Politiniai reitingai: premjero, partijų ir vyriausybės vertinimas

2014-05-05
 
 
Lietuvos gyventojų nuomone, premjero pareigos geriausiai tinka dabartiniam ministrui pirmininkui, socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui. Šis politikas jau seniai įsitvirtino geriausių premjerų sąraše, tad alternatyvų gyventojai jam nemato.

Lietuvos socialdemokratų partijos reitingai taip pat viršūnėje. Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už socialdemokratus balsuotų 27,5 proc. rinkėjų.

Tačiau Vyriausybės veiklą daugiau gyventojų vertina neigiamai ar greičiau neigiamai nei teigiamai ar greičiau teigiamai. Prieš metus vertinančiųjų teigiamiau buvo daugiau.

Tokie rezultatai paaiškėjo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ balandžio 7-15 dienomis atlikus gyventojų nuomonės apklausą.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius teigia, kad ilguoju laikotarpiu Vyriausybės veiklos vertinimo kitimas į blogesnę pusę yra normalus, nes einant laikui mažėja rinkėjų lūkesčiai.

„Vyriausybė dirba jau kurį laiką, o rinkėjų lūkesčiai Vyriausybės atžvilgiu buvo gana dideli. Po rinkimų visuomenės grupės laukia, kad Vyriausybė priimtų daugeliui žmonių palankių sprendimų, kad reikalai judėtų tik geryn, kad pagerėjimą jaustų beveik visi visuomenės nariai. Tačiau tai sunkiai įmanoma, todėl Vyriausybei būnant valdžioje ilgesnį laiką visuomenėje atsiranda daugiau kritiškumo“, - aiškino politologas.

 

Į premjerus – pirmiausia socdemai, paskui konservatoriai

Remiantis apklausos rezultatais, net trečdalis apklaustųjų manė, kad premjeras A. Butkevičius yra nepakeičiamas. 34 proc. gyventojų į klausimą, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas, nurodė A. Butkevičių. Jo reitingas per mėnesį šoktelėjo 3 proc.

Antrasis politikas šiame sąraše yra socialdemokratų kandidatas į prezidentus Z. Balčytis, tačiau jį premjero poste regi tik 5,4 proc. rinkėjų. Kovo mėnesį jo reitingas siekė 5,6 proc.

Trečias galimas kandidatas užimti ministro pirmininko vietą – socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Ją šioms pareigoms skirtų 4,7 proc. apklaustų respondentų.

Taigi pirmieji populiariausi politikai užimti premjero postą – iš Lietuvos socialdemokratų partijos.

Toliau potencialių premjerų sąraše eina konservatoriai – Irena Degutienė ir Andrius Kubilius. Už I. Degutienę pasisakytų 3,5 proc. žmonių, už A. Kubilių – 3,4 proc.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Rolando Pakso populiarumas siekia 2,9 proc.

Toliau rikiuojasi Vilniaus meras ir kandidatas į prezidento pareigas Artūras Zuokas (2,8 proc.), aplinkos ministras, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis (2,5 proc.), Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas (2,4 proc.) ir „darbiečių“ parlamentaras bei kandidatas į prezidento postą Artūras Paulauskas.

Beje, praėjusių metų balandžio mėnesį potencialių premjerų sąrašas buvo kitoks. Pirmą poziciją jame užėmė A. Butkevičius (34,1 proc.), bet po jo pavardės rikiavosi V. Uspaskichas (7,9 proc.), A. Kubilius (5 proc.), R. Paksas (3,7 proc.), V. Mazuronis (3,7 proc.).

 

Politiniuose reitinguose - keista anomalija

Kuri partija populiariausia?

Socialdemokratai būtų pirmieji ir Seimo rinkimuose, jeigu jie vyktų artimiausią sekmadienį. Už juos balsuotų 27,5 proc. Per mėnesį šios partijos populiarumas pakilo 1,9 proc.

Kitos partijos nuo socialdemokratų žymiai atsilieka. Pavyzdžiui, partija „Tvarka ir teisingumas“ surinktų 10,2 pro. rinkėjų balsų. Kovo mėnesį jų populiarumas siekė 11,6 proc.

Darbo partija pelnytų 7,8 proc. gyventojų balsų. Prieš mėnesį „darbiečių“ populiarumas buvo 8,2 proc.

Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose balsuotų 7,5 proc. rinkėjų. Prieš mėnesį taip manančių buvo 8,2 proc.

Liberalų sąjūdžio populiarumas balandžio mėnesį siekė 6,2 proc. Tai reiškia, kad jų populiarumas per mėnesį pakilo 0,2 proc.

Taigi šios penkios politinės partijos beveik garantuotai peržengtų 5 proc. rinkimų barjerą.

Toliau rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija, už kurią artimiausiuose rinkimuose balsuotų 3,5 proc. rinkėjų. Tačiau tikruose rinkimuose šios partijos surinktų balsų kiekio procentinė išraiška gali būti didesnė, nes apklausa buvo reprezentatyvi – tokioje apklausoje lenkų tautinės mažumos svoris sumažėja, nes Lietuvos lenkai gyvena ne visoje šalies teritorijoje, o daugiausia pietryčių regione.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seimo rinkimuose galėtų surinkti 3,4 proc. balsų. Per mėnesį jos populiarumas išaugo 1,4 proc. Sąjungą „Taip“ paremtų 2,8 proc. rinkėjų.

Nebalsuoti ketina 19,2 proc. Lietuvos gyventojų, dar 8,2 proc. nežinojo, kaip atsakyti į klausimą.

 

Politiniuose reitinguose - keista anomalija

Vyriausybės veikla vertinama labiau neigiamai

Klausiami, kaip vertina A. Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą, daugiau gyventojų jos darbus vertino neigiamai nei teigiamai.

Pavyzdžiui, teigiamai arba greičiau teigiamai Vyriausybės darbą vertino 38,6 proc. gyventojų, neigiamai arba greičiau neigiamai – 48,4 proc.

Dar 13 proc. nežinojo, kaip atsakyti į klausimą, arba pasirinko neatsakyti.

Per mėnesį padaugėjo neapsisprendusių žmonių kiekis.

Praėjusių metų balandžio mėnesį Vyriausybės veiklą teigiamai ir greičiau teigiamai vertino 41,2 proc. gyventojų, neigiamai ir greičiau neigiamai – 39,2 proc. 19,6 proc. žmonių tuomet neturėjo nuomonės.

 

Politiniuose reitinguose - keista anomalija

A. Krupavičius: nėra skandalų, nėra pokyčių

Profesorius A. Krupavičius teigia, kad nors politinių partijų populiarumas nėra visiškai statiškas, tačiau didelių pokyčių nesama dėl paprastos priežasties – politinėje arenoje nėra didelių skandalų.

„Visiško štilio nėra, bet realybė tokia, kad Vyriausybė ir ministras pirmininkas vertinami kaip dirbantys efektyviai bei rezultatyviai, nėra itin garsių politinių skandalų, kurie kompromituotų valdančiąją daugumą ir visos temos, kurios aptarinėjamos politiniame lauke, aptarinėjamos jau kurį laiką. Nėra įvykių ir veiksnių, kurie staigiai ir radikaliai pakeistų visuomenės nuomonę į vieną ar kitą pusę“, - aiškino politologas.

A. Krupavičius taip pat sako, kad kiek prastesnis Vyriausybės veiklos vertinimas nei prieš metus nėra keistas dalykas, mat prieš metus gyventojai turėjo daugiau lūkesčių ir buvo mažiau kritiški. Demokratinėms valdymo formoms būdinga, kad laikui bėgant valdžia visuomet vertinama kritiškiau ir mažiau optimistiškai.

Tačiau politologas atkreipia dėmesį, kad A. Butkevičiaus Vyriausybė kaip diena nuo nakties skiriasi nuo A. Kubiliaus Vyriausybės, nes pastaroji savo įvaizdį susigadino iškart po rinkimų krizės ištiktoje Lietuvoje žaibiškai priiminėdama nepopuliarius sprendimus – mažindama išmokas bei atlyginimus.

„Dabartinė Vyriausybė, priešingai, yra gana populiari. Ir nors neigiamų-teigiamų nuomonių balansas kartais persisveria į neigiamą pusę (gali būti, kad kuo toliau, tuo labiau ši tendencija stiprės, jeigu neįvyks kokio esminio proveržio – pavyzdžiui, ekonomikoje ar socialinėje srityje), bet žvelgiant į metų ar kelerių metų perspektyvą dabartinė Vyriausybė daugumos žmonių yra ir tikriausiai bus vertinama gana palankiai“, - svarstė mokslininkas.

Klausiamas, dėl kokios priežasties gyventojams atrodo, kad premjero pareigoms tinka būtent A. Butkevičius, o Z. Balčyčio reitingas nuo jo atsilieka keletą kartų, politologas aiškino, kad rinkėjai yra gana racionalūs: jie žino, kad socialdemokratai Z. Balčytį kelia prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, todėl net nesitiki jo matyti premjero poste.

„Z. Balčytis yra kandidatas prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose. Matyt, respondentai vertina situaciją realistiškai ir nemano, kad po prezidento rinkimų dabartinė Vyriausybė, kuri turi populiarų premjerą, bus reformuota ir staiga atsiras naujas premjeras. Gali būti, kad rinkėjai nemano, jog Z. Balčytis ar V. Blinkevičiūtė yra realūs kandidatai“, - sakė A. Krupavičius.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2014 metų balandžio 7-15 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Politiniai reitingai: premjero, partijų ir vyriausybės vertinimas

2014-05-05
 
 
Lietuvos gyventojų nuomone, premjero pareigos geriausiai tinka dabartiniam ministrui pirmininkui, socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui. Šis politikas jau seniai įsitvirtino geriausių premjerų sąraše, tad alternatyvų gyventojai jam nemato.

Lietuvos socialdemokratų partijos reitingai taip pat viršūnėje. Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už socialdemokratus balsuotų 27,5 proc. rinkėjų.

Tačiau Vyriausybės veiklą daugiau gyventojų vertina neigiamai ar greičiau neigiamai nei teigiamai ar greičiau teigiamai. Prieš metus vertinančiųjų teigiamiau buvo daugiau.

Tokie rezultatai paaiškėjo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ balandžio 7-15 dienomis atlikus gyventojų nuomonės apklausą.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius teigia, kad ilguoju laikotarpiu Vyriausybės veiklos vertinimo kitimas į blogesnę pusę yra normalus, nes einant laikui mažėja rinkėjų lūkesčiai.

„Vyriausybė dirba jau kurį laiką, o rinkėjų lūkesčiai Vyriausybės atžvilgiu buvo gana dideli. Po rinkimų visuomenės grupės laukia, kad Vyriausybė priimtų daugeliui žmonių palankių sprendimų, kad reikalai judėtų tik geryn, kad pagerėjimą jaustų beveik visi visuomenės nariai. Tačiau tai sunkiai įmanoma, todėl Vyriausybei būnant valdžioje ilgesnį laiką visuomenėje atsiranda daugiau kritiškumo“, - aiškino politologas.

 

Į premjerus – pirmiausia socdemai, paskui konservatoriai

Remiantis apklausos rezultatais, net trečdalis apklaustųjų manė, kad premjeras A. Butkevičius yra nepakeičiamas. 34 proc. gyventojų į klausimą, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas, nurodė A. Butkevičių. Jo reitingas per mėnesį šoktelėjo 3 proc.

Antrasis politikas šiame sąraše yra socialdemokratų kandidatas į prezidentus Z. Balčytis, tačiau jį premjero poste regi tik 5,4 proc. rinkėjų. Kovo mėnesį jo reitingas siekė 5,6 proc.

Trečias galimas kandidatas užimti ministro pirmininko vietą – socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Ją šioms pareigoms skirtų 4,7 proc. apklaustų respondentų.

Taigi pirmieji populiariausi politikai užimti premjero postą – iš Lietuvos socialdemokratų partijos.

Toliau potencialių premjerų sąraše eina konservatoriai – Irena Degutienė ir Andrius Kubilius. Už I. Degutienę pasisakytų 3,5 proc. žmonių, už A. Kubilių – 3,4 proc.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Rolando Pakso populiarumas siekia 2,9 proc.

Toliau rikiuojasi Vilniaus meras ir kandidatas į prezidento pareigas Artūras Zuokas (2,8 proc.), aplinkos ministras, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis (2,5 proc.), Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas (2,4 proc.) ir „darbiečių“ parlamentaras bei kandidatas į prezidento postą Artūras Paulauskas.

Beje, praėjusių metų balandžio mėnesį potencialių premjerų sąrašas buvo kitoks. Pirmą poziciją jame užėmė A. Butkevičius (34,1 proc.), bet po jo pavardės rikiavosi V. Uspaskichas (7,9 proc.), A. Kubilius (5 proc.), R. Paksas (3,7 proc.), V. Mazuronis (3,7 proc.).

 

Politiniuose reitinguose - keista anomalija

Kuri partija populiariausia?

Socialdemokratai būtų pirmieji ir Seimo rinkimuose, jeigu jie vyktų artimiausią sekmadienį. Už juos balsuotų 27,5 proc. Per mėnesį šios partijos populiarumas pakilo 1,9 proc.

Kitos partijos nuo socialdemokratų žymiai atsilieka. Pavyzdžiui, partija „Tvarka ir teisingumas“ surinktų 10,2 pro. rinkėjų balsų. Kovo mėnesį jų populiarumas siekė 11,6 proc.

Darbo partija pelnytų 7,8 proc. gyventojų balsų. Prieš mėnesį „darbiečių“ populiarumas buvo 8,2 proc.

Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose balsuotų 7,5 proc. rinkėjų. Prieš mėnesį taip manančių buvo 8,2 proc.

Liberalų sąjūdžio populiarumas balandžio mėnesį siekė 6,2 proc. Tai reiškia, kad jų populiarumas per mėnesį pakilo 0,2 proc.

Taigi šios penkios politinės partijos beveik garantuotai peržengtų 5 proc. rinkimų barjerą.

Toliau rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija, už kurią artimiausiuose rinkimuose balsuotų 3,5 proc. rinkėjų. Tačiau tikruose rinkimuose šios partijos surinktų balsų kiekio procentinė išraiška gali būti didesnė, nes apklausa buvo reprezentatyvi – tokioje apklausoje lenkų tautinės mažumos svoris sumažėja, nes Lietuvos lenkai gyvena ne visoje šalies teritorijoje, o daugiausia pietryčių regione.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seimo rinkimuose galėtų surinkti 3,4 proc. balsų. Per mėnesį jos populiarumas išaugo 1,4 proc. Sąjungą „Taip“ paremtų 2,8 proc. rinkėjų.

Nebalsuoti ketina 19,2 proc. Lietuvos gyventojų, dar 8,2 proc. nežinojo, kaip atsakyti į klausimą.

 

Politiniuose reitinguose - keista anomalija

Vyriausybės veikla vertinama labiau neigiamai

Klausiami, kaip vertina A. Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą, daugiau gyventojų jos darbus vertino neigiamai nei teigiamai.

Pavyzdžiui, teigiamai arba greičiau teigiamai Vyriausybės darbą vertino 38,6 proc. gyventojų, neigiamai arba greičiau neigiamai – 48,4 proc.

Dar 13 proc. nežinojo, kaip atsakyti į klausimą, arba pasirinko neatsakyti.

Per mėnesį padaugėjo neapsisprendusių žmonių kiekis.

Praėjusių metų balandžio mėnesį Vyriausybės veiklą teigiamai ir greičiau teigiamai vertino 41,2 proc. gyventojų, neigiamai ir greičiau neigiamai – 39,2 proc. 19,6 proc. žmonių tuomet neturėjo nuomonės.

 

Politiniuose reitinguose - keista anomalija

A. Krupavičius: nėra skandalų, nėra pokyčių

Profesorius A. Krupavičius teigia, kad nors politinių partijų populiarumas nėra visiškai statiškas, tačiau didelių pokyčių nesama dėl paprastos priežasties – politinėje arenoje nėra didelių skandalų.

„Visiško štilio nėra, bet realybė tokia, kad Vyriausybė ir ministras pirmininkas vertinami kaip dirbantys efektyviai bei rezultatyviai, nėra itin garsių politinių skandalų, kurie kompromituotų valdančiąją daugumą ir visos temos, kurios aptarinėjamos politiniame lauke, aptarinėjamos jau kurį laiką. Nėra įvykių ir veiksnių, kurie staigiai ir radikaliai pakeistų visuomenės nuomonę į vieną ar kitą pusę“, - aiškino politologas.

A. Krupavičius taip pat sako, kad kiek prastesnis Vyriausybės veiklos vertinimas nei prieš metus nėra keistas dalykas, mat prieš metus gyventojai turėjo daugiau lūkesčių ir buvo mažiau kritiški. Demokratinėms valdymo formoms būdinga, kad laikui bėgant valdžia visuomet vertinama kritiškiau ir mažiau optimistiškai.

Tačiau politologas atkreipia dėmesį, kad A. Butkevičiaus Vyriausybė kaip diena nuo nakties skiriasi nuo A. Kubiliaus Vyriausybės, nes pastaroji savo įvaizdį susigadino iškart po rinkimų krizės ištiktoje Lietuvoje žaibiškai priiminėdama nepopuliarius sprendimus – mažindama išmokas bei atlyginimus.

„Dabartinė Vyriausybė, priešingai, yra gana populiari. Ir nors neigiamų-teigiamų nuomonių balansas kartais persisveria į neigiamą pusę (gali būti, kad kuo toliau, tuo labiau ši tendencija stiprės, jeigu neįvyks kokio esminio proveržio – pavyzdžiui, ekonomikoje ar socialinėje srityje), bet žvelgiant į metų ar kelerių metų perspektyvą dabartinė Vyriausybė daugumos žmonių yra ir tikriausiai bus vertinama gana palankiai“, - svarstė mokslininkas.

Klausiamas, dėl kokios priežasties gyventojams atrodo, kad premjero pareigoms tinka būtent A. Butkevičius, o Z. Balčyčio reitingas nuo jo atsilieka keletą kartų, politologas aiškino, kad rinkėjai yra gana racionalūs: jie žino, kad socialdemokratai Z. Balčytį kelia prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, todėl net nesitiki jo matyti premjero poste.

„Z. Balčytis yra kandidatas prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose. Matyt, respondentai vertina situaciją realistiškai ir nemano, kad po prezidento rinkimų dabartinė Vyriausybė, kuri turi populiarų premjerą, bus reformuota ir staiga atsiras naujas premjeras. Gali būti, kad rinkėjai nemano, jog Z. Balčytis ar V. Blinkevičiūtė yra realūs kandidatai“, - sakė A. Krupavičius.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2014 metų balandžio 7-15 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!