Butų kainos – ant lūkesčių bangos

2014-06-17

 

Vis daugiau lietuvių tiki dviženkliu būsto kainų augimu, nors fundamentalių priežasčių tam nėra, o pastaruoju metu nekilnojamojo turto sandorių skaičius sumažėjo.

Lietuvos banko užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ kovo-balandžio mėnesiais atliktos 1.005 namų ūkių apklausos duomenimis, 53,8% Lietuvos gyventojų tiki, kad būsto kainos kils. Prieš pusmetį tokių buvo 35,9%, o prieš metus – 31,1%.

Nors dauguma kainų kilimą prognozuojančių namų ūkių mano, kad jis bus nuosaikus (nesieks 10% pokyčio per metus), sparčiai auga tikinčių, kad kainos per metus gali pakilti 10–20%.

Vertinant būsto kainų pokyčius, įtakos turėjo respondentų gyvenamoji vieta, nurodo Lietuvos bankas savo Namų ūkių finansinės elgsenos apžvalgoje. Vilniaus ir Kauno gyventojai gerokai dažniau manė, kad kainos kils nei respondentai iš kitų miestų ar kaimų.

Paskolą būstui įsigyti turintys namų ūkiai šiek tiek nuosaikiau vertina tikėtinus būsto kainų pokyčius nei namų ūkiai, kurie tokių įsipareigojimų neturi (kainų kilimo tikisi atitinkamai 50% ir 54,1% minėtų kategorijų respondentų).

Gegužę, nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ vertinimu, būsto kainų metinis augimas siekė 4,2% penkiuose Lietuvos didžiausiuose miestuose. Per mėnesį kainos padidėjo 0,3% – palyginti, balandį augimas siekė 1,1%.

 

 

Metas reaguoti

Žygimantas Mauricas, „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas, VŽ teigia, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė, matydami tokius realios padėties neatitinkančius lūkesčius, turėtų reaguoti.

„Fundamentalūs veiksniai (lemiantys būsto kainų augimą – VŽ) yra teigiami, bet jie tikrai nesufleruoja, kad kainos turėtų augti dviženkliu skaičiumi“, – sako jis.

Pasak p. Maurico, skirtingos ekonomikos mokyklos įvairiai įvardija veiksnius, nuo kurių priklauso nekilnojamojo turto kainos. Vieni teigia, kad tai lemia tik palūkanų normos, darbo užmokestis, statybos darbų kainos ir santykis tarp pasiūlos ir paklausos – fundamentalūs veiksniai.

„Bet gal net dar svarbesnis veiksnys yra lūkesčiai. – mano ekonomistas.

Pasak jo, galimas dalykas, kad gegužę sulėtėjusi būsto rinka yra būtent iškreiptų lūkesčių rezultatas.

„Jei žiūrėti į istoriją, aktyviausia būsto rinka buvo 2006 m., o vėliau sandorių skaičius mažėjo, nes pardavėjai laukė, kol dar kainos pakils, o pirkėjai jau nebegalėjo įpirkti. Būtent tai ir yra pavyzdys, kaip lūkesčiai gali pakenkti rinkos vystymuisi“, – tikina p. Mauricas.

Jis mini Anglijos centrinio banko pavyzdį – susirūpinęs augančiomis būsto kainomis, rinkos reguliuotojas ėmėsi priemonių ir ateityje svarsto netgi bazinių palūkanų didinimą.

„Būtų laikas pagalvoti apie priemones, kaip tuos lūkesčius atvėsinti. Pirmas dalykas – paprasčiausios žodinės priemonės. Užtektų pasakyti, kad jei nekilnojamojo turto kainos augs dviženkliu skaičiumi, bus įvestos griežtesnės skolinimosi taisyklės arba sandorių mokesčiai. Tai turėtų rinką šiek tiek atvėsinti“, – aiškina p. Mauricas.

Pasak jo, rinką iš anksto įspėjus, galima būtų išvengti būtinybės apskritai vėliau imtis priemonių.


Butų kainos – ant lūkesčių bangos

2014-06-17

 

Vis daugiau lietuvių tiki dviženkliu būsto kainų augimu, nors fundamentalių priežasčių tam nėra, o pastaruoju metu nekilnojamojo turto sandorių skaičius sumažėjo.

Lietuvos banko užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ kovo-balandžio mėnesiais atliktos 1.005 namų ūkių apklausos duomenimis, 53,8% Lietuvos gyventojų tiki, kad būsto kainos kils. Prieš pusmetį tokių buvo 35,9%, o prieš metus – 31,1%.

Nors dauguma kainų kilimą prognozuojančių namų ūkių mano, kad jis bus nuosaikus (nesieks 10% pokyčio per metus), sparčiai auga tikinčių, kad kainos per metus gali pakilti 10–20%.

Vertinant būsto kainų pokyčius, įtakos turėjo respondentų gyvenamoji vieta, nurodo Lietuvos bankas savo Namų ūkių finansinės elgsenos apžvalgoje. Vilniaus ir Kauno gyventojai gerokai dažniau manė, kad kainos kils nei respondentai iš kitų miestų ar kaimų.

Paskolą būstui įsigyti turintys namų ūkiai šiek tiek nuosaikiau vertina tikėtinus būsto kainų pokyčius nei namų ūkiai, kurie tokių įsipareigojimų neturi (kainų kilimo tikisi atitinkamai 50% ir 54,1% minėtų kategorijų respondentų).

Gegužę, nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ vertinimu, būsto kainų metinis augimas siekė 4,2% penkiuose Lietuvos didžiausiuose miestuose. Per mėnesį kainos padidėjo 0,3% – palyginti, balandį augimas siekė 1,1%.

 

 

Metas reaguoti

Žygimantas Mauricas, „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas, VŽ teigia, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė, matydami tokius realios padėties neatitinkančius lūkesčius, turėtų reaguoti.

„Fundamentalūs veiksniai (lemiantys būsto kainų augimą – VŽ) yra teigiami, bet jie tikrai nesufleruoja, kad kainos turėtų augti dviženkliu skaičiumi“, – sako jis.

Pasak p. Maurico, skirtingos ekonomikos mokyklos įvairiai įvardija veiksnius, nuo kurių priklauso nekilnojamojo turto kainos. Vieni teigia, kad tai lemia tik palūkanų normos, darbo užmokestis, statybos darbų kainos ir santykis tarp pasiūlos ir paklausos – fundamentalūs veiksniai.

„Bet gal net dar svarbesnis veiksnys yra lūkesčiai. – mano ekonomistas.

Pasak jo, galimas dalykas, kad gegužę sulėtėjusi būsto rinka yra būtent iškreiptų lūkesčių rezultatas.

„Jei žiūrėti į istoriją, aktyviausia būsto rinka buvo 2006 m., o vėliau sandorių skaičius mažėjo, nes pardavėjai laukė, kol dar kainos pakils, o pirkėjai jau nebegalėjo įpirkti. Būtent tai ir yra pavyzdys, kaip lūkesčiai gali pakenkti rinkos vystymuisi“, – tikina p. Mauricas.

Jis mini Anglijos centrinio banko pavyzdį – susirūpinęs augančiomis būsto kainomis, rinkos reguliuotojas ėmėsi priemonių ir ateityje svarsto netgi bazinių palūkanų didinimą.

„Būtų laikas pagalvoti apie priemones, kaip tuos lūkesčius atvėsinti. Pirmas dalykas – paprasčiausios žodinės priemonės. Užtektų pasakyti, kad jei nekilnojamojo turto kainos augs dviženkliu skaičiumi, bus įvestos griežtesnės skolinimosi taisyklės arba sandorių mokesčiai. Tai turėtų rinką šiek tiek atvėsinti“, – aiškina p. Mauricas.

Pasak jo, rinką iš anksto įspėjus, galima būtų išvengti būtinybės apskritai vėliau imtis priemonių.