Išaugusios šildymo kainos nepalieka abejingų

Atrodo, kad greitai prasidėsiantis šildymo sezonas Lietuvoje tampa problema Nr.1. DELFI užsakymu „Spinter tyrimų” atlikta apklausa rodo, kad net 82 proc. šalies gyventojų susirūpinę dėl sąskaitų už šildymą. Tiesa, tik 49 proc. dėl šildymo ruošiasi mažiau valgyti ar pirkti drabužių. Dar 3 proc. gyventojų nusiteikę kardinaliai – gavę didesnes sąskaitas, jie ruošiasi išvažiuoti iš Lietuvos.

Dauguma šalies gyventojų su nerimu laukia prasidėsiančio naujojo šildymo sezono – net 82 proc. apklaustųjų teigė, kad juos gąsdina didėsiančios šildymo kainos.

Dėl šilumos kainų šuolio labiausiai nerimauja moterys, mažesnių pajamų, vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai, centralizuotu būdu būstus besišildantys respondentai.

57 proc. tyrimo dalyvių nurodė gyvenantys senos statybos daugiabutyje, dar 29 proc. senos statybos privačiame name. Naujos statybos privačiame arba daugiabučiame name gyvena 12 proc. respondentų.

K2. Kokio tipo name Jūs gyvenate?

(proc.)

Senos statybos daugiabutyje

56,7

Senos statybos privačiame name

29,4

Naujos statybos privačiame name

6,9

Naujos statybos daugiabutyje

5,2

Kitokio tipo būste

1,8

Iš viso:

100

Nors šildymo kainų „baubas“ ir atrodo grėsmingas, dauguma Lietuvos gyventojų nenusiteikę imtis kokių nors veiksmų finansiniams smūgiams sušvelninti - 49 proc. ketina mažinti kitas namų ūkio išlaidas, dar 29 proc. – nieko nedaryti (lentelė 3). 9 proc. (nepriklausantys nuo centrinio šildymo) ketina ieškoti pigesnių šildymosi alternatyvų, 5 proc. – dairytis mažesnio būsto ir tik mažiau nei procentas galvoja apie naujos statybos arba renovuoto būsto įsigyjamą.

Vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų, didmiesčių gyventojai, centralizuotai šildomų butų savininkai dažniau ketina mažinti kitas namų ūkio išlaidas. Apie mažesnio būsto paieškas dažniau susimąsto vidutinio ir vyresnio amžiaus respondentai. Nuosavų namų gyventojai dažniau nurodė galvojantys apie alternatyvius šildymo šaltinius. Kaimo gyventojai dažniau teigė nieko nedarysiantys.

K3. Kaip Jūs ketinate spręsti brangsiančio šildymo klausimą?

(proc.)

Mažinsiu (-ime) kitas išlaidas

48,7

Galvosiu (-ime) apie pigesnį būsto šildymo būdą

9,0

Ieškosiu (-ime) mažesnio būsto

5,3

Emigruosiu (-ime)

3,2

Galvosiu (-ime) apie naujos statybos/ renovuoto būsto įsigyjimą

0,8

Nieko nedarysiu (-ime)

29,3

Nežino/ neatsakė

3,7

Iš viso:

100

Šį gyventojų viešosios nuomonės tyrimą DELFI portalo užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų liepos 10-21 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%

 


Išaugusios šildymo kainos nepalieka abejingų

Atrodo, kad greitai prasidėsiantis šildymo sezonas Lietuvoje tampa problema Nr.1. DELFI užsakymu „Spinter tyrimų” atlikta apklausa rodo, kad net 82 proc. šalies gyventojų susirūpinę dėl sąskaitų už šildymą. Tiesa, tik 49 proc. dėl šildymo ruošiasi mažiau valgyti ar pirkti drabužių. Dar 3 proc. gyventojų nusiteikę kardinaliai – gavę didesnes sąskaitas, jie ruošiasi išvažiuoti iš Lietuvos.

Dauguma šalies gyventojų su nerimu laukia prasidėsiančio naujojo šildymo sezono – net 82 proc. apklaustųjų teigė, kad juos gąsdina didėsiančios šildymo kainos.

Dėl šilumos kainų šuolio labiausiai nerimauja moterys, mažesnių pajamų, vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai, centralizuotu būdu būstus besišildantys respondentai.

57 proc. tyrimo dalyvių nurodė gyvenantys senos statybos daugiabutyje, dar 29 proc. senos statybos privačiame name. Naujos statybos privačiame arba daugiabučiame name gyvena 12 proc. respondentų.

K2. Kokio tipo name Jūs gyvenate?

(proc.)

Senos statybos daugiabutyje

56,7

Senos statybos privačiame name

29,4

Naujos statybos privačiame name

6,9

Naujos statybos daugiabutyje

5,2

Kitokio tipo būste

1,8

Iš viso:

100

Nors šildymo kainų „baubas“ ir atrodo grėsmingas, dauguma Lietuvos gyventojų nenusiteikę imtis kokių nors veiksmų finansiniams smūgiams sušvelninti - 49 proc. ketina mažinti kitas namų ūkio išlaidas, dar 29 proc. – nieko nedaryti (lentelė 3). 9 proc. (nepriklausantys nuo centrinio šildymo) ketina ieškoti pigesnių šildymosi alternatyvų, 5 proc. – dairytis mažesnio būsto ir tik mažiau nei procentas galvoja apie naujos statybos arba renovuoto būsto įsigyjamą.

Vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų, didmiesčių gyventojai, centralizuotai šildomų butų savininkai dažniau ketina mažinti kitas namų ūkio išlaidas. Apie mažesnio būsto paieškas dažniau susimąsto vidutinio ir vyresnio amžiaus respondentai. Nuosavų namų gyventojai dažniau nurodė galvojantys apie alternatyvius šildymo šaltinius. Kaimo gyventojai dažniau teigė nieko nedarysiantys.

K3. Kaip Jūs ketinate spręsti brangsiančio šildymo klausimą?

(proc.)

Mažinsiu (-ime) kitas išlaidas

48,7

Galvosiu (-ime) apie pigesnį būsto šildymo būdą

9,0

Ieškosiu (-ime) mažesnio būsto

5,3

Emigruosiu (-ime)

3,2

Galvosiu (-ime) apie naujos statybos/ renovuoto būsto įsigyjimą

0,8

Nieko nedarysiu (-ime)

29,3

Nežino/ neatsakė

3,7

Iš viso:

100

Šį gyventojų viešosios nuomonės tyrimą DELFI portalo užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų liepos 10-21 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%