Po „Maximos“ tragedijos Rygoje: kaip pasikeitė pirkėjų elgesys 

2014-03-01

 

Skaudžiausia pastarųjų metų nelaimė Rygoje, kai sugriuvo prekybos centro „Maxima“ stogas, tapo išbandymu ne tik šiam lietuviškam verslui, bet ir Latvijos vyriausybei, kurios vadovui Valdžiui Dombrovskiui teko trauktis. Kaip į tragediją reagavo lietuviai?

Be emocijų ekspertinės nuomonės iki šiol nebuvo jokių realių vertinimų. DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad daugumos gyventojų ši nelaimė niekaip nepaveikė, tačiau beveik 9 proc. žmonių vengė didelių pastatų, 4,1 proc. neperka „Maximoje“, 3,3 proc. nebesilankė didžiuosiuose prekybos centruose.

Rinkodaros konsultantas Audrius Savickas sako, kad dažniausiai tokiais atvejais žmonių elgesio pokytis nebūna ilgalaikis ir per keletą mėnesių išnyksta. Pasak jo, kadangi gyventojai apklausti gruodį, šiuo metu greičiausiai elgesį pakeitusių procentas būtų mažesnis.

Bendrovė taip pat tvirtina pirkėjų Lietuvoje pokyčių nepastebėjusi.

38,3 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų tvirtino, kad prekybos centro „Maxima“ Rygoje griūtis niekaip nepakeitė nuomonės apie šį prekybos tinklą, 28,4 proc. sakė, kad ji suprastėjo, panaši dalis – 27,9 proc. - pripažino, kad nurimus emocijoms nuomonė liko tokia pati, 2,4 proc. sakė, kad ji pagerėjo.

Tyrimo duomenimis, suprastėjusią nuomonę dažniau deklaravo moterys, vyriausio amžiaus respondentai, kaimo gyventojai.

36-55 m atstovai, aukštesnio išsimokslinimo respondentai dažniau teigė iš pradžių buvus emocijų, tačiau iš esmės nuomonė nepakito.

Vyrų bei 18-45m. atstovų nuomonei Rygos įvykiai dažniau neturėjo įtakos.

 

Ar sugriuvus „Maximai" Rygoje tai kaip nors paveikė Jūsų nuomonę apie šį tinklą? (proc.)  
Taip, nuomonė suprastėjo 28,4
Taip, nuomonė pagerėjo 2,4
Iš pradžių buvo emocijų, bet iš esmės nuomonė liko tokia pati 27,9
Ne, nuomonė nepasikeitė 38,4
Nežino, neatsakė 2,9
Iš viso: 100

 

Beveik 60 proc. gyventojų pripažino, kad tragedija Rygoje jų niekaip nepaveikė, 15,2 proc. sakė kad pirmosiomis dienomis bijojo eiti į didelius naujus pastatus, 8,8 proc. sakė jų ir toliau vengiantys, 4,1 proc. neperka „Maximoje“, 3,3 proc. nesilanko didžiuosiuose prekybos centruose.

Tyrimo duomenimis, baimė eiti į didelius naujus pastatus dažniau buvo kilusi moterims, rajonų centrų gyventojams.

 

Kaip Jus paveikė ši tragedija? (proc.)  
Niekaip nepaveikė 59,5
Pirmomis dienomis bijojau eiti į didelius naujus pastatus 15,2
Iki šiol vengiu tokių pastatų 8,8
Neperku „Maximoje" 4,1
Nebesilankau didžiuosiuose prekybos centruose 3,3
Kita 1,5
Neturiu nuomonės 7,6
Iš viso: 100

 

Pasiteiravus, kaip vertina „Maximos“ reakciją į tragediją, žmonių nuomonės pasidalijo maždaug vienodai – 32,5 proc. manė, kad ji nepakankama, 28,9 proc. laikėsi nuomonės, kad ji buvo tinkama.

16,1 proc. žmonių sakė, kad reakcija buvo tinkama, bet tuomečio „Maxima Latvija“ vadovo Gintaro Jasinsko pasisakymas, kad atsistatydina tik kaltieji, viską sugadino. Daugiau nei penktadalis žmonių nuomonės šia tema neturėjo.

Tyrimo duomenimis, reakciją kaip nepakankamą dažniau įvardijo moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus respondentai.

Aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų respondentai dažniau teigė, kad reakcija buvo tinkama iki G. Jasinsko pasisakymų.

 

Kaip vertinate „Maximos" reakciją į tragediją? (proc.)  
Reakcija nepakankama įvertinus tragedijos mastą 32,5
Reakcija buvo tinkama, tačiau G.Jasinsko pasisakymas viską sugadino 16,1
Reakcija tinkama. Padaryta klaidų, tačiau Maxima jas stengėsi taisyti 28,9
Nežino, neatsakė 22,5
Iš viso: 100

 

Svarbiausia elgesys

Verslo konsultavimo bendrovės „Strategy labs“ rinkodaros konsultantas Audrius Savickas DELFI sakė, kad tokiais atvejais svarbiausia, kaip nelaimė keičia žmonių elgesį.

„Man įdomiausia ta dalis, kuri kalba apie realų elgesio pasikeitimą, nes nuomonė gali būti suprastėjusi, bet elgesys nepasikeitęs. (…) Aš manau, kad tai yra realūs to įvykio liekamieji reiškiniai. (…) Tačiau manau, kad šis poveikis nėra ilgalaikis. Tai yra kelių mėnesių klausimas, tai ilgai neužtrunka“, - komentavo jis.

„Yra daug tyrimų, rodančių, kad kad vienokios ar kitokios nuomonės buvimas nebūtinai daro įtaką elgesiui. O marketingistams ir įmonėms, kurios parduoda produktus, svarbiausia yra elgesys“, - pridūrė specialistas.

Pasak pašnekovo, brandesnėse rinkose žmonės daug dažniau nei Lietuvoje imasi bausti verslus, jeigu jiems kas nors nepatinka.

„Lietuviai yra labai kantrūs ir santūrus. (…) Manau, kad Lietuvoje, o ir Latvijoje yra panašiai, kad vartotojai nėra pajautę, jog jie turi tam tikrus svertus parodyti verslams, kad jiems kažkas nepriimtina. Vakaruose taip yra reaguojama dažniau, pavyzdžiui, į reklamos kampanijas arba neetiškus veiksmus“, - kalbėjo A. Savickas.

Rinkodaros specialisto įsitikinimu, dažnai verslininkai neteisingai supranta, kaip reikia valdyti tokias krizes.

„Tokių krizių atveju yra svarbu ir ko verslininkai nelabai suvokia, yra tai, kad krizė turi labai didelį emocinį krūvį, o verslai dažnai bando gintis racionaliuoju būdu: įvairiais, taip pat ir teisiniais argumentais. Čia yra visiškas nesusišnekėjimas, nes žmones banguoja emocijomis. Kaip ir G. Jasinsko atveju, kai jis pabandė kažkaip gintis. Tai iššaukė dar didesnę emociją. Kur buvo „Maximos“ krizės valdymo profesionalumas, kad paskui I. Staškevičius į emocijas reagavo emocijomis, kalbėjo ir emocijas valdė emociškai“, - kalbėjo pašnekovas.

 

Pokyčių nepastebėjo

Bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Arūnas Zimnickas DELFI taip pat sakė, kad tvyrojusiai įtampai nuslūgus, „Maxima LT“ įmonės gyvenimas grįžo į įprastą ritmą.


„Dėl Latvijoje įvykusios nelaimės ilgalaikių mūsų klientų elgsenos pokyčių, galinčių turėti įtakos įmonės veiklai ar jos rezultatams, nepastebime. Vis tik suprantame pokyčių svarbą. Todėl siekdami išsaugoti ir savo klientų, ir savo darbuotojų pasitikėjimą, ir toliau savo klientams stengsimės suteikti tai, už ką „Maxima“ vertinama jau daugiau nei dvi dešimtis metų: jų poreikius atitinkantį asortimentą, geras kainas, apsipirkimo patogumą .Padarysime viską, kad tiek mūsų klientai, kad tiek mūsų darbuotojai, pastatuose, kuriuose vykdome veiklą, jaustųsi saugiai,  ir toliau nuosekliai gerinsime darbo sąlygas įmonės darbuotojams“, - tvirtino jis.

DELFI primena, kad „Maxima grupė“ paskelbė, jog praėjusiais metais visose rinkoje, kur ji dirbo apyvarta didėjo, išskyrus Latviją. Čia, skelbiamais duomenimis, apyvarta smuko daugiau nei penktadaliu. Tai bendrovė sieja su tragiškais įvykiais Rygoje.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2013 metų gruodžio 12–20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Po „Maximos“ tragedijos Rygoje: kaip pasikeitė pirkėjų elgesys 

2014-03-01

 

Skaudžiausia pastarųjų metų nelaimė Rygoje, kai sugriuvo prekybos centro „Maxima“ stogas, tapo išbandymu ne tik šiam lietuviškam verslui, bet ir Latvijos vyriausybei, kurios vadovui Valdžiui Dombrovskiui teko trauktis. Kaip į tragediją reagavo lietuviai?

Be emocijų ekspertinės nuomonės iki šiol nebuvo jokių realių vertinimų. DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad daugumos gyventojų ši nelaimė niekaip nepaveikė, tačiau beveik 9 proc. žmonių vengė didelių pastatų, 4,1 proc. neperka „Maximoje“, 3,3 proc. nebesilankė didžiuosiuose prekybos centruose.

Rinkodaros konsultantas Audrius Savickas sako, kad dažniausiai tokiais atvejais žmonių elgesio pokytis nebūna ilgalaikis ir per keletą mėnesių išnyksta. Pasak jo, kadangi gyventojai apklausti gruodį, šiuo metu greičiausiai elgesį pakeitusių procentas būtų mažesnis.

Bendrovė taip pat tvirtina pirkėjų Lietuvoje pokyčių nepastebėjusi.

38,3 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų tvirtino, kad prekybos centro „Maxima“ Rygoje griūtis niekaip nepakeitė nuomonės apie šį prekybos tinklą, 28,4 proc. sakė, kad ji suprastėjo, panaši dalis – 27,9 proc. - pripažino, kad nurimus emocijoms nuomonė liko tokia pati, 2,4 proc. sakė, kad ji pagerėjo.

Tyrimo duomenimis, suprastėjusią nuomonę dažniau deklaravo moterys, vyriausio amžiaus respondentai, kaimo gyventojai.

36-55 m atstovai, aukštesnio išsimokslinimo respondentai dažniau teigė iš pradžių buvus emocijų, tačiau iš esmės nuomonė nepakito.

Vyrų bei 18-45m. atstovų nuomonei Rygos įvykiai dažniau neturėjo įtakos.

 

Ar sugriuvus „Maximai" Rygoje tai kaip nors paveikė Jūsų nuomonę apie šį tinklą? (proc.)  
Taip, nuomonė suprastėjo 28,4
Taip, nuomonė pagerėjo 2,4
Iš pradžių buvo emocijų, bet iš esmės nuomonė liko tokia pati 27,9
Ne, nuomonė nepasikeitė 38,4
Nežino, neatsakė 2,9
Iš viso: 100

 

Beveik 60 proc. gyventojų pripažino, kad tragedija Rygoje jų niekaip nepaveikė, 15,2 proc. sakė kad pirmosiomis dienomis bijojo eiti į didelius naujus pastatus, 8,8 proc. sakė jų ir toliau vengiantys, 4,1 proc. neperka „Maximoje“, 3,3 proc. nesilanko didžiuosiuose prekybos centruose.

Tyrimo duomenimis, baimė eiti į didelius naujus pastatus dažniau buvo kilusi moterims, rajonų centrų gyventojams.

 

Kaip Jus paveikė ši tragedija? (proc.)  
Niekaip nepaveikė 59,5
Pirmomis dienomis bijojau eiti į didelius naujus pastatus 15,2
Iki šiol vengiu tokių pastatų 8,8
Neperku „Maximoje" 4,1
Nebesilankau didžiuosiuose prekybos centruose 3,3
Kita 1,5
Neturiu nuomonės 7,6
Iš viso: 100

 

Pasiteiravus, kaip vertina „Maximos“ reakciją į tragediją, žmonių nuomonės pasidalijo maždaug vienodai – 32,5 proc. manė, kad ji nepakankama, 28,9 proc. laikėsi nuomonės, kad ji buvo tinkama.

16,1 proc. žmonių sakė, kad reakcija buvo tinkama, bet tuomečio „Maxima Latvija“ vadovo Gintaro Jasinsko pasisakymas, kad atsistatydina tik kaltieji, viską sugadino. Daugiau nei penktadalis žmonių nuomonės šia tema neturėjo.

Tyrimo duomenimis, reakciją kaip nepakankamą dažniau įvardijo moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus respondentai.

Aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų respondentai dažniau teigė, kad reakcija buvo tinkama iki G. Jasinsko pasisakymų.

 

Kaip vertinate „Maximos" reakciją į tragediją? (proc.)  
Reakcija nepakankama įvertinus tragedijos mastą 32,5
Reakcija buvo tinkama, tačiau G.Jasinsko pasisakymas viską sugadino 16,1
Reakcija tinkama. Padaryta klaidų, tačiau Maxima jas stengėsi taisyti 28,9
Nežino, neatsakė 22,5
Iš viso: 100

 

Svarbiausia elgesys

Verslo konsultavimo bendrovės „Strategy labs“ rinkodaros konsultantas Audrius Savickas DELFI sakė, kad tokiais atvejais svarbiausia, kaip nelaimė keičia žmonių elgesį.

„Man įdomiausia ta dalis, kuri kalba apie realų elgesio pasikeitimą, nes nuomonė gali būti suprastėjusi, bet elgesys nepasikeitęs. (…) Aš manau, kad tai yra realūs to įvykio liekamieji reiškiniai. (…) Tačiau manau, kad šis poveikis nėra ilgalaikis. Tai yra kelių mėnesių klausimas, tai ilgai neužtrunka“, - komentavo jis.

„Yra daug tyrimų, rodančių, kad kad vienokios ar kitokios nuomonės buvimas nebūtinai daro įtaką elgesiui. O marketingistams ir įmonėms, kurios parduoda produktus, svarbiausia yra elgesys“, - pridūrė specialistas.

Pasak pašnekovo, brandesnėse rinkose žmonės daug dažniau nei Lietuvoje imasi bausti verslus, jeigu jiems kas nors nepatinka.

„Lietuviai yra labai kantrūs ir santūrus. (…) Manau, kad Lietuvoje, o ir Latvijoje yra panašiai, kad vartotojai nėra pajautę, jog jie turi tam tikrus svertus parodyti verslams, kad jiems kažkas nepriimtina. Vakaruose taip yra reaguojama dažniau, pavyzdžiui, į reklamos kampanijas arba neetiškus veiksmus“, - kalbėjo A. Savickas.

Rinkodaros specialisto įsitikinimu, dažnai verslininkai neteisingai supranta, kaip reikia valdyti tokias krizes.

„Tokių krizių atveju yra svarbu ir ko verslininkai nelabai suvokia, yra tai, kad krizė turi labai didelį emocinį krūvį, o verslai dažnai bando gintis racionaliuoju būdu: įvairiais, taip pat ir teisiniais argumentais. Čia yra visiškas nesusišnekėjimas, nes žmones banguoja emocijomis. Kaip ir G. Jasinsko atveju, kai jis pabandė kažkaip gintis. Tai iššaukė dar didesnę emociją. Kur buvo „Maximos“ krizės valdymo profesionalumas, kad paskui I. Staškevičius į emocijas reagavo emocijomis, kalbėjo ir emocijas valdė emociškai“, - kalbėjo pašnekovas.

 

Pokyčių nepastebėjo

Bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Arūnas Zimnickas DELFI taip pat sakė, kad tvyrojusiai įtampai nuslūgus, „Maxima LT“ įmonės gyvenimas grįžo į įprastą ritmą.


„Dėl Latvijoje įvykusios nelaimės ilgalaikių mūsų klientų elgsenos pokyčių, galinčių turėti įtakos įmonės veiklai ar jos rezultatams, nepastebime. Vis tik suprantame pokyčių svarbą. Todėl siekdami išsaugoti ir savo klientų, ir savo darbuotojų pasitikėjimą, ir toliau savo klientams stengsimės suteikti tai, už ką „Maxima“ vertinama jau daugiau nei dvi dešimtis metų: jų poreikius atitinkantį asortimentą, geras kainas, apsipirkimo patogumą .Padarysime viską, kad tiek mūsų klientai, kad tiek mūsų darbuotojai, pastatuose, kuriuose vykdome veiklą, jaustųsi saugiai,  ir toliau nuosekliai gerinsime darbo sąlygas įmonės darbuotojams“, - tvirtino jis.

DELFI primena, kad „Maxima grupė“ paskelbė, jog praėjusiais metais visose rinkoje, kur ji dirbo apyvarta didėjo, išskyrus Latviją. Čia, skelbiamais duomenimis, apyvarta smuko daugiau nei penktadaliu. Tai bendrovė sieja su tragiškais įvykiais Rygoje.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2013 metų gruodžio 12–20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!