Prieš euro įvedimą – gyventojų elgesys, kuris atneš tik nuostolius

2014-07-03
 

Lietuvos gyventojai pakankamai ramiai laukia įvedamo euro ir nesiima veiksmų, kurie rodytų besikeičiančius vartojimo įpročius. Tačiau dalis gyventojų elgiasi taip, kad jų veiksmai atneš jiems tik nuostolių.

Beveik 80 proc. žmonių Lietuvoje niekaip nekeičia savo finansinio elgesio dėl artėjančio euro. Tačiau apie 9 proc. gyventojų sakosi pradėję labiau taupyti, nes stengiasi sukaupti santaupų, 6 proc. žmonių teigia jau dabar ėmė keisti litus į eurus.

Būtent litų keitimas į eurus kainuoja gyventojams papildomai – bankai už tai ima komisinius. Po euro įvedimo - nuo kitų metų pradžios - litai į eurus pusę metų bus keičiami be papildomo mokesčio, taigi dalis gyventojų dabar moka už paslaugą, kuri nuo 2015 m. pradžios bus nemokama.

Dar 8 proc. apklaustųjų perka arba iki euro įvedimo dar ketina įsigyti reikalingų daiktų. Tokios tendencijos paaiškėjo draudimo bendrovės “PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje Lietuvos gyventojų apklausoje.

„Mums, kaip draudimo verslo atstovams, rūpi žmonių ir šeimų saugumo jausmas. Šiuo atveju buvo įdomu įvertinti, ar artėjantis euras turės didesnės įtakos visuomenės finansiniam elgesiui, kuris rodytų ypatingesnį norą apsaugoti turimą turtą. Tyrimas rodo, kad mūsų visuomenė gana saugiai jaučiasi euro išvakarėse ir didesnių pirkimo bangų ar kitokių finansinių operacijų bumo greičiausiai nebus“, - pranešime cituojamas „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

M.Jundulas įsitikinęs, kad euro įvedimas yra gera proga Lietuvos gyventojams dar kartą įvertinti savo sukauptą turtą, jo vertę, peržvelgti turto apsaugos būdus ir įsivertinti turto ilgalaikį saugumą.

„Apklausa rodo, kad žmonės su euro įvedimu nesitiki didesnių lūžių savo finansinėje situacijoje ir juolab neprognozuoja pablogėjimo. Greičiausiai mes jau išmokome tam tikras pamokas, keičiantis pinigams. Juk šiandieninė vidurinioji ir vyresnioji karta naudojosi jau trimis vietinėmis valiutomis, o euras bus ketvirtoji. Be to, pasikeitė ir pirkimo įpročiai – nebekaupiame atsargų, nes žinome, kad prekių ir produktų tikrai nepristigsime“, - mano M.Jundulas.

 

Perka daiktus vyresni

Jis atkreipė dėmesį, kad papildomų daiktų prieš euro įvedimą dažniau ketina įsigyti vyriausios kartos (56 metų ir vyresni) žmonės ir kaimo gyventojai. Tai M.Jundulas sieja su senuoju įpročiu kaupti atsargas prieš bet kurį didesnį pasikeitimą valstybės gyvenime.

Vidurinės ir jaunesnės kartos gyventojai, keičiantis nacionalinei valiutai, ypatingų pokyčių neprognozuoja, jie lanksčiau įvertins ir galimus kainų svyravimus, susijusius su valiutos konvertavimu.

Primename, kad euras Lietuvoje planuojamas įvesti nuo 2015 m. pradžios.


Prieš euro įvedimą – gyventojų elgesys, kuris atneš tik nuostolius

2014-07-03
 

Lietuvos gyventojai pakankamai ramiai laukia įvedamo euro ir nesiima veiksmų, kurie rodytų besikeičiančius vartojimo įpročius. Tačiau dalis gyventojų elgiasi taip, kad jų veiksmai atneš jiems tik nuostolių.

Beveik 80 proc. žmonių Lietuvoje niekaip nekeičia savo finansinio elgesio dėl artėjančio euro. Tačiau apie 9 proc. gyventojų sakosi pradėję labiau taupyti, nes stengiasi sukaupti santaupų, 6 proc. žmonių teigia jau dabar ėmė keisti litus į eurus.

Būtent litų keitimas į eurus kainuoja gyventojams papildomai – bankai už tai ima komisinius. Po euro įvedimo - nuo kitų metų pradžios - litai į eurus pusę metų bus keičiami be papildomo mokesčio, taigi dalis gyventojų dabar moka už paslaugą, kuri nuo 2015 m. pradžios bus nemokama.

Dar 8 proc. apklaustųjų perka arba iki euro įvedimo dar ketina įsigyti reikalingų daiktų. Tokios tendencijos paaiškėjo draudimo bendrovės “PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje Lietuvos gyventojų apklausoje.

„Mums, kaip draudimo verslo atstovams, rūpi žmonių ir šeimų saugumo jausmas. Šiuo atveju buvo įdomu įvertinti, ar artėjantis euras turės didesnės įtakos visuomenės finansiniam elgesiui, kuris rodytų ypatingesnį norą apsaugoti turimą turtą. Tyrimas rodo, kad mūsų visuomenė gana saugiai jaučiasi euro išvakarėse ir didesnių pirkimo bangų ar kitokių finansinių operacijų bumo greičiausiai nebus“, - pranešime cituojamas „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

M.Jundulas įsitikinęs, kad euro įvedimas yra gera proga Lietuvos gyventojams dar kartą įvertinti savo sukauptą turtą, jo vertę, peržvelgti turto apsaugos būdus ir įsivertinti turto ilgalaikį saugumą.

„Apklausa rodo, kad žmonės su euro įvedimu nesitiki didesnių lūžių savo finansinėje situacijoje ir juolab neprognozuoja pablogėjimo. Greičiausiai mes jau išmokome tam tikras pamokas, keičiantis pinigams. Juk šiandieninė vidurinioji ir vyresnioji karta naudojosi jau trimis vietinėmis valiutomis, o euras bus ketvirtoji. Be to, pasikeitė ir pirkimo įpročiai – nebekaupiame atsargų, nes žinome, kad prekių ir produktų tikrai nepristigsime“, - mano M.Jundulas.

 

Perka daiktus vyresni

Jis atkreipė dėmesį, kad papildomų daiktų prieš euro įvedimą dažniau ketina įsigyti vyriausios kartos (56 metų ir vyresni) žmonės ir kaimo gyventojai. Tai M.Jundulas sieja su senuoju įpročiu kaupti atsargas prieš bet kurį didesnį pasikeitimą valstybės gyvenime.

Vidurinės ir jaunesnės kartos gyventojai, keičiantis nacionalinei valiutai, ypatingų pokyčių neprognozuoja, jie lanksčiau įvertins ir galimus kainų svyravimus, susijusius su valiutos konvertavimu.

Primename, kad euras Lietuvoje planuojamas įvesti nuo 2015 m. pradžios.