Prabangos statuso netenkančios prekės dar neišbandė daugiau nei trečdalis gyventojų

2014-11-02

Į Lietuvą atėjusios pigių skrydžių bendrovės gyventojams pasiūlė įkandamas skrydžių kainas. Nepaisant to, kad pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ iš Lietuvos skraido jau daugiau nei ketverius metus, o „Wizzair“ savo skrydžius siūlo jau trejus metus, daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų nėra gyvenime skridę lėktuvu. Tai atskleidžia DELFI užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter“ bendrovės gyventojų apklausa.

Apklausos metu nustatyta, kad lėktuvu nėra skridę 37,6 proc. Lietuvos gyventojų. Skridę lėktuvu dažniau nurodė vyrai, aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.

Dažniausiai iš Lietuvos skrendama atostogauti (62,3 proc.). Kas penktas apklausos dalyvis teigė skrendantis lėktuvu aplankyti draugų ar giminaičių užsienyje (19,6 proc.).

Darbo reikalais skraidantys lėktuvu nurodė 8,4 proc. gyventojų. Tiek dirbti, tiek atostogauti lėktuvu skraido 8,2 proc. gyventojų.

Apklausos duomenimis, atostogauti lėktuvu dažniausiai skrenda moterys, 45 metų sulaukę ir vyresni gyventojai. Draugus ir gimines lankyti užsienyje dažniausiai skrenda 18-35 m. Lietuvos gyventojai.

Tiek darbo, tiek poilsio tikslais į lėktuvą skristi sėda dažniau vyrai bei aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų atstovai.

Paklausti, kokiu transportu dažniausiai gyventojai vyksta atostogauti, populiariausiu tampa automobilis. Juo atostogauti vykstantys nurodė 62,2 proc. apklausos dalyvių. Lėktuvu atostogauti skrenda 12,1 proc. gyventojų, autobusu – 8,9 proc., dviračiu – 0,9 proc., traukiniu – 0,5 proc.

 

Kokiu transportu dažniausiai vykstate atostogauti? (proc.)

 


Automobiliu

62,2

Lėktuvu

12,1

Autobusu

8,9

Dviračiu

0,9

Traukiniu

0,5

Kita (nevykstu atostogauti)

12,2

Nežino / neatsakė

3,2

Iš viso

100

 

Apklausa rodo, kad automobiliu dažniau vyksta rajonų centrų gyventojai, vyrai ir 35-65 m. gyventojai, vidutinio išsimokslinimo bei vidutinių pajamų atstovai. Lėktuvu pailsėti dažniau skrenda aukštesnį išsilavinimą turintys, 26-45 metų, didesnes pajamas gaunantys, didmiesčių gyventojai, moterys.

Autobusas keliaujant atostogauti populiaresnis tarp jaunesnio (18-25 m.) ir vyriausio (daugiau nei 55 m.) amžiaus gyventojų bei moterų.

 

Lėktuvo bilietas tampa plataus vartojimo preke

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebi, kad anksčiau skrydis lėktuvu iš tiesų buvo prabangos prekė, tačiau paskutiniu metu, Lietuvoje pradėjus veikti pigių skrydžių bendrovėms, skrydis lėktuvu tampa plataus vartojimo prekė.

„Prabangos prekė yra ta, be kurios negalima apsieiti, bet perkama, nes taip greičiau ir patogiau. Pažiūrėjus, kas šiuo metu skraido lėktuvais, matome studentus, gyventojus, skrendančius atostogauti, šiais atvejais skrydis nėra pirmo būtinumo prekė, tačiau, jei galvosime apie emigrantus ir jų artimuosius, tai čia kelionės autobusu sunkiau įsivaizduojamos“, – kalbėjo finansų specialistė.

Pasak pašnekovės, lėktuvo bilieto kaina jau tapo konkurencinga kitų susisiekimo priemonių bilietų kainoms: pasiekti, pavyzdžiui, kurį nors Vokietijos miestą autobusu ar lėktuvu gali kainuoti panašiai.

„Lėktuvo bilieto kaina darosi konkurencinga kitų susisiekimo paslaugų kainoms, kurias esame įpratę laikyti mažiau prabangos preke. Pirkti paprastą autobuso bilietą ar akcijos metu lėktuvo gali būti labai konkurencingas dalykas, – įžvelgė J. Varanauskienė. – Lėktuvas nėra prabangos prekė tiems, kurie turi užsienyje dirbančių giminaičių“.

Paklausta, kodėl vis dėlto didelė dalis gyventojų (62,2 proc.) gyventojų atostogauti vyksta automobiliu, SEB banko analitikė nurodė keletą priežasčių. Pirmiausia automobilį gyventojai gali rinktis dėl to, kad atostogauti vyksta netoli – atostogauja Lietuvoje ar kaimyninėse šalyse.

„Antra priežastis gali būti tai, kad atostogaujama su šeima. Iš asmeninio pavyzdžio galiu pasakyti, kad automobiliu keliauti su šeima, sakykime, slidinėti, gali būti daug pigiau nei lėktuvu“, – aiškino šeimos finansų ekspertė.

Dar viena priežastis, kodėl atostogaujantys gyventojai renkasi automobilį, pasak specialistės, gali būti ta, kad į norimas atostogų vietas nėra skrydžių iš Lietuvos.

SEB banko ekspertės teigimu, šeimai atostogoms rekomenduojama išleisti ne daugiau nei vieno mėnesio pajamas.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės nuomonės apklausą naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

 

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Prabangos statuso netenkančios prekės dar neišbandė daugiau nei trečdalis gyventojų

2014-11-02

Į Lietuvą atėjusios pigių skrydžių bendrovės gyventojams pasiūlė įkandamas skrydžių kainas. Nepaisant to, kad pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ iš Lietuvos skraido jau daugiau nei ketverius metus, o „Wizzair“ savo skrydžius siūlo jau trejus metus, daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų nėra gyvenime skridę lėktuvu. Tai atskleidžia DELFI užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter“ bendrovės gyventojų apklausa.

Apklausos metu nustatyta, kad lėktuvu nėra skridę 37,6 proc. Lietuvos gyventojų. Skridę lėktuvu dažniau nurodė vyrai, aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.

Dažniausiai iš Lietuvos skrendama atostogauti (62,3 proc.). Kas penktas apklausos dalyvis teigė skrendantis lėktuvu aplankyti draugų ar giminaičių užsienyje (19,6 proc.).

Darbo reikalais skraidantys lėktuvu nurodė 8,4 proc. gyventojų. Tiek dirbti, tiek atostogauti lėktuvu skraido 8,2 proc. gyventojų.

Apklausos duomenimis, atostogauti lėktuvu dažniausiai skrenda moterys, 45 metų sulaukę ir vyresni gyventojai. Draugus ir gimines lankyti užsienyje dažniausiai skrenda 18-35 m. Lietuvos gyventojai.

Tiek darbo, tiek poilsio tikslais į lėktuvą skristi sėda dažniau vyrai bei aukštesnio išsilavinimo, didesnių pajamų atstovai.

Paklausti, kokiu transportu dažniausiai gyventojai vyksta atostogauti, populiariausiu tampa automobilis. Juo atostogauti vykstantys nurodė 62,2 proc. apklausos dalyvių. Lėktuvu atostogauti skrenda 12,1 proc. gyventojų, autobusu – 8,9 proc., dviračiu – 0,9 proc., traukiniu – 0,5 proc.

 

Kokiu transportu dažniausiai vykstate atostogauti? (proc.)

 


Automobiliu

62,2

Lėktuvu

12,1

Autobusu

8,9

Dviračiu

0,9

Traukiniu

0,5

Kita (nevykstu atostogauti)

12,2

Nežino / neatsakė

3,2

Iš viso

100

 

Apklausa rodo, kad automobiliu dažniau vyksta rajonų centrų gyventojai, vyrai ir 35-65 m. gyventojai, vidutinio išsimokslinimo bei vidutinių pajamų atstovai. Lėktuvu pailsėti dažniau skrenda aukštesnį išsilavinimą turintys, 26-45 metų, didesnes pajamas gaunantys, didmiesčių gyventojai, moterys.

Autobusas keliaujant atostogauti populiaresnis tarp jaunesnio (18-25 m.) ir vyriausio (daugiau nei 55 m.) amžiaus gyventojų bei moterų.

 

Lėktuvo bilietas tampa plataus vartojimo preke

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebi, kad anksčiau skrydis lėktuvu iš tiesų buvo prabangos prekė, tačiau paskutiniu metu, Lietuvoje pradėjus veikti pigių skrydžių bendrovėms, skrydis lėktuvu tampa plataus vartojimo prekė.

„Prabangos prekė yra ta, be kurios negalima apsieiti, bet perkama, nes taip greičiau ir patogiau. Pažiūrėjus, kas šiuo metu skraido lėktuvais, matome studentus, gyventojus, skrendančius atostogauti, šiais atvejais skrydis nėra pirmo būtinumo prekė, tačiau, jei galvosime apie emigrantus ir jų artimuosius, tai čia kelionės autobusu sunkiau įsivaizduojamos“, – kalbėjo finansų specialistė.

Pasak pašnekovės, lėktuvo bilieto kaina jau tapo konkurencinga kitų susisiekimo priemonių bilietų kainoms: pasiekti, pavyzdžiui, kurį nors Vokietijos miestą autobusu ar lėktuvu gali kainuoti panašiai.

„Lėktuvo bilieto kaina darosi konkurencinga kitų susisiekimo paslaugų kainoms, kurias esame įpratę laikyti mažiau prabangos preke. Pirkti paprastą autobuso bilietą ar akcijos metu lėktuvo gali būti labai konkurencingas dalykas, – įžvelgė J. Varanauskienė. – Lėktuvas nėra prabangos prekė tiems, kurie turi užsienyje dirbančių giminaičių“.

Paklausta, kodėl vis dėlto didelė dalis gyventojų (62,2 proc.) gyventojų atostogauti vyksta automobiliu, SEB banko analitikė nurodė keletą priežasčių. Pirmiausia automobilį gyventojai gali rinktis dėl to, kad atostogauti vyksta netoli – atostogauja Lietuvoje ar kaimyninėse šalyse.

„Antra priežastis gali būti tai, kad atostogaujama su šeima. Iš asmeninio pavyzdžio galiu pasakyti, kad automobiliu keliauti su šeima, sakykime, slidinėti, gali būti daug pigiau nei lėktuvu“, – aiškino šeimos finansų ekspertė.

Dar viena priežastis, kodėl atostogaujantys gyventojai renkasi automobilį, pasak specialistės, gali būti ta, kad į norimas atostogų vietas nėra skrydžių iš Lietuvos.

SEB banko ekspertės teigimu, šeimai atostogoms rekomenduojama išleisti ne daugiau nei vieno mėnesio pajamas.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės nuomonės apklausą naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

 

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!