Gyventojų apklausa dėl privalomojo matematikos egzamino

2014-08-12

 

Lietuvos gyventojai nepritaria privalomo matematikos brandos egzamino įvedimui, rodo DELFI užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Prieš egzaminą yra 43,4 proc. apklaustųjų, šiai idėjai pritaria 35,6 proc. Lietuvos gyventojų.

Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė, Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė sako, kad matematikos egzaminas reikalingas, tačiau sprendimas priimtas skubotai ir neatsakingai: neparengta egzamino koncepcija, nesuderintos programos. Pasak profesorės, iš to lobs korepetitoriai, o mokytojai paversti jokių teisių neturinčiais sraigteliais.

Kaip rodo liepos 16-26 dienomis DELFI užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa, privalomam matematikos egzaminui nepritarė didesnė dalis – 43,4 proc. respondentų. Egzamino idėją palaikė 35,6 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, 21 proc. šiuo klausimus neturėjo nuomonės.
Pasak tyrėjų, privalomam egzaminui dažniau pritaria aukštąjį išsimokslinimą turintys, didesnių pajamų šalies gyventojai. Vyrai dažniau neturi nuomonės šiuo klausimu. 

Atkreiptinas dėmesys, kad apklausa vykdyta, kai švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis dar nebuvo pasirašęs privalomą matematikos egzaminą stojant į valstybės finansuojamas vietas įteisinusio įsakymo.

 

Ar pritariate Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui, kad matematikos egzaminas būtų visiems privalomas? (proc.)  
Taip 35,6
Ne 43,4
Nežino / neatsakė 21,0
Iš viso: 100

 

36,6 proc. apklaustųjų mano, kad dabartinė egzaminų tvarka leidžia manipuliuoti egzaminų rezultatais.29,5 proc. tokiai minčiai nepritarė, net 33,9 proc. į šį klausimą neatsakė arba neturėjo nuomonės.

Manipuliacijų galimybei dažniau pritaria moterys, 18-25 bei 35-45 metų respondentai, rajonų centrų gyventojai. Vyrai bei vyresni nei 55 m. respondentai dažniau šiuo klausimu nuomonės neišsakė.

 

Kaip manote, ar dabartinė egzaminų tvarka leidžia manipuliuoti egzaminų rezultatais? (proc.)  
Taip 36,6
Ne 29,5
Nežino / neatsakė 33,9
Iš viso 100

 

45,8 proc. apklaustųjų išsakė nuomonę, kad valstybinių egzaminų užduočių rengėjai turi būti viešai žinomi, 36,8 proc. pasisakė už jų įslaptinimą. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 17,4 proc. respondentų. Šis klausimas iškilo visuomenėje ir žiniasklaidoje aštriai diskutuojant dėl egzamino užduotyse padarytų klaidų ar netikslumų.

Moterys, jaunesnio amžiaus (18-35 m.), rajonų centrų gyventojai dažniau laikosi nuostatos, kad egzaminų rengėjai turi būti žinomi. Priešingai nuostatai – rengėjų įslaptinimui – dažniau linkę pritarti vyrai, aukštąjį išsimokslinimą turintys bei didmiesčių gyventojai.

 

Jūsų nuomone - valstybinių egzaminų užduočių rengėjai turi būti viešai žinomi, ar siekiant anonimiškumo ir informacijos apsaugojimo, likti paslaptyje? (proc.)  
Turėtų būti žinomi 45,8
Turėtų būti įslaptinti 36,8
Nežino / neatsakė 17,4
Iš viso 100

 

Profesorė: egzamino reikia, bet sprendimas skubotas

„Kadangi pas mus švietimo politikos kaip ir nėra, mano supratimu, žmonės ir baiminasi, nepritardami arba abejodami, nes neaišku, kas po to seks. Iš esmės nemanau, kad žmonės nepritartų. Aš, kaip ekspertė, galiu pasakyti – matematikos egzaminas būtų gerai, tačiau jam nepasirengta. Taip elgtis neatsakinga“, – sako Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė, profesorė V. Targamadzė. Švietimo taryba – savivaldos institucija, atliekanti ekspertinį vertinimą ir konsultuojanti strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais.

Pasak V. Targamadzės, studentų ir mokinių tyrimai rodo, kad jiems trūksta analitinio mąstymo, bendrinimo ir panašiai. Matematikos egzaminas padėtų į šiuos dalykus susitelkti. „Kitas aspektas – kaip tai daroma – mano supratimu, tai daroma nepakankamai profesionaliai. Visų pirma, reikia pasirengti: turi būti parengta egzamino koncepcija, suderintos programos“, – dėsto V. Targamadzė. Jos teigimu, akivaizdu, kad dabar egzamino koncepcija neparengta. Esą tai matyti ir iš D. Pavalkio komentarų žiniasklaidoje.

„Ar sąžininga ir nedidins socialinės atskirties, jeigu pretenduojantys į valstybines vietas būtinai turi laikyti egzaminą, o tie, kurie nestoja į valstybines vietas, gali ateiti mokėdami savo pinigus? Taigi į inžinerinę specialybę, kurioje nėra didelio bumo, aš galiu ateiti nemokėdama arba minimaliai mokėdama matematiką. Nesąžininga“, – kalbėjo V. Targamadzė. Ji sutinka su profesoriumi Romu Lazutka – tokia tvarka yra viešųjų finansų perskirstymas.

Jos supratimu, žengiant kiekvieną žingsnį, visuomenę reikia aiškiai informuoti. Tuo metu matematikos egzaminas buvo paimtas ir nuleistas tarsi iš viršaus. „Iš to pasipelnys korepetitoriai: yra valstybiniai krepšeliai ir tavo vaiko ateitis, labai dideli pinigai, priklauso nuo įstojimo į nemokamą vietą. Tačiau ne visi tėvai turi pinigų mokėti korepetitoriams, gabių vaikų yra socialinės rizikos šeimose“, – atkreipia dėmesį švietimo ekspertė.

Ministro įsakymas nustebino ir Švietimo tarybą: į ją šiuo klausimu niekas nesikreipė. V. Targamadzė atkreipė dėmesį, kad egzamino įvedimui taip pat nepritarta Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.

„Aš puikiai suprantu mokinius: baigi 10 klasių ir žinai, kad už 2 metų reikia valstybinį egzaminą laikyti, jei nori įstoti į valstybės finansuojamą vietą. Tai nesąmonė. (...) Galų gale, reikia pagarbiai elgtis su mokytojais: kaip mokytojui žiūrėti į akis mokiniams ir sakyti: „mūsų ministras paėmė ir patvirtino, nieko negalime pakeisti“. Vadinasi, mokytojas tėra sraigtelis tame mechanizme, neturi jokių teisių, o kalbame apie teisinę demokratinę valstybę. Kaip galima, jei tokie svarbūs dalykai neatariami“, – stebėjosi pašnekovė.

 

Stebisi klaidomis egzamine

„Jeigu nėra paaiškinta, ar mokytojai patys nelabai įsivaizduoja ir jiems nepakankamai išaiškinta vertinimo sistema, kur nėra pakankamai skaidru, yra galimybė, kad taip gali būti“, – galimas manipuliacijas egzamino rezultatais komentavo Švietimo tarybos pirmininkė. DELFI jau rašė, kad matematikos egzamino rezultatų klastojimą įžvelgė matematikas dr. Dainius Dzindzalieta.

Ją stebina ir suabejoti egzaminų rezultatų objektyvumu verčia tai, kad nepakankamai gerai parengtos vertinimo normos. Profesorės žiniomis, vertinant biologijos egzaminą, vertinimo normos buvo pakoreguotos. Tą patį jai esą pasakė lituanistai. „Tačiau keisčiausia, kad jie bijo įvardinti ir apie tai viešai kalbėti: vadinasi, žmonės yra sukaustyti baimės, netikrumo, netikri dėl savo darbo vietos. Labai sudėtinga, kada mokytojas nelaisvas“, – kalbėjo Švietimo tarybos pirmininkė.

Pasak V. Targamadzės, jei egzamine yra dalykinių klaidų, kaip galima tikėti jo rezultatais. Jos teigimu, biologijos egzamine buvo17-tas klausimas, į kurį patys mokytojai pripažino, kad nebūtų atsakę. Taip pat biologijos egzamine pastebėta dalykinė klaida: epidermis supainiotas su epiteliu. „Tai kokie egzaminų rengėjai, jei neišgaudo dalykinių klaidų“, – stebisi ji. Taip pat pašnekovė primena atvejį, kai po apeliacijos egzamino įvertinimas nuo 29 balų šoktelėjo iki 92 ir dėl to abiturientės net nebuvo atsiprašyta.

Ekspertės manymu, egzamino užduočių rengėjai turėtų pasirašyti konfidencialumo sutartį ir likti nežinomi. Jos nuomone, pačios užduotys rengiamos neteisingai: jas būtinai turi peržiūrėti specialistai, kad parengus neliktų dalykinių klaidų.

V. Targamadzei taip pat atrodo ydinga, kad Nacionalinis egzaminų centras atsakingas ir už užduočių rengimą, ir analizę – Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai šiame procese net nedalyvauja. Jos nuomone, egzaminų užduotis turi peržiūrėti ir konfidencialumo sutartį pasirašęs ministerijos žmogus.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų liepos 16 -26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Gyventojų apklausa dėl privalomojo matematikos egzamino

2014-08-12

 

Lietuvos gyventojai nepritaria privalomo matematikos brandos egzamino įvedimui, rodo DELFI užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Prieš egzaminą yra 43,4 proc. apklaustųjų, šiai idėjai pritaria 35,6 proc. Lietuvos gyventojų.

Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė, Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė sako, kad matematikos egzaminas reikalingas, tačiau sprendimas priimtas skubotai ir neatsakingai: neparengta egzamino koncepcija, nesuderintos programos. Pasak profesorės, iš to lobs korepetitoriai, o mokytojai paversti jokių teisių neturinčiais sraigteliais.

Kaip rodo liepos 16-26 dienomis DELFI užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa, privalomam matematikos egzaminui nepritarė didesnė dalis – 43,4 proc. respondentų. Egzamino idėją palaikė 35,6 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, 21 proc. šiuo klausimus neturėjo nuomonės.
Pasak tyrėjų, privalomam egzaminui dažniau pritaria aukštąjį išsimokslinimą turintys, didesnių pajamų šalies gyventojai. Vyrai dažniau neturi nuomonės šiuo klausimu. 

Atkreiptinas dėmesys, kad apklausa vykdyta, kai švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis dar nebuvo pasirašęs privalomą matematikos egzaminą stojant į valstybės finansuojamas vietas įteisinusio įsakymo.

 

Ar pritariate Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui, kad matematikos egzaminas būtų visiems privalomas? (proc.)  
Taip 35,6
Ne 43,4
Nežino / neatsakė 21,0
Iš viso: 100

 

36,6 proc. apklaustųjų mano, kad dabartinė egzaminų tvarka leidžia manipuliuoti egzaminų rezultatais.29,5 proc. tokiai minčiai nepritarė, net 33,9 proc. į šį klausimą neatsakė arba neturėjo nuomonės.

Manipuliacijų galimybei dažniau pritaria moterys, 18-25 bei 35-45 metų respondentai, rajonų centrų gyventojai. Vyrai bei vyresni nei 55 m. respondentai dažniau šiuo klausimu nuomonės neišsakė.

 

Kaip manote, ar dabartinė egzaminų tvarka leidžia manipuliuoti egzaminų rezultatais? (proc.)  
Taip 36,6
Ne 29,5
Nežino / neatsakė 33,9
Iš viso 100

 

45,8 proc. apklaustųjų išsakė nuomonę, kad valstybinių egzaminų užduočių rengėjai turi būti viešai žinomi, 36,8 proc. pasisakė už jų įslaptinimą. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 17,4 proc. respondentų. Šis klausimas iškilo visuomenėje ir žiniasklaidoje aštriai diskutuojant dėl egzamino užduotyse padarytų klaidų ar netikslumų.

Moterys, jaunesnio amžiaus (18-35 m.), rajonų centrų gyventojai dažniau laikosi nuostatos, kad egzaminų rengėjai turi būti žinomi. Priešingai nuostatai – rengėjų įslaptinimui – dažniau linkę pritarti vyrai, aukštąjį išsimokslinimą turintys bei didmiesčių gyventojai.

 

Jūsų nuomone - valstybinių egzaminų užduočių rengėjai turi būti viešai žinomi, ar siekiant anonimiškumo ir informacijos apsaugojimo, likti paslaptyje? (proc.)  
Turėtų būti žinomi 45,8
Turėtų būti įslaptinti 36,8
Nežino / neatsakė 17,4
Iš viso 100

 

Profesorė: egzamino reikia, bet sprendimas skubotas

„Kadangi pas mus švietimo politikos kaip ir nėra, mano supratimu, žmonės ir baiminasi, nepritardami arba abejodami, nes neaišku, kas po to seks. Iš esmės nemanau, kad žmonės nepritartų. Aš, kaip ekspertė, galiu pasakyti – matematikos egzaminas būtų gerai, tačiau jam nepasirengta. Taip elgtis neatsakinga“, – sako Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė, profesorė V. Targamadzė. Švietimo taryba – savivaldos institucija, atliekanti ekspertinį vertinimą ir konsultuojanti strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais.

Pasak V. Targamadzės, studentų ir mokinių tyrimai rodo, kad jiems trūksta analitinio mąstymo, bendrinimo ir panašiai. Matematikos egzaminas padėtų į šiuos dalykus susitelkti. „Kitas aspektas – kaip tai daroma – mano supratimu, tai daroma nepakankamai profesionaliai. Visų pirma, reikia pasirengti: turi būti parengta egzamino koncepcija, suderintos programos“, – dėsto V. Targamadzė. Jos teigimu, akivaizdu, kad dabar egzamino koncepcija neparengta. Esą tai matyti ir iš D. Pavalkio komentarų žiniasklaidoje.

„Ar sąžininga ir nedidins socialinės atskirties, jeigu pretenduojantys į valstybines vietas būtinai turi laikyti egzaminą, o tie, kurie nestoja į valstybines vietas, gali ateiti mokėdami savo pinigus? Taigi į inžinerinę specialybę, kurioje nėra didelio bumo, aš galiu ateiti nemokėdama arba minimaliai mokėdama matematiką. Nesąžininga“, – kalbėjo V. Targamadzė. Ji sutinka su profesoriumi Romu Lazutka – tokia tvarka yra viešųjų finansų perskirstymas.

Jos supratimu, žengiant kiekvieną žingsnį, visuomenę reikia aiškiai informuoti. Tuo metu matematikos egzaminas buvo paimtas ir nuleistas tarsi iš viršaus. „Iš to pasipelnys korepetitoriai: yra valstybiniai krepšeliai ir tavo vaiko ateitis, labai dideli pinigai, priklauso nuo įstojimo į nemokamą vietą. Tačiau ne visi tėvai turi pinigų mokėti korepetitoriams, gabių vaikų yra socialinės rizikos šeimose“, – atkreipia dėmesį švietimo ekspertė.

Ministro įsakymas nustebino ir Švietimo tarybą: į ją šiuo klausimu niekas nesikreipė. V. Targamadzė atkreipė dėmesį, kad egzamino įvedimui taip pat nepritarta Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.

„Aš puikiai suprantu mokinius: baigi 10 klasių ir žinai, kad už 2 metų reikia valstybinį egzaminą laikyti, jei nori įstoti į valstybės finansuojamą vietą. Tai nesąmonė. (...) Galų gale, reikia pagarbiai elgtis su mokytojais: kaip mokytojui žiūrėti į akis mokiniams ir sakyti: „mūsų ministras paėmė ir patvirtino, nieko negalime pakeisti“. Vadinasi, mokytojas tėra sraigtelis tame mechanizme, neturi jokių teisių, o kalbame apie teisinę demokratinę valstybę. Kaip galima, jei tokie svarbūs dalykai neatariami“, – stebėjosi pašnekovė.

 

Stebisi klaidomis egzamine

„Jeigu nėra paaiškinta, ar mokytojai patys nelabai įsivaizduoja ir jiems nepakankamai išaiškinta vertinimo sistema, kur nėra pakankamai skaidru, yra galimybė, kad taip gali būti“, – galimas manipuliacijas egzamino rezultatais komentavo Švietimo tarybos pirmininkė. DELFI jau rašė, kad matematikos egzamino rezultatų klastojimą įžvelgė matematikas dr. Dainius Dzindzalieta.

Ją stebina ir suabejoti egzaminų rezultatų objektyvumu verčia tai, kad nepakankamai gerai parengtos vertinimo normos. Profesorės žiniomis, vertinant biologijos egzaminą, vertinimo normos buvo pakoreguotos. Tą patį jai esą pasakė lituanistai. „Tačiau keisčiausia, kad jie bijo įvardinti ir apie tai viešai kalbėti: vadinasi, žmonės yra sukaustyti baimės, netikrumo, netikri dėl savo darbo vietos. Labai sudėtinga, kada mokytojas nelaisvas“, – kalbėjo Švietimo tarybos pirmininkė.

Pasak V. Targamadzės, jei egzamine yra dalykinių klaidų, kaip galima tikėti jo rezultatais. Jos teigimu, biologijos egzamine buvo17-tas klausimas, į kurį patys mokytojai pripažino, kad nebūtų atsakę. Taip pat biologijos egzamine pastebėta dalykinė klaida: epidermis supainiotas su epiteliu. „Tai kokie egzaminų rengėjai, jei neišgaudo dalykinių klaidų“, – stebisi ji. Taip pat pašnekovė primena atvejį, kai po apeliacijos egzamino įvertinimas nuo 29 balų šoktelėjo iki 92 ir dėl to abiturientės net nebuvo atsiprašyta.

Ekspertės manymu, egzamino užduočių rengėjai turėtų pasirašyti konfidencialumo sutartį ir likti nežinomi. Jos nuomone, pačios užduotys rengiamos neteisingai: jas būtinai turi peržiūrėti specialistai, kad parengus neliktų dalykinių klaidų.

V. Targamadzei taip pat atrodo ydinga, kad Nacionalinis egzaminų centras atsakingas ir už užduočių rengimą, ir analizę – Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai šiame procese net nedalyvauja. Jos nuomone, egzaminų užduotis turi peržiūrėti ir konfidencialumo sutartį pasirašęs ministerijos žmogus.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų liepos 16 -26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!