjusiais metais.

„Žmonės perka viską. Daugiausiai – buitinę techniką, nešiojamus ir planšetinius kompiuterius, mobiliuosius telefonus”, – pastebi ji.

Tačiau L. Mažeikienė nemano, kad daugiau minėtų prekių parduodama dėl to, kad žmonės baiminasi euro įvedimo.

„Galbūt teisingiau sakyti, kad lietuviai investuoja į nekilnojamąjį turtą, o jį įsireginėdami perka naują buitinę techniką. Kita vertus, dabar puikus metas išleisti litus atnaujinant namų techniką”, – svarsto prekybos tinklų atstovė.

 

Po euro kainų pokyčių neprognozuoja

Vis dėlto nei vienas rinkos atstovas buitinės technikos ir elektronikos srityje prekių brangimo po euro įvedimo neprognozuoja.

„Dėl euro įvedimo kainos nepasikeis, todėl tikriausiai galima teigti, jog įsigyti naują ar atnaujinti seną buities techniką galima tiek dabar, tiek po naujos valiutos įvedimo”, – sakė L. Mažeikienė.

Jai pritarė ir A. Tumakovas. Bendrovės „Mediashop“ generalinio direktoriaus teigimu, negalima pasiduoti emocijoms ir baimėms, kurios aplanko prieš valiutos pokyčius, ir imtis neapgalvotų sprendimų.

„Manau, kad gyventojams specialiai ruoštis eurui nereikėtų, nes labai mažai prielaidų, kad šių prekių kainos kitais metais išaugs. Tikrai nevertėtų imtis neapgalvotų sprendimų ir pirkti daiktus, kurie nėra reikalingi“, – kalbėjo jis.

 

Prekėmis gundosi jaunimas ir brandūs pirkėjai

Tyrimas atskleidė, kad į elektronikos prekių ir butinės technikos parduotuves įsigyti televizorių bei kitos vaizdo technikos iki naujų metų daugiausiai ketina užsukti 18–25 metų jaunimas (50 proc.) ir brandūs pirkėjai virš 56 metų amžiaus (38,9 proc.). Skalbimo mašinas planuoja įsigyti daugiausia vidutinio amžiaus pirkėjai – 44,2 proc.

Kompiuterinę techniką aktyviausiai ketina pirkti 36–45 metų pirkėjai (57,7 proc.) ir 26–35 metų respondentai (53,6 proc.). Vidutinio amžiaus lietuviai taip pat planuoja įsigyti virykles, orkaites ir kaitlentes, o daugiausia 26–35 metų žmonių ketina virtuvę atnaujinti šaldytuvais ir šaldikliais (17,9 proc.).

Tyrimas parodė, kad viengungiai planuoja pirkti naujus televizorius ir vaizdo techniką (41,7 proc.), o šeimose gyvenantys pirkėjai savo buitį papildys nauja kompiuterine įranga (48,5 proc.).