Tikrasis euro psichozės mastas Lietuvoje

 2014-07-28

Apie 8 proc. Lietuvos gyventojų, prieš įvedant eurą, ketina įsigyti reikalingų daiktų ir paslaugų. Latvijoje ir Estijoje tokių pat pirkėjų, įsigijusių stambesnių daiktų prieš įvedant eurą, buvo apie 10 proc.

 

Tarp planuojamų įsigyti pirkinių Lietuvos gyventojai dažniausiai mini naują buitinę techniką, elektronikos prekes (41 proc.), automobilį (18 proc.) ir net nekilnojamąjį turtą (9 proc.).

 

Latvijoje ir Estijoje gyventojų pirkinių prioritetai buvo panašūs, tik estai pirko daugiau nekilnojamojo turto – 12 proc. Be to, abiejose kaimyninėse šalyse gyventojai buvo linkę daugiau lėšų investuoti į auksą ir kitus tauriuosius metalus (4 proc. Latvijoje ir 5 proc. Estijoje).

 

Tokius trijų Baltijos šalių gyventojų elgesio skirtumus prieš įvedant eurą atskleidė draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

 

„Matome, kad dalies gyventojų elgesys visose šalyse vienodas – žmonės imasi kaupti atsargas daiktais ir pirkiniais, nes baiminasi didelių perkamosios galios pokyčių. Tačiau kaimyninių šalių patirtis rodo, kad tokie masiniai pirkimai, išleidžiant santaupas, didžiąja dalimi nepasiteisino – tyrime žmonės pripažįsta be reikalo nuogąstavę ir išleidę pinigus“, - pranešime spaudai cituojamas „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

 

Beveik pusė (48 proc.) Latvijos gyventojų šiandien sako, kad jų pasirinktos išankstinės pasirengimo eurui priemonės tiesioginės naudos neatnešė, Estijoje taip manančių žmonių esama apie trečdalį (26 proc.).

 

M. Jundulo teigimu, Lietuva paskutinė iš trijų Baltijos valstybių įsiveda eurą, tačiau tai leidžia mūsų šalies gyventojams nemaža dalimi pasimokyti iš Latvijos ir Estijos patirties bei gyventojų finansinio elgesio.

 

„Mes, kaip draudimo bendrovė, atidžiai stebime visų trijų Baltijos šalių gyventojų saugumo jausmą, kurį nemaža dalimi lemia ir finansinis saugumas. Atlikta apklausa rodo, kad Lietuvoje prieš euro įvedimą žmonės jaučiasi saugiai ir elgiasi ramiau nei kaimynai. Panašu, kad žmonės suprato, jog papildomi pirkiniai neapsaugos jų santaupų“, - tvirtino įmonės vadovas.

 

Pasak jo, gyventojams kur kas svarbiau pasirūpinti ilgalaike savo sukaupto turto apsauga – apdrausti tinkama verte savo sukauptą materialųjį turtą, o piniginės lėšos bus nesundėtingai konvertuotos į naują valiutą.


Tikrasis euro psichozės mastas Lietuvoje

 2014-07-28

Apie 8 proc. Lietuvos gyventojų, prieš įvedant eurą, ketina įsigyti reikalingų daiktų ir paslaugų. Latvijoje ir Estijoje tokių pat pirkėjų, įsigijusių stambesnių daiktų prieš įvedant eurą, buvo apie 10 proc.

 

Tarp planuojamų įsigyti pirkinių Lietuvos gyventojai dažniausiai mini naują buitinę techniką, elektronikos prekes (41 proc.), automobilį (18 proc.) ir net nekilnojamąjį turtą (9 proc.).

 

Latvijoje ir Estijoje gyventojų pirkinių prioritetai buvo panašūs, tik estai pirko daugiau nekilnojamojo turto – 12 proc. Be to, abiejose kaimyninėse šalyse gyventojai buvo linkę daugiau lėšų investuoti į auksą ir kitus tauriuosius metalus (4 proc. Latvijoje ir 5 proc. Estijoje).

 

Tokius trijų Baltijos šalių gyventojų elgesio skirtumus prieš įvedant eurą atskleidė draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

 

„Matome, kad dalies gyventojų elgesys visose šalyse vienodas – žmonės imasi kaupti atsargas daiktais ir pirkiniais, nes baiminasi didelių perkamosios galios pokyčių. Tačiau kaimyninių šalių patirtis rodo, kad tokie masiniai pirkimai, išleidžiant santaupas, didžiąja dalimi nepasiteisino – tyrime žmonės pripažįsta be reikalo nuogąstavę ir išleidę pinigus“, - pranešime spaudai cituojamas „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

 

Beveik pusė (48 proc.) Latvijos gyventojų šiandien sako, kad jų pasirinktos išankstinės pasirengimo eurui priemonės tiesioginės naudos neatnešė, Estijoje taip manančių žmonių esama apie trečdalį (26 proc.).

 

M. Jundulo teigimu, Lietuva paskutinė iš trijų Baltijos valstybių įsiveda eurą, tačiau tai leidžia mūsų šalies gyventojams nemaža dalimi pasimokyti iš Latvijos ir Estijos patirties bei gyventojų finansinio elgesio.

 

„Mes, kaip draudimo bendrovė, atidžiai stebime visų trijų Baltijos šalių gyventojų saugumo jausmą, kurį nemaža dalimi lemia ir finansinis saugumas. Atlikta apklausa rodo, kad Lietuvoje prieš euro įvedimą žmonės jaučiasi saugiai ir elgiasi ramiau nei kaimynai. Panašu, kad žmonės suprato, jog papildomi pirkiniai neapsaugos jų santaupų“, - tvirtino įmonės vadovas.

 

Pasak jo, gyventojams kur kas svarbiau pasirūpinti ilgalaike savo sukaupto turto apsauga – apdrausti tinkama verte savo sukauptą materialųjį turtą, o piniginės lėšos bus nesundėtingai konvertuotos į naują valiutą.