Kiek iš tiesų mums kainuoja sveikatos paslaugos

2014-01-06 
 
Kiekvienas dirbantis Lietuvos gyventojas už teisę naudotis nemokamomis gydymo paslaugomis nuo minimalaus atlyginimo sumos moka 60 Lt privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Ar tai pakankama suma?

Kaip rodo apklausa, daugiau mokėti yra pasiryžę vos 3,6 proc. gyventojų. Vieniems tai per didelė finansinė našta, kiti nesitiki geresnių paslaugų. Tuo tarpu sveikatos apsaugos specialistai teigia, kad Lietuvoje šis mokestis nėra vienas didžiausių.

Daugiau nei pusės gyventojų PSD – iš biudžeto lėšų

Pasak DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos, net 38 proc. apklaustųjų nežino, kokias PSD įmokas nuo savo atlyginimo jie moka. Maždaug po penktadalį respondentų teigė, kad tai turėtų būti 6 proc. arba 9 proc. Šiuos skaičius dažniau įvardijo 26-45 metų amžiaus vyrai, taip pat turintieji aukštesnį išsilavinimą ar didesnes pajamas bei didmiesčių gyventojai. Nežinantys dažniau teigė jaunesnio amžiaus (18-35 metų), vidutinio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų bei kaimų gyventojai. Apie 10 proc. respondentų įsitikinę, kad moka 15 proc. PSD įmoką, apie 5 proc. - 33 proc.

Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) Draudimo plėtros departamento direktoriaus Gintaro Kacevičiaus, VLK PSD registro duomenimis, praėjusių metų pabaigoje už 1 mln. 690 tūkst. gyventojų PSD įmokas mokėjo valstybės biudžetas, o likę 1 mln. 320 tūkst. asmenų (dirbantieji) įmokas mokėjo patys, iš jų apie 92 proc. – dirbantys samdomą darbą, t. y. turintys darbdavį. Kai asmuo turi darbdavį, šis atskaičiuoja ir sumoka į „Sodrą“ visą 9 proc. PSD įmoką (darbuotojo dalį – 6 proc. ir darbdavio dalį – 3 proc.). Šiuo atveju „Sodra“ veikia kaip agentas, surenkantis PSD įmokas ir pervedantis jas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF).

„Todėl nenuostabu, kad dalis šių žmonių nelabai žino, kiek jie moka už tai, kad būtų apdrausti PSD ir ištikus bėdai galėtų kreiptis į gydymo įstaigą, būdami tikri, kad už jų gydymą bus sumokėta. Manau, kad kiekvienam turėtų būti svarbu žinoti, kiek ir už ką jis moka mokesčių ir įmokų. Bene paprasčiausias būdas – daugelyje organizacijų darbuotojams kas mėnesį išduodami vadinamieji atlyginimų lapeliai, kuriuose paprastai būna nurodomos ir „Sodros“ bei PSD įmokos“, - patarė pašnekovas.

Vietinių gyventojų užklausų dėl PSD VLK šiuo metu praktiškai nesulaukia, tačiau skambina Lietuvoje negyvenantys piliečiai, kurie moka PSD mokestį kitoje šalyje, bet paslaugas nori gauti Lietuvoje. „Tokių asmenų padaugėja atostogų laikotarpiais, per šventes. Pasitaiko atvejų, kai piliečiai tiesiai iš oro uosto vyksta į gydymo įstaigas ir piktinasi sužinoję, kad, pavyzdžiui, dėl deklaruoto išvykimo iš Lietuvos ar dėl susikaupusių PSD skolų negali gauti iš PSDF kompensuojamų (t. y. nemokamų) sveikatos priežiūros paslaugų. Visgi Lietuvoje negyvenantys ir PSD nemokantys piliečiai bei tie Lietuvoje dirbantys asmenys, kurie PSD įmokas moka savarankiškai, t. y. neturi darbdavio, gana gerai žino, koks yra mėnesinis PSD įmokos dydis“, - teigė G. Kacevičius.

 

Ar žinote, kokį procentą nuo atlyginimo sudaro Privalomojo sveikatos draudimo įmokos? (proc.)  
Taip, 6 proc. 21,5
Taip, 9 proc. 23,0
Taip, 15 proc. 9,7
Taip, 20 proc. 2,2
Taip, 33 proc. 4,8
Nežinau 38,8
Iš viso: 100
 
 
Mažomis PSD įmokas laiko vos vienetai

Kai respondentams apklausos metu buvo išaiškinta, kokią dalį atlyginimo jie atiduoda, kad galėtų nemokamai naudotis gydymo paslaugomis, net 30 proc. paminėjo, jog šios įmokos yra per didelės. 26 proc. vertina jas kaip tinkamas ir vos 3,6 proc. įsitikinę, kad jos per mažos. Kitaip tariant, mokėti didesnių įmokų dauguma Lietuvos gyventojų nenorėtų. Tiesa, neapsisprendusiųjų dalis taip pat pakankamai didelė – net 40 proc. respondentų prisipažino niekada apie tai nesusimąstę.

Dabartines PSD įmokas tinkamo dydžio dažniau įvardijo  aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai bei didžiausių pajamų atstovai. Tai, kad įmokos per  didelės, dažniau manė moterys, mažesnių pajamų atstovai, kaimo gyventojai. 
G. Kacevičiaus toks vertinimas nestebina. „Bet kokias prievoles dažniausiai esame linkę vertinti neigiamai. Tačiau visi suprantame, kad sveikatos priežiūra kainuoja, kartais – labai brangiai. Štai, pavyzdžiui, už apendicito operaciją mokama nuo 1900 iki 3300 Lt, už širdies stimuliatoriaus įstatymą – 4100–8000 Lt, už klubo sąnario protezavimą – 4300–7400 Lt (be to, VLK perka ir ligoninėms centralizuotai tiekia sąnarių protezus), širdies vožtuvo operacija kainuoja 13 300–21 000 Lt, mažesnio nei 750 g svorio naujagimio priežiūra – 77 600 Lt, o štai kaulų čiulpų persodinimas gali kainuoti iki 262 tūkst. Lt. Už visa tai gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos iš PSDF, į kurį mes, visi PSD įmokų mokėtojai, sunešame savo pinigus“, - teigė VLK atstovas.
 

Šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudaro 9 proc. – 6 proc. moka darbuotojas, 3 proc. darbdavys. Kaip vertinate šį PSD įmokų dydį? (proc.)  
Įmokos yra per mažos 3,6
Įmokos yra tinkamo dydžio 26,3
Įmokos yra per didelės 30,0
Niekada apie tai negalvojau/ neturiu nuomonės 40,1
Iš viso: 100
 
 
Lietuvos PSD mokestis – apie viduriuką ES

Į klausimą, ar sutiktų sveikatos draudimu draustis papildomai, buvo gautas vienareikšmiškas atsakymas: net 93 proc. responendentų atsakė neigiamai. Beveik 40 proc. teigė, kad tai jiems būsianti per didelė našta. Kiek daugiau nei 40 proc. įsitikinę, kad paslaugos netaps kokybiškesnės, todėl nematantys reikalo tai daryti, o beveik 13 proc. nurodė, kad juos tenkina ir dabartinė situacija. Taigi vos 7 proc. gyventojų sutiktų su papildomo sveikatos draudimo mokesčio įvedimu.
Papildomą mokestį per didele finansine našta dažniau įvardijo žemesnio išsilavinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai, moterys, 46 metų ir vyresni gyventojai. Netikintys galimybe už papildomą mokestį gauti kokybiškesnes paslaugas dažniau nurodė  vyrai,  26-45 metų gyventojai, uždirbantys didesnes pajamas, didmiesčių gyventojai.
Papildomai mokėti dažniau sutiktų  26-35 metų, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai. Tiesa, beveik pusė iš jų nurodė, kad šiam draudimui kas mėnesį papildomai galėtų skirti vos 10-20 Lt, apie 40 proc. - iki 50 Lt. Iki 100 Lt mokėti sutiktų 10 proc. šiam mokesčiui pritariančių respondentų.
 
 
Ar sutiktumėte sveikatos draudimu draustis papildomai? (proc.)  
Taip, nes galėčiau gauti geresnes paslaugas 6,9
Ne, nes sveikatos priežiūros paslaugos ir dabar yra pakankamai geros 12,9
Ne, nes man tai būtų per didelė finansinė našta 38,3
Ne, nes nemanau, kad gaučiau kokybiškesnes paslaugas 41,9
Iš viso: 100

 
Paklaustas, kaip vertintų papildomo sveikatos draudimo mokesčio įvedimą Lietuvoje, G. Kacevičius teigė galintis pasiremti Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu 2010 m. atlikta galimybių studija, kuri atskleidė keletą įdomių dalykų. Per studiją atlikta gyventojų apklausa parodė, kad, viena vertus, gyventojai gana teigiamai vertina papildomo sveikatos draudimo idėją, nes iš šio draudimo tikisi papildomų garantijų susirgus, aukštesnės paslaugų kokybės, laiku gaunamų sveikatos paslaugų ir mažesnės korupcijos gydymo įstaigose.

Kita vertus, apie 60 proc. apklaustųjų teigė nesutinkantys mokėti jokių įmokų, kad apsidraustų papildomuoju sveikatos draudimu. Be to, išsamiai išanalizavus užsienio šalių patirtį papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo srityje paaiškėjo, kad dauguma su šiuo draudimu susijusių lūkesčių arba neišsipildo, arba išsipildo tik iš dalies. Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje, kaip ir daugumoje ES šalių, papildomas sveikatos draudimas nėra populiarus.

Tuo tarpu PSD įmokos tarifas ES šalyse svyruoja nuo 5,6 proc. Liuksemburge, 6,45 proc. – Graikijoje, iki 13,55 proc. Prancūzijoje, 14 proc.– Slovakijoje bei 15,5 proc. – Vokietijoje. „Mūsų mokami 9 proc. tikrai nėra per daug“, - sakė pašnekovas.
 
 
Kokia papildomo sveikatos draudimo įmokų suma per mėnesį Jums būtų priimtina? (proc.) Tik sutinkančių draustis papildomai atsakymai  
Nuo 10 iki 20 litų 47,8
21-50 litų 39,1
51-100 litų 2,9
Nežino/ neatsakė 10,2
Iš viso: 100

 
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų lapkričio 19-27 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
 
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Kiek iš tiesų mums kainuoja sveikatos paslaugos

2014-01-06 
 
Kiekvienas dirbantis Lietuvos gyventojas už teisę naudotis nemokamomis gydymo paslaugomis nuo minimalaus atlyginimo sumos moka 60 Lt privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Ar tai pakankama suma?

Kaip rodo apklausa, daugiau mokėti yra pasiryžę vos 3,6 proc. gyventojų. Vieniems tai per didelė finansinė našta, kiti nesitiki geresnių paslaugų. Tuo tarpu sveikatos apsaugos specialistai teigia, kad Lietuvoje šis mokestis nėra vienas didžiausių.

Daugiau nei pusės gyventojų PSD – iš biudžeto lėšų

Pasak DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos, net 38 proc. apklaustųjų nežino, kokias PSD įmokas nuo savo atlyginimo jie moka. Maždaug po penktadalį respondentų teigė, kad tai turėtų būti 6 proc. arba 9 proc. Šiuos skaičius dažniau įvardijo 26-45 metų amžiaus vyrai, taip pat turintieji aukštesnį išsilavinimą ar didesnes pajamas bei didmiesčių gyventojai. Nežinantys dažniau teigė jaunesnio amžiaus (18-35 metų), vidutinio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų bei kaimų gyventojai. Apie 10 proc. respondentų įsitikinę, kad moka 15 proc. PSD įmoką, apie 5 proc. - 33 proc.

Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) Draudimo plėtros departamento direktoriaus Gintaro Kacevičiaus, VLK PSD registro duomenimis, praėjusių metų pabaigoje už 1 mln. 690 tūkst. gyventojų PSD įmokas mokėjo valstybės biudžetas, o likę 1 mln. 320 tūkst. asmenų (dirbantieji) įmokas mokėjo patys, iš jų apie 92 proc. – dirbantys samdomą darbą, t. y. turintys darbdavį. Kai asmuo turi darbdavį, šis atskaičiuoja ir sumoka į „Sodrą“ visą 9 proc. PSD įmoką (darbuotojo dalį – 6 proc. ir darbdavio dalį – 3 proc.). Šiuo atveju „Sodra“ veikia kaip agentas, surenkantis PSD įmokas ir pervedantis jas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF).

„Todėl nenuostabu, kad dalis šių žmonių nelabai žino, kiek jie moka už tai, kad būtų apdrausti PSD ir ištikus bėdai galėtų kreiptis į gydymo įstaigą, būdami tikri, kad už jų gydymą bus sumokėta. Manau, kad kiekvienam turėtų būti svarbu žinoti, kiek ir už ką jis moka mokesčių ir įmokų. Bene paprasčiausias būdas – daugelyje organizacijų darbuotojams kas mėnesį išduodami vadinamieji atlyginimų lapeliai, kuriuose paprastai būna nurodomos ir „Sodros“ bei PSD įmokos“, - patarė pašnekovas.

Vietinių gyventojų užklausų dėl PSD VLK šiuo metu praktiškai nesulaukia, tačiau skambina Lietuvoje negyvenantys piliečiai, kurie moka PSD mokestį kitoje šalyje, bet paslaugas nori gauti Lietuvoje. „Tokių asmenų padaugėja atostogų laikotarpiais, per šventes. Pasitaiko atvejų, kai piliečiai tiesiai iš oro uosto vyksta į gydymo įstaigas ir piktinasi sužinoję, kad, pavyzdžiui, dėl deklaruoto išvykimo iš Lietuvos ar dėl susikaupusių PSD skolų negali gauti iš PSDF kompensuojamų (t. y. nemokamų) sveikatos priežiūros paslaugų. Visgi Lietuvoje negyvenantys ir PSD nemokantys piliečiai bei tie Lietuvoje dirbantys asmenys, kurie PSD įmokas moka savarankiškai, t. y. neturi darbdavio, gana gerai žino, koks yra mėnesinis PSD įmokos dydis“, - teigė G. Kacevičius.

 

Ar žinote, kokį procentą nuo atlyginimo sudaro Privalomojo sveikatos draudimo įmokos? (proc.)  
Taip, 6 proc. 21,5
Taip, 9 proc. 23,0
Taip, 15 proc. 9,7
Taip, 20 proc. 2,2
Taip, 33 proc. 4,8
Nežinau 38,8
Iš viso: 100
 
 
Mažomis PSD įmokas laiko vos vienetai

Kai respondentams apklausos metu buvo išaiškinta, kokią dalį atlyginimo jie atiduoda, kad galėtų nemokamai naudotis gydymo paslaugomis, net 30 proc. paminėjo, jog šios įmokos yra per didelės. 26 proc. vertina jas kaip tinkamas ir vos 3,6 proc. įsitikinę, kad jos per mažos. Kitaip tariant, mokėti didesnių įmokų dauguma Lietuvos gyventojų nenorėtų. Tiesa, neapsisprendusiųjų dalis taip pat pakankamai didelė – net 40 proc. respondentų prisipažino niekada apie tai nesusimąstę.

Dabartines PSD įmokas tinkamo dydžio dažniau įvardijo  aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai bei didžiausių pajamų atstovai. Tai, kad įmokos per  didelės, dažniau manė moterys, mažesnių pajamų atstovai, kaimo gyventojai. 
G. Kacevičiaus toks vertinimas nestebina. „Bet kokias prievoles dažniausiai esame linkę vertinti neigiamai. Tačiau visi suprantame, kad sveikatos priežiūra kainuoja, kartais – labai brangiai. Štai, pavyzdžiui, už apendicito operaciją mokama nuo 1900 iki 3300 Lt, už širdies stimuliatoriaus įstatymą – 4100–8000 Lt, už klubo sąnario protezavimą – 4300–7400 Lt (be to, VLK perka ir ligoninėms centralizuotai tiekia sąnarių protezus), širdies vožtuvo operacija kainuoja 13 300–21 000 Lt, mažesnio nei 750 g svorio naujagimio priežiūra – 77 600 Lt, o štai kaulų čiulpų persodinimas gali kainuoti iki 262 tūkst. Lt. Už visa tai gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos iš PSDF, į kurį mes, visi PSD įmokų mokėtojai, sunešame savo pinigus“, - teigė VLK atstovas.
 

Šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudaro 9 proc. – 6 proc. moka darbuotojas, 3 proc. darbdavys. Kaip vertinate šį PSD įmokų dydį? (proc.)  
Įmokos yra per mažos 3,6
Įmokos yra tinkamo dydžio 26,3
Įmokos yra per didelės 30,0
Niekada apie tai negalvojau/ neturiu nuomonės 40,1
Iš viso: 100
 
 
Lietuvos PSD mokestis – apie viduriuką ES

Į klausimą, ar sutiktų sveikatos draudimu draustis papildomai, buvo gautas vienareikšmiškas atsakymas: net 93 proc. responendentų atsakė neigiamai. Beveik 40 proc. teigė, kad tai jiems būsianti per didelė našta. Kiek daugiau nei 40 proc. įsitikinę, kad paslaugos netaps kokybiškesnės, todėl nematantys reikalo tai daryti, o beveik 13 proc. nurodė, kad juos tenkina ir dabartinė situacija. Taigi vos 7 proc. gyventojų sutiktų su papildomo sveikatos draudimo mokesčio įvedimu.
Papildomą mokestį per didele finansine našta dažniau įvardijo žemesnio išsilavinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai, moterys, 46 metų ir vyresni gyventojai. Netikintys galimybe už papildomą mokestį gauti kokybiškesnes paslaugas dažniau nurodė  vyrai,  26-45 metų gyventojai, uždirbantys didesnes pajamas, didmiesčių gyventojai.
Papildomai mokėti dažniau sutiktų  26-35 metų, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai. Tiesa, beveik pusė iš jų nurodė, kad šiam draudimui kas mėnesį papildomai galėtų skirti vos 10-20 Lt, apie 40 proc. - iki 50 Lt. Iki 100 Lt mokėti sutiktų 10 proc. šiam mokesčiui pritariančių respondentų.
 
 
Ar sutiktumėte sveikatos draudimu draustis papildomai? (proc.)  
Taip, nes galėčiau gauti geresnes paslaugas 6,9
Ne, nes sveikatos priežiūros paslaugos ir dabar yra pakankamai geros 12,9
Ne, nes man tai būtų per didelė finansinė našta 38,3
Ne, nes nemanau, kad gaučiau kokybiškesnes paslaugas 41,9
Iš viso: 100

 
Paklaustas, kaip vertintų papildomo sveikatos draudimo mokesčio įvedimą Lietuvoje, G. Kacevičius teigė galintis pasiremti Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu 2010 m. atlikta galimybių studija, kuri atskleidė keletą įdomių dalykų. Per studiją atlikta gyventojų apklausa parodė, kad, viena vertus, gyventojai gana teigiamai vertina papildomo sveikatos draudimo idėją, nes iš šio draudimo tikisi papildomų garantijų susirgus, aukštesnės paslaugų kokybės, laiku gaunamų sveikatos paslaugų ir mažesnės korupcijos gydymo įstaigose.

Kita vertus, apie 60 proc. apklaustųjų teigė nesutinkantys mokėti jokių įmokų, kad apsidraustų papildomuoju sveikatos draudimu. Be to, išsamiai išanalizavus užsienio šalių patirtį papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo srityje paaiškėjo, kad dauguma su šiuo draudimu susijusių lūkesčių arba neišsipildo, arba išsipildo tik iš dalies. Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje, kaip ir daugumoje ES šalių, papildomas sveikatos draudimas nėra populiarus.

Tuo tarpu PSD įmokos tarifas ES šalyse svyruoja nuo 5,6 proc. Liuksemburge, 6,45 proc. – Graikijoje, iki 13,55 proc. Prancūzijoje, 14 proc.– Slovakijoje bei 15,5 proc. – Vokietijoje. „Mūsų mokami 9 proc. tikrai nėra per daug“, - sakė pašnekovas.
 
 
Kokia papildomo sveikatos draudimo įmokų suma per mėnesį Jums būtų priimtina? (proc.) Tik sutinkančių draustis papildomai atsakymai  
Nuo 10 iki 20 litų 47,8
21-50 litų 39,1
51-100 litų 2,9
Nežino/ neatsakė 10,2
Iš viso: 100

 
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų lapkričio 19-27 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
 
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!