Ištyrė, kur lietuviai leidžia pinigus ir kas jiems svarbiausia

2014-10-15


Lietuvos gyventojai deklaruoja, kad jiems svarbiausia šeima, sveikata bei vidinė ramybė, daugiausia dėmesio skiria buitiniams poreikiams, o laisvus pinigus daugiausia skiria maistui, ypač delikatesams.

Tai parodė trečiadienį pristatytas tyrimas apie lietuvių gyvenimo kokybę, parodęs, į ką šalies gyventojai investuoja savo laiką ir pinigus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojams svarbiausia šeima (38 proc.), sveikata bei vidinė ramybė (32 proc.) ir finansinis saugumas (18 proc.). Pasak tyrėjų, geri santykiai šeimoje ir finansinis saugumas aktualiausias mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

Darbas, buitis ir laisvalaikis respondentams – antraeilės svarbos dalykai. Pavyzdžiui, mėgstamą darbą nurodė tik 5 proc. apklaustųjų.

Tyrimas parodė, kad daugiausia dėmesio lietuviai skiria buitiniams poreikiams (būstas, automobilis, buitinė technika), taip pat geriems santykiams šeimoje puoselėti. Visų pajamų grupių atstovai nurodė dažniausiai pakankamai laiko skiriantys buičiai.

Tyrimo metu respondentai turėjo atsakyti į klausimą, kam skiria pinigus, likusius po būtinųjų išlaidų. Didžioji dalis – 55 proc. – nurodė maistą, pavyzdžiui, delikatesus, antroje vietoje seka sveikatingumo priemonės (11 proc.).

 

Ką darytų paskutinę gyvenimo dieną

Respondentai taip pat turėjo atsakyti į klausimą, ką darytų, jei jiems gyventi liktų viena diena. 35 proc. nurodė, kad susitiktų su artimaisiais, 27 proc. parašytų testamentą, 20 proc. surengtų atsisveikinimo šventę, 15 proc. nusigertų, 14 proc. apsidraustų gyvybę, 12 proc. rašytų atsisveikinimo laišką. Dar 4 proc. suvestų sąskaitas su priešais.

Finansiniais reikalais paskutinę gyvenimo dieną daugiausia rūpintųsi šeimas sukūrę, 36-55 m. amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys ir daugiau uždirbantys asmenys. Atsisveikinimo šventę surengtų jauniausi tyrimo dalyviai, nusigertų – vyrai, žemiausio išsimokslinimo atstovai, laišką dažniau rašytų moterys.

„Ką tai rodo? Visi mes esame žmonės, kad ir kiek bandytume dėlioti, konstruoti įvairius modelius, vis tiek mus dažniausiai lydi pagrindiniai žmogiškieji dalykai“, – teigė sociologas, tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

 

Nekaupia juodai dienai

Tyrimas parodė, kad itin nedaug žmonių – 11 proc. – sukaupę pajamų juodai dienai. Gyvybės draudimu apsidraudęs tik kas 6-7 gyventojas, dažniau moterys. 37 proc. nurodė, kad artimiausią pusmetį netaupys.

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos komunikacijos grupės vadovo Ernesto Skeberio, finansinį saugumą Lietuvos gyventojai deklaruoja kaip svarbią jų gyvenimo kokybės dedamąją, tačiau lėšų finansinima saugumui gyventojai nepriskiria būtinosioms išlaidoms. E. Skeberio teigimu, finansiniu saugumu gyventojai nepasirūpina net ir turėdami atliekamų pinigų, juos, kaip ir savo laiką, leidžia neprioritetiniams tikslams – rūpindamiesi patogesne buitimi.

„Pasirūpinti savo šeimos finansine apsauga gyventojai suskubtų sužinoję, kad jiems liko gyventi viena diena. Atsarginiu planu yra pasirūpinusi mažuma šalies gyventojų“, – stebėjosi gyvybės draudikų atstovas.

 

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu reprezentatyvi gyventojų apklausia atlikta šių metų pradžioje. Tyrimo metu apklausta 1011 18-75 metų amžiaus respondentų. Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.


Ištyrė, kur lietuviai leidžia pinigus ir kas jiems svarbiausia

2014-10-15


Lietuvos gyventojai deklaruoja, kad jiems svarbiausia šeima, sveikata bei vidinė ramybė, daugiausia dėmesio skiria buitiniams poreikiams, o laisvus pinigus daugiausia skiria maistui, ypač delikatesams.

Tai parodė trečiadienį pristatytas tyrimas apie lietuvių gyvenimo kokybę, parodęs, į ką šalies gyventojai investuoja savo laiką ir pinigus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojams svarbiausia šeima (38 proc.), sveikata bei vidinė ramybė (32 proc.) ir finansinis saugumas (18 proc.). Pasak tyrėjų, geri santykiai šeimoje ir finansinis saugumas aktualiausias mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

Darbas, buitis ir laisvalaikis respondentams – antraeilės svarbos dalykai. Pavyzdžiui, mėgstamą darbą nurodė tik 5 proc. apklaustųjų.

Tyrimas parodė, kad daugiausia dėmesio lietuviai skiria buitiniams poreikiams (būstas, automobilis, buitinė technika), taip pat geriems santykiams šeimoje puoselėti. Visų pajamų grupių atstovai nurodė dažniausiai pakankamai laiko skiriantys buičiai.

Tyrimo metu respondentai turėjo atsakyti į klausimą, kam skiria pinigus, likusius po būtinųjų išlaidų. Didžioji dalis – 55 proc. – nurodė maistą, pavyzdžiui, delikatesus, antroje vietoje seka sveikatingumo priemonės (11 proc.).

 

Ką darytų paskutinę gyvenimo dieną

Respondentai taip pat turėjo atsakyti į klausimą, ką darytų, jei jiems gyventi liktų viena diena. 35 proc. nurodė, kad susitiktų su artimaisiais, 27 proc. parašytų testamentą, 20 proc. surengtų atsisveikinimo šventę, 15 proc. nusigertų, 14 proc. apsidraustų gyvybę, 12 proc. rašytų atsisveikinimo laišką. Dar 4 proc. suvestų sąskaitas su priešais.

Finansiniais reikalais paskutinę gyvenimo dieną daugiausia rūpintųsi šeimas sukūrę, 36-55 m. amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys ir daugiau uždirbantys asmenys. Atsisveikinimo šventę surengtų jauniausi tyrimo dalyviai, nusigertų – vyrai, žemiausio išsimokslinimo atstovai, laišką dažniau rašytų moterys.

„Ką tai rodo? Visi mes esame žmonės, kad ir kiek bandytume dėlioti, konstruoti įvairius modelius, vis tiek mus dažniausiai lydi pagrindiniai žmogiškieji dalykai“, – teigė sociologas, tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

 

Nekaupia juodai dienai

Tyrimas parodė, kad itin nedaug žmonių – 11 proc. – sukaupę pajamų juodai dienai. Gyvybės draudimu apsidraudęs tik kas 6-7 gyventojas, dažniau moterys. 37 proc. nurodė, kad artimiausią pusmetį netaupys.

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos komunikacijos grupės vadovo Ernesto Skeberio, finansinį saugumą Lietuvos gyventojai deklaruoja kaip svarbią jų gyvenimo kokybės dedamąją, tačiau lėšų finansinima saugumui gyventojai nepriskiria būtinosioms išlaidoms. E. Skeberio teigimu, finansiniu saugumu gyventojai nepasirūpina net ir turėdami atliekamų pinigų, juos, kaip ir savo laiką, leidžia neprioritetiniams tikslams – rūpindamiesi patogesne buitimi.

„Pasirūpinti savo šeimos finansine apsauga gyventojai suskubtų sužinoję, kad jiems liko gyventi viena diena. Atsarginiu planu yra pasirūpinusi mažuma šalies gyventojų“, – stebėjosi gyvybės draudikų atstovas.

 

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu reprezentatyvi gyventojų apklausia atlikta šių metų pradžioje. Tyrimo metu apklausta 1011 18-75 metų amžiaus respondentų. Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.