Prezidento rinkimai: naujos grumtynės dėl antrosios vietos

2014-03-12

 

Antrosios kadencijos siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė išlieka neabejotina favorite prieš gegužę vyksiančius šalies vadovo rinkimus. Tuo metu žemesnėse reitingo pozicijose netrukus užvirs labai rimta kova.

Kaip rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vasarį atlikta apklausa, antrojoje lentelės pozicijoje įvyko rokiruotė. Tačiau į šią vietą pakilęs politikas – tai „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas, galutinai praradęs šansus siekti prezidento posto.

Dabar, panašu, prasidės lenktynės dėl R. Pakso rinkėjų simpatijų.

 

Z. Balčyčiui – gera žinia ir nerimo signalas

Socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis gali lengviau atsikvėpti. Apklausos duomenimis, jį aplenkė R. Paksas, tačiau ketvirtadienį teismas, kaip ir tikėtasi, galutinai užkirto „tvarkiečių“ lyderiui kelią į rinkimus. Kito kandidato „Tvarka ir teisingumas“ iškelti nebegali.

Apie prezidentines ambicijas pastaruoju metu daug ir garsiai kalbėjęs R. Paksas pasiekė nemažai. Vasarį už „tvarkiečių“ lyderį norėjo balsuoti kas dešimtas apklaustas rinkėjas. Taip jis vienu šuoliu aplenkė kolegą europarlamentarą Z. Balčytį, kuris, atrodė, buvo beįsitvirtinantis antrojoje reitingo pozicijoje.

Socdemų kandidatas po galutinio R. Pakso eliminavimo iš lenktynių galėtų lengviau atsikvėpti. Tačiau Z. Balčyčiui ant kulnų minti pradeda Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas. Su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene po provinciją pasivažinėjęs A. Paulauskas nuo socialdemokrato atsilieka vos daugiau kaip dviem procentiniais punktais.

Kitose pozicijose didesnių pokyčių nematyti. Lyderio pozicijoje – taip pat. Čia tebekaraliauja D. Grybauskaitė, tačiau iki prezidentės išsvajotos 50 proc. respondentų paramos dar trūksta.

 

Jei artimiausią savaitgalį vyktų prezidento rinkimai, už kokį politiką ar visuomenės veikėją Jūs balsuotumėte? (proc.) Vasaris Sausis pokytis
D. Grybauskaitę 40,9 39,7 +1,2
R. Paksą 9,7 7,6 +2,1
Z. Balčytį 8,9 8,6 +0,3
A. Paulauską 6,6 3,6 +3,0
A. Zuoką 2,9 2,9 +0,0
B. Ropę 2,3 2,0 +0,3
L. Balsį 2,2 0,2 +2,0
G. Nausėdą 2,0 2,0 +0,0
V. Tomaševskį 1,8 2,0 -0,2
V. Mazuronį 1,7 2,2 -0,5
V. Ušacką 1,5 1,2 +0,3
L. Graužinienę 1,0 0,6 +0,4
Kitą kandidatą 2,1    
Neapsisprendžiau 8,8    
Neketinu balsuoti prezidento rinkimuose 7,6    
Iš viso: 100    

 

M. Jastramskis: Darbo partijai kliudo A. Paulauskas

Už R. Paksą arba galimybių kandidatuoti taip pat nebeturintį „tvarkietį“ aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį vasarį dar norėjo balsuoti iš viso 11,4 proc. respodentų. Tai gardus kąsnis, kurio norėtų bet kuris pretendentas į šalies vadovo postą.

Politologai bene vieningai sutaria, kad pagal elektoratą į „tvarkiečius“ panašiausia politinė jėga – Darbo partija.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis DELFI teigė, kad „darbiečiai“ galėtų tikėtis „tvarkiečių“ rinkėjų paramos prezidento rinkimuose. Tačiau tam kliudo vienas labai svarbus faktorius – Darbo partijos kandidatas A. Paulauskas, ne taip ir seniai nešęs R. Pakso apkaltos vėliavą ir po „tvarkiečių“ lyderio nuvertimo trumpam sėdęs į prezidento kėdę.

„Nežiūrint to, kad Darbo partija artima („tvarkiečiams“ – DELFI) pagal savo retoriką, populistinį įvaizdį jėga, yra ir skirtumų. „Tvarkos ir teisingumo“ elektoratas konservatyvesnis, labiau į autoritarizmą linkęs. Nepamirškim vieno dalyko – čia žmonės balsuoja ne už partijas, o už asmenį. Kad Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ elektoratas persidengia – čia nėra pagrindinis faktorius. (…) A. Paulauskas turi gaudyti balsus iš partijos, prie kurios lyderio apkaltos proceso nemažai prisidėjo. Asmeninės antipatijos pradeda pakankamai smarkiai „groti“. Nemanau, kad A. Paulauskas gali tikėtis „tvarkiečių“ paramos“, - priminė M. Jastramskis.

Pasak jo, situaciją kiek pakeisti gali R. Paksas – jeigu „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis savo rinkėjams viešai pasiūlys paremti vieną ar kitą kandidatą, tai gali stipriau pakoreguoti padėtį.

„Jeigu jis nieko nepasakys, balsai išsibarstys ir labai daug nelems“, - sakė TSPMI dėstytojas.

Politologo nuomone, esant tokioms aplinkybėms labiausiai tikėtina, kad „tvarkiečių“ elektorato balsai paprasčiausiai išsibrastys, nė vienam kandidatui neduodami lemiamo pranašumo.

„Nebus tikrai taip, kad vienas kandidatas didelę dalį pasiims. Jie išsibarstys. Dalis žmonių, kurie yra ištikimi R. Pakso partijai, tikėtina, gali iš viso nebalsuoti. Po ketvirtadalį gali pereiti socdemams ir Darbo partijai. O dalis gali nueiti ir D. Grybauskaitei“, - svarstė M. Jastramskis.

 

Socdemams laikas susirūpinti

Prezidento rinkimai – po poros mėnesių, o Z. Balčytis vis dar nepajėgia įsitvirtinti antrojoje reitingo pozicijoje. M. Jastramskio nuomone, visiškai realu, kad jeigu vyks antrasis turas, jame gali ir nebūti populiariausios šalies partijos kandidato.

„Jie siunčia į rinkimus žmogų, kuris pastaruosius kelerius metus nebuvo matomas Lietuvos viešojoje erdvėje. Ir Europos Parlamente būdamas jis nelabai buvo matomas. Jeigu bus antras turas, tikrai negarantuočiau, kad ten bus socialdemokratų kandidatas“, - teigė TSPMI dėstytojas.

Pasak jo, Z. Balčytis ir dabar nėra pakankamai matomas, ką įrodo ir dabartiniai socdemų kandidato reitingai.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų vasario 21- 28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Prezidento rinkimai: naujos grumtynės dėl antrosios vietos

2014-03-12

 

Antrosios kadencijos siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė išlieka neabejotina favorite prieš gegužę vyksiančius šalies vadovo rinkimus. Tuo metu žemesnėse reitingo pozicijose netrukus užvirs labai rimta kova.

Kaip rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vasarį atlikta apklausa, antrojoje lentelės pozicijoje įvyko rokiruotė. Tačiau į šią vietą pakilęs politikas – tai „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas, galutinai praradęs šansus siekti prezidento posto.

Dabar, panašu, prasidės lenktynės dėl R. Pakso rinkėjų simpatijų.

 

Z. Balčyčiui – gera žinia ir nerimo signalas

Socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis gali lengviau atsikvėpti. Apklausos duomenimis, jį aplenkė R. Paksas, tačiau ketvirtadienį teismas, kaip ir tikėtasi, galutinai užkirto „tvarkiečių“ lyderiui kelią į rinkimus. Kito kandidato „Tvarka ir teisingumas“ iškelti nebegali.

Apie prezidentines ambicijas pastaruoju metu daug ir garsiai kalbėjęs R. Paksas pasiekė nemažai. Vasarį už „tvarkiečių“ lyderį norėjo balsuoti kas dešimtas apklaustas rinkėjas. Taip jis vienu šuoliu aplenkė kolegą europarlamentarą Z. Balčytį, kuris, atrodė, buvo beįsitvirtinantis antrojoje reitingo pozicijoje.

Socdemų kandidatas po galutinio R. Pakso eliminavimo iš lenktynių galėtų lengviau atsikvėpti. Tačiau Z. Balčyčiui ant kulnų minti pradeda Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas. Su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene po provinciją pasivažinėjęs A. Paulauskas nuo socialdemokrato atsilieka vos daugiau kaip dviem procentiniais punktais.

Kitose pozicijose didesnių pokyčių nematyti. Lyderio pozicijoje – taip pat. Čia tebekaraliauja D. Grybauskaitė, tačiau iki prezidentės išsvajotos 50 proc. respondentų paramos dar trūksta.

 

Jei artimiausią savaitgalį vyktų prezidento rinkimai, už kokį politiką ar visuomenės veikėją Jūs balsuotumėte? (proc.) Vasaris Sausis pokytis
D. Grybauskaitę 40,9 39,7 +1,2
R. Paksą 9,7 7,6 +2,1
Z. Balčytį 8,9 8,6 +0,3
A. Paulauską 6,6 3,6 +3,0
A. Zuoką 2,9 2,9 +0,0
B. Ropę 2,3 2,0 +0,3
L. Balsį 2,2 0,2 +2,0
G. Nausėdą 2,0 2,0 +0,0
V. Tomaševskį 1,8 2,0 -0,2
V. Mazuronį 1,7 2,2 -0,5
V. Ušacką 1,5 1,2 +0,3
L. Graužinienę 1,0 0,6 +0,4
Kitą kandidatą 2,1    
Neapsisprendžiau 8,8    
Neketinu balsuoti prezidento rinkimuose 7,6    
Iš viso: 100    

 

M. Jastramskis: Darbo partijai kliudo A. Paulauskas

Už R. Paksą arba galimybių kandidatuoti taip pat nebeturintį „tvarkietį“ aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį vasarį dar norėjo balsuoti iš viso 11,4 proc. respodentų. Tai gardus kąsnis, kurio norėtų bet kuris pretendentas į šalies vadovo postą.

Politologai bene vieningai sutaria, kad pagal elektoratą į „tvarkiečius“ panašiausia politinė jėga – Darbo partija.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis DELFI teigė, kad „darbiečiai“ galėtų tikėtis „tvarkiečių“ rinkėjų paramos prezidento rinkimuose. Tačiau tam kliudo vienas labai svarbus faktorius – Darbo partijos kandidatas A. Paulauskas, ne taip ir seniai nešęs R. Pakso apkaltos vėliavą ir po „tvarkiečių“ lyderio nuvertimo trumpam sėdęs į prezidento kėdę.

„Nežiūrint to, kad Darbo partija artima („tvarkiečiams“ – DELFI) pagal savo retoriką, populistinį įvaizdį jėga, yra ir skirtumų. „Tvarkos ir teisingumo“ elektoratas konservatyvesnis, labiau į autoritarizmą linkęs. Nepamirškim vieno dalyko – čia žmonės balsuoja ne už partijas, o už asmenį. Kad Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ elektoratas persidengia – čia nėra pagrindinis faktorius. (…) A. Paulauskas turi gaudyti balsus iš partijos, prie kurios lyderio apkaltos proceso nemažai prisidėjo. Asmeninės antipatijos pradeda pakankamai smarkiai „groti“. Nemanau, kad A. Paulauskas gali tikėtis „tvarkiečių“ paramos“, - priminė M. Jastramskis.

Pasak jo, situaciją kiek pakeisti gali R. Paksas – jeigu „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis savo rinkėjams viešai pasiūlys paremti vieną ar kitą kandidatą, tai gali stipriau pakoreguoti padėtį.

„Jeigu jis nieko nepasakys, balsai išsibarstys ir labai daug nelems“, - sakė TSPMI dėstytojas.

Politologo nuomone, esant tokioms aplinkybėms labiausiai tikėtina, kad „tvarkiečių“ elektorato balsai paprasčiausiai išsibrastys, nė vienam kandidatui neduodami lemiamo pranašumo.

„Nebus tikrai taip, kad vienas kandidatas didelę dalį pasiims. Jie išsibarstys. Dalis žmonių, kurie yra ištikimi R. Pakso partijai, tikėtina, gali iš viso nebalsuoti. Po ketvirtadalį gali pereiti socdemams ir Darbo partijai. O dalis gali nueiti ir D. Grybauskaitei“, - svarstė M. Jastramskis.

 

Socdemams laikas susirūpinti

Prezidento rinkimai – po poros mėnesių, o Z. Balčytis vis dar nepajėgia įsitvirtinti antrojoje reitingo pozicijoje. M. Jastramskio nuomone, visiškai realu, kad jeigu vyks antrasis turas, jame gali ir nebūti populiariausios šalies partijos kandidato.

„Jie siunčia į rinkimus žmogų, kuris pastaruosius kelerius metus nebuvo matomas Lietuvos viešojoje erdvėje. Ir Europos Parlamente būdamas jis nelabai buvo matomas. Jeigu bus antras turas, tikrai negarantuočiau, kad ten bus socialdemokratų kandidatas“, - teigė TSPMI dėstytojas.

Pasak jo, Z. Balčytis ir dabar nėra pakankamai matomas, ką įrodo ir dabartiniai socdemų kandidato reitingai.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų vasario 21- 28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!