Politiniuose reitinguose ryškėja pokyčiai

2014-07-14
 

Socialdemokratai turėtų sunerimti. Ši politinė partija yra populiariausia politinė jėga šalyje, tačiau socialdemokratų populiarumas truputį sumenko, o „Tvarkos ir teisingumo“, konservatorių bei Darbo partijos – išaugo. Ir nors pokyčiai nėra dramatiški, tačiau seni politikos vilkai žino: svarbiausia ne skaičiai, o tendencija.

Kokią žinią reitingai signalizuoja prieš artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus, kuriems partijos jau ims ruoštis nuo rudens?

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius teigia, kad savivivaldos rinkimuose kiekvienoje savivaldybėje vyksta tarsi skirtingi rinkimai, todėl norint sužinoti tendencijas, apklausas reiktų atlikti kiekvienoje jų.

„Tų rinkimų ypatybė ta, kad vienu metu vyksta apie 60 skirtingų rinkimų. Įvairiose savivaldybėse situacija labai skirtinga. Pavyzdžiui, Ignalinoje žinome, kad pirmenybę turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Kaune konservatoriai išlaiko persvarą, Klaipėdoje – liberalai, socialdemokratai stiprūs Birštone, Druskininkuose ir kitose savivaldybėse. O bendros apklausos rodo apibendrintą vidurkį“, - sakė A. Krupavičius.

Tačiau politologas primena, kad 2015 m. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose atsiras naujas nežinomasis – tiesioginiai merų rinkimai. Tai turės įtakos rinkimų eigai savivaldybėse, nes populiarus lyderis dažnai geba kilstelti ir partijos populiarumą.

 

Socdemų populiarumas per 3 mėnesius: minus 4,6 proc.

Remiantis DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juose daugiausia balsų pelnytų socialdemokratai – už juos balsuotų 22,9 proc. žmonių. Tai – birželio mėnesio duomenys.

Gegužės mėnesį už socialdemokratus balsuoti buvo pasiryžę 24,6 proc. respondentų, balandžio mėnesį – 27,5 proc., kovą – 25,6 proc.

Birželio mėnesį už „Tvarkos ir teisingumo“ partiją savo balsą atiduoti norėjo 14,1 proc. apklaustų Lietuvos rinkėjų, gegužės mėnesį – 12,4 proc., balandį – 10,2 proc., kovą – 11,6 proc.

Trečia populiariausia partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Birželį už konservatorius balsuoti norėjo 11,5 proc. gyventojų, gegužės mėnesį jų populiarumas siekė 9,5 proc., balandį – 7,5 proc. kovą – 8,2 proc.

Kiek mažesniu populiarumu pasižymi Darbo partija, už ją birželio mėnesį balsuotų 8,7 proc. gyventojų. Per mėnesį šios partijos populiarumas paūgėjo 1,4 proc. - nuo 7,3 proc.

Balandžio mėnesį už „darbiečius“ būtų balsavę 7,8 proc. respondentų, kovo mėnesį – 8,7 proc.

Liberalų sąjūdis birželio mėnesį būtų sulaukęs 7,3 proc. žmonių palaikymo, gegužę – 6,9 proc., balandį – 6,2 proc., kovą – 6 proc.

Žvelgiant į keturių mėnesių populiarumo kreivę matyti gana aiškus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumo šuolis. Jeigu kovo mėnesį už juos norėjo balsuoti 2 proc. gyventojų, balandį – 3,4 proc., gegužę – 5,8 proc., birželį – 5,3 proc.

Nedidelė dalis žmonių rinktųsi balsuoti Lietuvos lenkų rinkimų akciją bei sąjungą „Taip“, bet pastaroji jungiasi su Liberalų ir centro sąjunga bei perima šios partijos pavadinimą.

Nebalsuoti ketintų 16,8 proc. žmonių, nuomonės neturėjo 5,7 proc. žmonių.

 

Politiniuose reitinguose ryškėja pokyčiai
© DELFI

 

A. Krupavičius: savivaldos rinkimų kampanija prasidės jau netrukus

„Vienaip ar kitaip prognozuoti savivaldos rinkimus, kai klausiama apie Seimo, sunku, bet tam tikras bendras tendencijas tai atspindi. Tarp lyderių turėtų būti socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Antras ešelonas „Tvarka ir teisingumas“, Liberalų sąjūdis bei Darbo partija, paskui rikiuosis likusios. Partijų eiliškumas pagal dabartinius visuomenės nuomonės tyrimų rezultatus yra gana aiškiai prognozuojamas. Tikėtina, kad socialdemokratai bus padarę
išvadas po Europos Parlamento rinkimų ir labiau stengsis daryti kokybiškesnę rinkimų kampaniją“, - svarstė A. Krupavičius.

Politologas pažymi, kad savivaldos rinkimų rezultatus labai paveiks naujovė – tiesioginiai merų rinkimai. 

„Partijų rezultatai labai priklausys nuo to, kas bus kandidatai į merų postus vienoje ar kitoje
savivaldybėje. Ta partija, kuri turės autoritetingų, įdomių, stiprių lyderių, galės tikėtis daugiau", - sakė profesorius.

A. Krupavičiaus nuomone, tiesioginių merų rinkimų įtvirtinimas taip pat lems ilgesnę rinkimų kampaniją, nes kiekviena partija turės du taikinius – mero postą ir savivaldybės tarybą.

„Norint pasiekti du tikslus – turėti merą ir santykinę daugumą savivaldybės taryboje, reikės pasistengti labiau, nes daugelyje savivaldybių vyks debatai į merus. Rinkimų kampanijos stilistika ir logika turėtų šiek tiek keistis. Garantuoju, kad rugsėjo-spalio mėnesį prasidės partijų dėliojimai, partijos turi rengtis rinkimams iš anksto, nes jų jėgos skirtingose savivaldybėse irgi skirtingos", - sakė politologas.

Jis taip pat pabrėžia, kad savivaldos rinkimuose savo dalį balsų atsiriekia politinės partijos, kurios nacionaliniuose rinkimuose nėra stiprios, pavyzdžiui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ši partija per praėjusius savivaldos rinkimus visoje Lietuvoje surinko 9,63 proc. balsų.

Dar viena savivaldos lygmeniu iškilti galinti partija - Liberalų ir centro sąjunga, susijungusi su sąjunga „Taip". Per praėjusius rinkimus ji surinko 8,26 proc. balsų. 

Didžiausios savivaldos rinkimų laimėtojos 2011 m. buvo socialdemokratai, už kuriuos balsavo 21,49 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Antrą vietą užėmė konservatoriai, pelnę 16,32 proc. balsų, trečioji pozicija teko Darbo partijai (10,81 proc.), ketvirtoji – „Tvarka ir teisingumas" (10,16 proc.).

 

Užgeso viena konservatorių žvaigždė

Gyventojų buvo teiraujamasi ir apie taikuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tinka užimti ministro pirmininko pareigas, pirmoje pozicijoje visuomet atsiduria Algirdas Butkevičius.

Birželio mėnesį taip manančių buvo 29,9 proc., gegužę – 32,8 proc., balandį – 34 proc., kovą – 31 proc.

Antrasis eilėje yra konservatorių ekspremjeras Andrius Kubilius, kurį vadovaujantį Vyriausybei norėtų matyti 6 proc. gyventojų.

Nors atotrūkis tarp A. Butkevičiaus ir A. Kubiliaus populiarumo didžiulis, bet pastarojo politiko reitingas per keletą mėnesių paaugo. Kovo mėnesį jį premjero poste norėjo matyti 3,3 proc. respondentų, balandį – 3,4 proc., gegužę – 4,4 proc., birželį – 6 proc.

Toliau pagal populiarumą rikiuojasi partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas – jį ministro pirmininko pareigose matyti norėtų 5,2 proc. respondentų. Gegužės mėnesį taip manančių buvo 5,6 proc., balandžio ir kovo mėnesiai – 2,9 proc.

Per mėnesį paaugo Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio reitingai. Šį politiką premjero poste birželio mėnesį norėtų matyti 4,8 proc. žmonių, gegužę – 2,5 proc., o balandį ir kovą – jis net nepateko į dešimtuką.

Šiek tiek ūgtelėjo ir buvusio aplinkos ministro, dabartinio europarlamentaro Valentino Mazuronio populiarumas. Birželio mėnesį į premjero pareigas jį būtų skyrę 4,6 proc. žmonių, gegužę – 4,3 proc., balandį – 2,5 proc., kovą – 3,3 proc.

Toliau galimų premjerų sąraše rikiuojasi socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (4,4 proc.), jos kolega Zigmantas Balčytis (4 proc.), į Europos Komisiją dirbti išvyksiantis Vytenis Andriukaitis (3,1 proc.), Darbo partijos įkūrėjas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas (3 proc.), Vilniaus meras Artūras Zuokas (2 proc.).

Beje, lyginant respondentų atsakymus birželio ir gegužės bei balandžio ir kovo mėnesiais galima išvysti, jog visiškai sumenko konservatorių atstovės, buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės populiarumas.

Ilgą laiką ši politikė, net ir dirbdama opozicijoje, būdavo įvardijama kaip galima kandidatė užimti premjero pareigas, jos pavardė nustelbdavo ir konservatorių lyderį A. Kubilių. Šiuo metu I. Degutienės nėra net dešimtuke. 

Politologas A. Krupavičius šios politikės iškritimą iš dešimtuko aiškina paprastai – I. Degutienė nebeužima jokių ryškių pareigų, todėl jos populiarumas ir sumenko.

 

Politiniuose reitinguose ryškėja pokyčiai
© DELFI

 

Vyriausybės veiklą vertina neigiamai

Klausiant apie Vyriausybės veiklos vertinimą gyventojų nuomonė pasidalijo. Teigiamai ir greičiau teigiamai A. Butkevičiaus Vyriausybės veiklą vertina 40,9 proc. žmonių, neigiamai ir greičiau neigiamai – 49,3 proc.

Palyginus su praėjusiu gegužės mėnesiu, šiek tiek padaugėjo vertinančių teigiamai ir neigiamai, bet sumažėjo tų, kurių vertinimas ne itin tvirtas – kai vertinama greičiau teigiamai arba greičiau neigiamai.

Tačiau 9,8 proc. žmonių neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

 

Politiniuose reitinguose ryškėja pokyčiai
© DELFI

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų birželio 16 -25 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Politiniuose reitinguose ryškėja pokyčiai

2014-07-14
 

Socialdemokratai turėtų sunerimti. Ši politinė partija yra populiariausia politinė jėga šalyje, tačiau socialdemokratų populiarumas truputį sumenko, o „Tvarkos ir teisingumo“, konservatorių bei Darbo partijos – išaugo. Ir nors pokyčiai nėra dramatiški, tačiau seni politikos vilkai žino: svarbiausia ne skaičiai, o tendencija.

Kokią žinią reitingai signalizuoja prieš artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus, kuriems partijos jau ims ruoštis nuo rudens?

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius teigia, kad savivivaldos rinkimuose kiekvienoje savivaldybėje vyksta tarsi skirtingi rinkimai, todėl norint sužinoti tendencijas, apklausas reiktų atlikti kiekvienoje jų.

„Tų rinkimų ypatybė ta, kad vienu metu vyksta apie 60 skirtingų rinkimų. Įvairiose savivaldybėse situacija labai skirtinga. Pavyzdžiui, Ignalinoje žinome, kad pirmenybę turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Kaune konservatoriai išlaiko persvarą, Klaipėdoje – liberalai, socialdemokratai stiprūs Birštone, Druskininkuose ir kitose savivaldybėse. O bendros apklausos rodo apibendrintą vidurkį“, - sakė A. Krupavičius.

Tačiau politologas primena, kad 2015 m. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose atsiras naujas nežinomasis – tiesioginiai merų rinkimai. Tai turės įtakos rinkimų eigai savivaldybėse, nes populiarus lyderis dažnai geba kilstelti ir partijos populiarumą.

 

Socdemų populiarumas per 3 mėnesius: minus 4,6 proc.

Remiantis DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juose daugiausia balsų pelnytų socialdemokratai – už juos balsuotų 22,9 proc. žmonių. Tai – birželio mėnesio duomenys.

Gegužės mėnesį už socialdemokratus balsuoti buvo pasiryžę 24,6 proc. respondentų, balandžio mėnesį – 27,5 proc., kovą – 25,6 proc.

Birželio mėnesį už „Tvarkos ir teisingumo“ partiją savo balsą atiduoti norėjo 14,1 proc. apklaustų Lietuvos rinkėjų, gegužės mėnesį – 12,4 proc., balandį – 10,2 proc., kovą – 11,6 proc.

Trečia populiariausia partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Birželį už konservatorius balsuoti norėjo 11,5 proc. gyventojų, gegužės mėnesį jų populiarumas siekė 9,5 proc., balandį – 7,5 proc. kovą – 8,2 proc.

Kiek mažesniu populiarumu pasižymi Darbo partija, už ją birželio mėnesį balsuotų 8,7 proc. gyventojų. Per mėnesį šios partijos populiarumas paūgėjo 1,4 proc. - nuo 7,3 proc.

Balandžio mėnesį už „darbiečius“ būtų balsavę 7,8 proc. respondentų, kovo mėnesį – 8,7 proc.

Liberalų sąjūdis birželio mėnesį būtų sulaukęs 7,3 proc. žmonių palaikymo, gegužę – 6,9 proc., balandį – 6,2 proc., kovą – 6 proc.

Žvelgiant į keturių mėnesių populiarumo kreivę matyti gana aiškus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumo šuolis. Jeigu kovo mėnesį už juos norėjo balsuoti 2 proc. gyventojų, balandį – 3,4 proc., gegužę – 5,8 proc., birželį – 5,3 proc.

Nedidelė dalis žmonių rinktųsi balsuoti Lietuvos lenkų rinkimų akciją bei sąjungą „Taip“, bet pastaroji jungiasi su Liberalų ir centro sąjunga bei perima šios partijos pavadinimą.

Nebalsuoti ketintų 16,8 proc. žmonių, nuomonės neturėjo 5,7 proc. žmonių.

 

Politiniuose reitinguose ryškėja pokyčiai
© DELFI

 

A. Krupavičius: savivaldos rinkimų kampanija prasidės jau netrukus

„Vienaip ar kitaip prognozuoti savivaldos rinkimus, kai klausiama apie Seimo, sunku, bet tam tikras bendras tendencijas tai atspindi. Tarp lyderių turėtų būti socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Antras ešelonas „Tvarka ir teisingumas“, Liberalų sąjūdis bei Darbo partija, paskui rikiuosis likusios. Partijų eiliškumas pagal dabartinius visuomenės nuomonės tyrimų rezultatus yra gana aiškiai prognozuojamas. Tikėtina, kad socialdemokratai bus padarę
išvadas po Europos Parlamento rinkimų ir labiau stengsis daryti kokybiškesnę rinkimų kampaniją“, - svarstė A. Krupavičius.

Politologas pažymi, kad savivaldos rinkimų rezultatus labai paveiks naujovė – tiesioginiai merų rinkimai. 

„Partijų rezultatai labai priklausys nuo to, kas bus kandidatai į merų postus vienoje ar kitoje
savivaldybėje. Ta partija, kuri turės autoritetingų, įdomių, stiprių lyderių, galės tikėtis daugiau", - sakė profesorius.

A. Krupavičiaus nuomone, tiesioginių merų rinkimų įtvirtinimas taip pat lems ilgesnę rinkimų kampaniją, nes kiekviena partija turės du taikinius – mero postą ir savivaldybės tarybą.

„Norint pasiekti du tikslus – turėti merą ir santykinę daugumą savivaldybės taryboje, reikės pasistengti labiau, nes daugelyje savivaldybių vyks debatai į merus. Rinkimų kampanijos stilistika ir logika turėtų šiek tiek keistis. Garantuoju, kad rugsėjo-spalio mėnesį prasidės partijų dėliojimai, partijos turi rengtis rinkimams iš anksto, nes jų jėgos skirtingose savivaldybėse irgi skirtingos", - sakė politologas.

Jis taip pat pabrėžia, kad savivaldos rinkimuose savo dalį balsų atsiriekia politinės partijos, kurios nacionaliniuose rinkimuose nėra stiprios, pavyzdžiui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ši partija per praėjusius savivaldos rinkimus visoje Lietuvoje surinko 9,63 proc. balsų.

Dar viena savivaldos lygmeniu iškilti galinti partija - Liberalų ir centro sąjunga, susijungusi su sąjunga „Taip". Per praėjusius rinkimus ji surinko 8,26 proc. balsų. 

Didžiausios savivaldos rinkimų laimėtojos 2011 m. buvo socialdemokratai, už kuriuos balsavo 21,49 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Antrą vietą užėmė konservatoriai, pelnę 16,32 proc. balsų, trečioji pozicija teko Darbo partijai (10,81 proc.), ketvirtoji – „Tvarka ir teisingumas" (10,16 proc.).

 

Užgeso viena konservatorių žvaigždė

Gyventojų buvo teiraujamasi ir apie taikuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tinka užimti ministro pirmininko pareigas, pirmoje pozicijoje visuomet atsiduria Algirdas Butkevičius.

Birželio mėnesį taip manančių buvo 29,9 proc., gegužę – 32,8 proc., balandį – 34 proc., kovą – 31 proc.

Antrasis eilėje yra konservatorių ekspremjeras Andrius Kubilius, kurį vadovaujantį Vyriausybei norėtų matyti 6 proc. gyventojų.

Nors atotrūkis tarp A. Butkevičiaus ir A. Kubiliaus populiarumo didžiulis, bet pastarojo politiko reitingas per keletą mėnesių paaugo. Kovo mėnesį jį premjero poste norėjo matyti 3,3 proc. respondentų, balandį – 3,4 proc., gegužę – 4,4 proc., birželį – 6 proc.

Toliau pagal populiarumą rikiuojasi partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas – jį ministro pirmininko pareigose matyti norėtų 5,2 proc. respondentų. Gegužės mėnesį taip manančių buvo 5,6 proc., balandžio ir kovo mėnesiai – 2,9 proc.

Per mėnesį paaugo Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio reitingai. Šį politiką premjero poste birželio mėnesį norėtų matyti 4,8 proc. žmonių, gegužę – 2,5 proc., o balandį ir kovą – jis net nepateko į dešimtuką.

Šiek tiek ūgtelėjo ir buvusio aplinkos ministro, dabartinio europarlamentaro Valentino Mazuronio populiarumas. Birželio mėnesį į premjero pareigas jį būtų skyrę 4,6 proc. žmonių, gegužę – 4,3 proc., balandį – 2,5 proc., kovą – 3,3 proc.

Toliau galimų premjerų sąraše rikiuojasi socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (4,4 proc.), jos kolega Zigmantas Balčytis (4 proc.), į Europos Komisiją dirbti išvyksiantis Vytenis Andriukaitis (3,1 proc.), Darbo partijos įkūrėjas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas (3 proc.), Vilniaus meras Artūras Zuokas (2 proc.).

Beje, lyginant respondentų atsakymus birželio ir gegužės bei balandžio ir kovo mėnesiais galima išvysti, jog visiškai sumenko konservatorių atstovės, buvusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės populiarumas.

Ilgą laiką ši politikė, net ir dirbdama opozicijoje, būdavo įvardijama kaip galima kandidatė užimti premjero pareigas, jos pavardė nustelbdavo ir konservatorių lyderį A. Kubilių. Šiuo metu I. Degutienės nėra net dešimtuke. 

Politologas A. Krupavičius šios politikės iškritimą iš dešimtuko aiškina paprastai – I. Degutienė nebeužima jokių ryškių pareigų, todėl jos populiarumas ir sumenko.

 

Politiniuose reitinguose ryškėja pokyčiai
© DELFI

 

Vyriausybės veiklą vertina neigiamai

Klausiant apie Vyriausybės veiklos vertinimą gyventojų nuomonė pasidalijo. Teigiamai ir greičiau teigiamai A. Butkevičiaus Vyriausybės veiklą vertina 40,9 proc. žmonių, neigiamai ir greičiau neigiamai – 49,3 proc.

Palyginus su praėjusiu gegužės mėnesiu, šiek tiek padaugėjo vertinančių teigiamai ir neigiamai, bet sumažėjo tų, kurių vertinimas ne itin tvirtas – kai vertinama greičiau teigiamai arba greičiau neigiamai.

Tačiau 9,8 proc. žmonių neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

 

Politiniuose reitinguose ryškėja pokyčiai
© DELFI

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų birželio 16 -25 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!