Gyventojai dėl ateities bijo, bet finansinių rezervų nekaupia

2014-04-15

 

Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nesijaučia užtikrinti dėl savo ir savo šeimos ateities finansinio saugumo, tačiau patys nesiima pasirūpinti finansine apsauga, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu šių metų sausį atliktas tyrimas.

Apklausos duomenimis, 69% apklaustųjų šalies gyventojų pripažįsta, kad nelaimingas įvykis, kurio metu jie netektų darbingumo ar net gyvybės, sukeltų finansinių sunkumų artimiesiems. Tokiems gyvenimo netikėtumams yra pasirengusi mažesnioji dalis lietuvių – taupymo vidurkis Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o gyvybės draudimu yra apsidraudęs tik kas septintas šalies gyventojas.

 

 

„Gyventojai nepakankamai rūpinasi savo finansiniu saugumu. Lietuvoje turime taupymo rezervų, tačiau augant gyventojų pajamoms, o su jomis – vartojimui, pamirštame rūpintis ateitimi. Dėl to nemaža mūsų visuomenės dalis nelaimės atveju taptų finansiškai pažeidžiama – netekę nuolatinių pajamų ar reikšmingos jų dalies ir neturėdami atsarginio plano, gyventojai būtų priversti skolintis, parduoti turimą turtą ar prašyti socialinės paramos“, – tyrimo rezultatus komentuoja Artūras Bakšinskas, LGDĮA prezidentas.

 

 

Anot jo, šeimos finansinį saugumą lemia finansinė drausmė, gebėjimas nuolat juodai dienai atsidėti kad ir nedidelę dalį savo pajamų bei draudimo apsauga, kuri padėtų užtikrinti skubią finansinę pagalbą šeimą ištikus nelaimei.

Tyrimo duomenimis, 41% apklaustųjų iš anksto pasirūpinti finansinio saugumo priemonėmis paskatintų padidėjusios pajamos, 25% gyventojų finansine apsauga susirūpintų po to, kai skaudi nelaimė nutiktų jų artimiesiems ar draugams, o 22% paveiktų šeimos narių paraginimas.

 


Gyventojai dėl ateities bijo, bet finansinių rezervų nekaupia

2014-04-15

 

Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nesijaučia užtikrinti dėl savo ir savo šeimos ateities finansinio saugumo, tačiau patys nesiima pasirūpinti finansine apsauga, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu šių metų sausį atliktas tyrimas.

Apklausos duomenimis, 69% apklaustųjų šalies gyventojų pripažįsta, kad nelaimingas įvykis, kurio metu jie netektų darbingumo ar net gyvybės, sukeltų finansinių sunkumų artimiesiems. Tokiems gyvenimo netikėtumams yra pasirengusi mažesnioji dalis lietuvių – taupymo vidurkis Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o gyvybės draudimu yra apsidraudęs tik kas septintas šalies gyventojas.

 

 

„Gyventojai nepakankamai rūpinasi savo finansiniu saugumu. Lietuvoje turime taupymo rezervų, tačiau augant gyventojų pajamoms, o su jomis – vartojimui, pamirštame rūpintis ateitimi. Dėl to nemaža mūsų visuomenės dalis nelaimės atveju taptų finansiškai pažeidžiama – netekę nuolatinių pajamų ar reikšmingos jų dalies ir neturėdami atsarginio plano, gyventojai būtų priversti skolintis, parduoti turimą turtą ar prašyti socialinės paramos“, – tyrimo rezultatus komentuoja Artūras Bakšinskas, LGDĮA prezidentas.

 

 

Anot jo, šeimos finansinį saugumą lemia finansinė drausmė, gebėjimas nuolat juodai dienai atsidėti kad ir nedidelę dalį savo pajamų bei draudimo apsauga, kuri padėtų užtikrinti skubią finansinę pagalbą šeimą ištikus nelaimei.

Tyrimo duomenimis, 41% apklaustųjų iš anksto pasirūpinti finansinio saugumo priemonėmis paskatintų padidėjusios pajamos, 25% gyventojų finansine apsauga susirūpintų po to, kai skaudi nelaimė nutiktų jų artimiesiems ar draugams, o 22% paveiktų šeimos narių paraginimas.