Kiek kainuos euras smulkiesiems

2014-10-09

 

Daugiau kaip pusė smulkiųjų Lietuvos verslininkų skaičiuoja, kad euro įvedimas jiems atsieis iki 5.000 Lt. Vis dėlto ne visi verslininkai mano, jog keičiantis valiutai paplonės ir jų kišenės.

Manoma, kad daugiausia išlaidų dėl euro įvedimo turės įmonės, naudojančios sudėtingesnes buhalterines sistemas, valdančios daugiau grynųjų pinigų.

 

Atsilieps prekybininkams

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) inicijuotas ir bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad 61% smulkiųjų ir vidutinių verslininkų rengiantis euro įvedimui prireiks papildomų investicijų.

Kiek mažiau nei trečdalis (27%) įmonių planuoja išsiversti su ne didesnėmis kaip 1.000 Lt investicijomis, 28% ketina šiam tikslui išleisti nuo 1.001 iki 5.000 Lt, 6% – daugiau nei 5.000 Lt.

Dar beveik trečdalis smulkiųjų verslininkų mano, kad šiam tikslui papildomų investicijų neprireiks.

„Mažiausiai lėšų rengiantis euro įvedimui prireiks iki 10 darbuotojų turinčioms įmonėms. Gerokai didesnes investicijas planuoja vidutinės, per 50 darbuotojų, turinčios įmonės, kurios veiklą atlieka miestuose arba rajonų centruose. Natūralu, šios įmonės naudoja sudėtingesnes informacines sistemas, daugiau išlaidų reikia buhalterijai apskaityti, kasos aparatams, grynųjų pinigų valdymui pertvarkyti, prekybininkams – kainoms dviem valiutomis skelbti“, – sako Vaidievutis Geralavičius, LCKU vyriausiasis ekonomistas.

Tyrimo duomenimis, pasirengimas euro įvedimui finansiškai labiausiai atsilieps prekybos sektoriui. 76% prekybininkų nurodė, kad jiems pereiti prie euro prireiks papildomų lėšų. Taip pat teigia 59% gamybos įmonių, 60% fizinių paslaugų ir 53% intelektinių paslaugų teikėjų. Beveik trečdalis tyrime dalyvaujančių smulkiųjų ir vidutinių įmonių nurodė išsiversiančios be papildomų investicijų. 8% verslininkų teigė dar neskaičiavę arba nežinantys, kiek kainuos pasirengti eurui įvesti.

 

Sunkumų nebus

Kai kurie verslininkai euro įvedimui pradėjo rengtis iš anksto. Taip, anot jų, mažiau baimės nespėti pasiruošti, nereikia samdyti pagalbininkų ir išlaidauti. Paulius Rinkevičius, Kauno UAB „Skardlanksta“ savininkas, teigia jau kuris laikas besidomintis perėjimo prie euro subtilybėmis.

„Problemų nekyla, nes domimės procesu, jau kurį laiką peržiūrime buhalteriją, po truputėlį ruošiamės. Nemanau, kad tam teks išleisti papildomai pinigų“, – sako p. Rinkevičius.

Panašiai kalba ir Saulius Jurkulnevičius, UAB „Dviračių miestas“ vadovas. Anot jo, euro įvedimas įmonei turėtų nieko nekainuoti.

„Žinoma, įtakos verslui gal tai ir turės, tačiau ji neišvengiama, dėl to nesirūpiname. Kol kas nemanau, kad perėjimas turėtų kainuoti“, – sako verslininkas.     

 

Mokymai verslininkams
Lietuvoje pradėtas seminarų apie euro įvedimą ciklas – 60-yje savivaldybių bus surengta mažiausiai 70 informacinių renginių. Seminaruose verslininkai galės tiesiogiai sužinoti jiems rūpimą praktinę informaciją apie eurą iš Finansų ir Ūkio ministerijų, Lietuvos banko, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir kitų institucijų atstovų.
Nemokamos euro telefono linijos skambučių analizė rodo, kad verslininkams labiausiai rūpi kainų skelbimas dviem valiutomis, su apskaita ir mokesčiais susiję klausimai.


Kiek kainuos euras smulkiesiems

2014-10-09

 

Daugiau kaip pusė smulkiųjų Lietuvos verslininkų skaičiuoja, kad euro įvedimas jiems atsieis iki 5.000 Lt. Vis dėlto ne visi verslininkai mano, jog keičiantis valiutai paplonės ir jų kišenės.

Manoma, kad daugiausia išlaidų dėl euro įvedimo turės įmonės, naudojančios sudėtingesnes buhalterines sistemas, valdančios daugiau grynųjų pinigų.

 

Atsilieps prekybininkams

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) inicijuotas ir bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad 61% smulkiųjų ir vidutinių verslininkų rengiantis euro įvedimui prireiks papildomų investicijų.

Kiek mažiau nei trečdalis (27%) įmonių planuoja išsiversti su ne didesnėmis kaip 1.000 Lt investicijomis, 28% ketina šiam tikslui išleisti nuo 1.001 iki 5.000 Lt, 6% – daugiau nei 5.000 Lt.

Dar beveik trečdalis smulkiųjų verslininkų mano, kad šiam tikslui papildomų investicijų neprireiks.

„Mažiausiai lėšų rengiantis euro įvedimui prireiks iki 10 darbuotojų turinčioms įmonėms. Gerokai didesnes investicijas planuoja vidutinės, per 50 darbuotojų, turinčios įmonės, kurios veiklą atlieka miestuose arba rajonų centruose. Natūralu, šios įmonės naudoja sudėtingesnes informacines sistemas, daugiau išlaidų reikia buhalterijai apskaityti, kasos aparatams, grynųjų pinigų valdymui pertvarkyti, prekybininkams – kainoms dviem valiutomis skelbti“, – sako Vaidievutis Geralavičius, LCKU vyriausiasis ekonomistas.

Tyrimo duomenimis, pasirengimas euro įvedimui finansiškai labiausiai atsilieps prekybos sektoriui. 76% prekybininkų nurodė, kad jiems pereiti prie euro prireiks papildomų lėšų. Taip pat teigia 59% gamybos įmonių, 60% fizinių paslaugų ir 53% intelektinių paslaugų teikėjų. Beveik trečdalis tyrime dalyvaujančių smulkiųjų ir vidutinių įmonių nurodė išsiversiančios be papildomų investicijų. 8% verslininkų teigė dar neskaičiavę arba nežinantys, kiek kainuos pasirengti eurui įvesti.

 

Sunkumų nebus

Kai kurie verslininkai euro įvedimui pradėjo rengtis iš anksto. Taip, anot jų, mažiau baimės nespėti pasiruošti, nereikia samdyti pagalbininkų ir išlaidauti. Paulius Rinkevičius, Kauno UAB „Skardlanksta“ savininkas, teigia jau kuris laikas besidomintis perėjimo prie euro subtilybėmis.

„Problemų nekyla, nes domimės procesu, jau kurį laiką peržiūrime buhalteriją, po truputėlį ruošiamės. Nemanau, kad tam teks išleisti papildomai pinigų“, – sako p. Rinkevičius.

Panašiai kalba ir Saulius Jurkulnevičius, UAB „Dviračių miestas“ vadovas. Anot jo, euro įvedimas įmonei turėtų nieko nekainuoti.

„Žinoma, įtakos verslui gal tai ir turės, tačiau ji neišvengiama, dėl to nesirūpiname. Kol kas nemanau, kad perėjimas turėtų kainuoti“, – sako verslininkas.     

 

Mokymai verslininkams
Lietuvoje pradėtas seminarų apie euro įvedimą ciklas – 60-yje savivaldybių bus surengta mažiausiai 70 informacinių renginių. Seminaruose verslininkai galės tiesiogiai sužinoti jiems rūpimą praktinę informaciją apie eurą iš Finansų ir Ūkio ministerijų, Lietuvos banko, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir kitų institucijų atstovų.
Nemokamos euro telefono linijos skambučių analizė rodo, kad verslininkams labiausiai rūpi kainų skelbimas dviem valiutomis, su apskaita ir mokesčiais susiję klausimai.