Vaikų išsilavinimas – vienas svarbiausių finansinių prioritetų
2014-02-17
Lietuvoje
rengtis ateities studijoms ir kalbėtis apie būsimą profesiją pradedama
su vaikais nuo 14 metų. Apie 72% tėvų apie profesijos pasirinkimą
kalbasi su paaugliais, perkopusiais 14 metų.
Maždaug 4
iš 10 šeimų taupo pinigus vaikų aukštajam mokslui. Tiesa, apie
ketvirtadalis tėvų ruošti studijoms pradeda jau 8-14 metų vaikus,
atskleidė „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės
nuomonės apklausa.
„Tėvai
taip pat finansiškai prisideda ir prie papildomo vaikų ugdymo, ir prie
studijų finansavimo. Lietuvoje visa šeima dalyvauja atžalos ugdymo ir
studijų procese, net ir studijuoti pradėjęs suaugęs žmogus nelieka be
tėvų globos ir finansinės pagalbos“, - teigia Marius Jundulas, „PZU
Lietuva“ generalinis direktorius .
Jis
atkreipė dėmesį, kad pusė apklaustų tėvų mano, jog mokykloje vaikai
gauna pakankamą ugdymą, reikalingą vaikų ateičiai. Kita pusė papildomai
investuoja į vaikų mokymą ir veiklą po pamokų. Dažniausiai tėvai tam
skiria 50-100 Lt per mėnesį arba 600-1200 Lt per metus.
Pasak p.
Jundulo, tėvai finansiškai padeda ir savo studijuojantiems vaikams. 41%
Lietuvos gyventojų, turinčių suaugusių vaikų, apie 39% teikia finansinę
pagalbą savo suaugusiems vaikams. Dažniausiai tokią paramą skiria 46–55
metų tėvai, t. y. studentiško amžiau vaikų turintys gyventojai.
Pono
Jundulo vadovo nuomone, šiandien vis populiarėjančios studijos užsienyje
tėvų pečius užgula kur kas sunkesne finansine našta – tėvams neretai
tenka mokėti ne tik už studijas, bet ir už gyvenamąją vietą. Be to,
tenka skirti lėšų pragyvenimui vienoje iš Europos šalių.