Tyrimas: kas su lietuviais vyksta darbe

2014-09-30

 

Jei lietuvis susierzinęs ar liūdnas, greičiausiai taip yra dėl įtampos darbe. Beveik 60 proc. šalies gyventojų profesinėje veikloje patiriamas stresas yra pagrindinė blogos nuotaikos priežastis, nustatė „Actavis" užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai" apklausa.

Darbe patirtas stresas didžiausią poveikį turi šiauliečių, klaipėdiečių ir kauniečių nuotaikoms.

„Panašu, kad dėl dažnai linksniuojamo lietuvių liūdnumo, melancholijos ir pesimizmo nereikėtų kaltinti vien tik sunkios ekonominės situacijos, šiaurietiško temperamento ar skausmingų istorinių peripetijų. Daugiausia neigiamas dirbančių žmonių emocijas lemia būtent darbovietėse patiriami nemalonūs pojūčiai - stresas, įtampa, nerimas. Panaikinti ar bent sumažinti tokius pojūčius nelengva, tačiau įmanoma", - sakė bendrovės „Actavis" vadovė Baltijos šalims Giedrė Bieliauskaitė.

Tyrimo duomenimis, beveik trečdalis (32 proc.) dirbančiųjų teigia bent kartą per savaitę patirią stresą darbe. Kasdien streso dozę priversti atlaikyti beveik dešimtadalis apklaustųjų, 27 proc. - kartą arba kelis kartus per mėnesį. Dar 11 proc. gyventojų įtampą darbe jaučia kelis kartus per metus.

Daugumai darbe stresą patiriančių gyventojų dėl šios priežasties pasireiškia bloga nuotaika (59 proc.). Lyginant Lietuvos regionus, dėl streso darbe prasčiausiai jaučiasi didžiųjų miestų gyventojai - bloga psichologine savijauta skundžiasi net 69 proc. apklaustų Šiaulių gyventojų, 67 proc. klaipėdiečių, 65 proc. kauniečių ir 64 proc. vilniečių

„Stresas, patiriamas darbe, turi didžiulės įtakos žmonių nuotaikai. Jei asmuo patiria ilgalaikį intensyvų stresą, ilgainiui jis tampa suirzęs, nerimastingas, pastebimi intensyvių emocijų proveržiai arba atvirkščiai - apatija, užsisklendimas. Jei asmuo neturi tinkamų streso valdymo įgūdžių, jam sunku suvaldyti įtampą, atsiriboti nuo darbo problemų ir palikti „darbą darbe", bloga nuotaika parsinešama namo bei neretai ten ir „išliejama", - komentavo psichoterapeutas, Žmogaus studijų centro konsultantas, partneris Justinas Burokas.

Penktadalis gyventojų prisipažino, kad stresas jiems trikdo sveikatą. Dešimtadalis apklaustųjų nurodė, jog stresas darbe sukelia konfliktus šeimoje, 8 proc. respondentų - skatina žalingų įpročių suaktyvėjimą.

G. Bieliauskaitės teigimu, nors darbovietėje patiriamą įtampą Lietuvoje priimtina vertinti kaip natūralų reiškinį, tai nėra norma. „Įrodyta, kad nuolatinis stresas žmones žlugdo visų pirma psichologiškai. Be abejo, tai turi didžiulės neigiamos įtakos tiek darbo produktyvumui, tiek darbuotojo santykiams su aplinkiniais, tiek jo sveikatai. Todėl būtina imtis streso darbe prevencijos ir mažinti veiksnius, sukeliančius įtampą", - pažymėjo bendrovės „Actavis" vadovė Baltijos šalims.

J. Buroko įsitikinimu, Lietuvoje dirbantys žmonės yra linkę susitaikyti su neigiamomis nuotaikomis. „Lietuviai neretai turi įprotį laukti, kad jais kažkas pasirūpins, o ne patys imtis ryžtingų žingsnių padėti sau. Prislėgti ilgalaikio streso jie laukia, kol kažkas tą stresą sumažins, keiksnoja neteisingą sistemą, bet pamiršta, kad gali patys išmokti daug dalykų, kurie jiems padėtų „neperdegti", - sakė psichoterapeutas.


Tyrimas: kas su lietuviais vyksta darbe

2014-09-30

 

Jei lietuvis susierzinęs ar liūdnas, greičiausiai taip yra dėl įtampos darbe. Beveik 60 proc. šalies gyventojų profesinėje veikloje patiriamas stresas yra pagrindinė blogos nuotaikos priežastis, nustatė „Actavis" užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai" apklausa.

Darbe patirtas stresas didžiausią poveikį turi šiauliečių, klaipėdiečių ir kauniečių nuotaikoms.

„Panašu, kad dėl dažnai linksniuojamo lietuvių liūdnumo, melancholijos ir pesimizmo nereikėtų kaltinti vien tik sunkios ekonominės situacijos, šiaurietiško temperamento ar skausmingų istorinių peripetijų. Daugiausia neigiamas dirbančių žmonių emocijas lemia būtent darbovietėse patiriami nemalonūs pojūčiai - stresas, įtampa, nerimas. Panaikinti ar bent sumažinti tokius pojūčius nelengva, tačiau įmanoma", - sakė bendrovės „Actavis" vadovė Baltijos šalims Giedrė Bieliauskaitė.

Tyrimo duomenimis, beveik trečdalis (32 proc.) dirbančiųjų teigia bent kartą per savaitę patirią stresą darbe. Kasdien streso dozę priversti atlaikyti beveik dešimtadalis apklaustųjų, 27 proc. - kartą arba kelis kartus per mėnesį. Dar 11 proc. gyventojų įtampą darbe jaučia kelis kartus per metus.

Daugumai darbe stresą patiriančių gyventojų dėl šios priežasties pasireiškia bloga nuotaika (59 proc.). Lyginant Lietuvos regionus, dėl streso darbe prasčiausiai jaučiasi didžiųjų miestų gyventojai - bloga psichologine savijauta skundžiasi net 69 proc. apklaustų Šiaulių gyventojų, 67 proc. klaipėdiečių, 65 proc. kauniečių ir 64 proc. vilniečių

„Stresas, patiriamas darbe, turi didžiulės įtakos žmonių nuotaikai. Jei asmuo patiria ilgalaikį intensyvų stresą, ilgainiui jis tampa suirzęs, nerimastingas, pastebimi intensyvių emocijų proveržiai arba atvirkščiai - apatija, užsisklendimas. Jei asmuo neturi tinkamų streso valdymo įgūdžių, jam sunku suvaldyti įtampą, atsiriboti nuo darbo problemų ir palikti „darbą darbe", bloga nuotaika parsinešama namo bei neretai ten ir „išliejama", - komentavo psichoterapeutas, Žmogaus studijų centro konsultantas, partneris Justinas Burokas.

Penktadalis gyventojų prisipažino, kad stresas jiems trikdo sveikatą. Dešimtadalis apklaustųjų nurodė, jog stresas darbe sukelia konfliktus šeimoje, 8 proc. respondentų - skatina žalingų įpročių suaktyvėjimą.

G. Bieliauskaitės teigimu, nors darbovietėje patiriamą įtampą Lietuvoje priimtina vertinti kaip natūralų reiškinį, tai nėra norma. „Įrodyta, kad nuolatinis stresas žmones žlugdo visų pirma psichologiškai. Be abejo, tai turi didžiulės neigiamos įtakos tiek darbo produktyvumui, tiek darbuotojo santykiams su aplinkiniais, tiek jo sveikatai. Todėl būtina imtis streso darbe prevencijos ir mažinti veiksnius, sukeliančius įtampą", - pažymėjo bendrovės „Actavis" vadovė Baltijos šalims.

J. Buroko įsitikinimu, Lietuvoje dirbantys žmonės yra linkę susitaikyti su neigiamomis nuotaikomis. „Lietuviai neretai turi įprotį laukti, kad jais kažkas pasirūpins, o ne patys imtis ryžtingų žingsnių padėti sau. Prislėgti ilgalaikio streso jie laukia, kol kažkas tą stresą sumažins, keiksnoja neteisingą sistemą, bet pamiršta, kad gali patys išmokti daug dalykų, kurie jiems padėtų „neperdegti", - sakė psichoterapeutas.