Šalies gyventojų rinkiminių nuostatų tyrimas

2014-01-02 
 
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į prezidento postą Zigmantas Balčytis kol kas negali pasigirti aukštais reitingais. Svarstoma, jog nekintant tendencijoms galimas ir toks scenarijus, kai antrasis rinkimų turas vyks be populiariausios šalies partijos atstovo.

Tuo tarpu „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas ne tik gerokai lenkia Z. Balčytį, bet ir vejasi iš rinkimų kovos jau pasitraukusį, bet antros vietos neužleidžiantį premjerą Algirdą Butkevičių. Vis dėlto DELFI kalbinti politologai vieningi – R. Paksas neturėtų trykšti noru kandidatuoti 2014 m. prezidento rinkimuose.

Taip pat svarstoma, jog penkerių metų atsitraukimo planas gali būti parankus ir dabartinei šalies vadovei. Tiesa, kažin, ar reitinguose karaliaujanti Dalia Grybauskaitė galėtų tam ryžtis.

 
Socdemams džiaugtis priežasčių nedaug

Pagal dabartinius reitingus, Z. Balčytis žengia koja kojon su kitų partijų lyderiais ir pretendentais į prezidento postą, kai kam jis netgi smarkiai nusileidžia. Taip pat tikėtina, kad LSDP kandidatą parems toli gražu ne visi, kas prezidento poste norėtų matyti partijos lyderį, premjerą Algirdą Butkevičių. Politikos ekspertų nuomone, toks žaidimas skaičiais socdemams gali pasibaigti krachu prezidento rinkimuose.

Z. Balčytis tarp geidžiamiausių kandidatų į prezidento postą rikiuojasi ketvirtas. Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ lapkritį atlikta apklausa.

Pirma rikiuojasi dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Už ją balsuoti norėtų 36 proc. respondentų. Antras – premjeras Algirdas Butkevičius (10,9 proc.), neslepiantis, jog nenori varžytis prezidento rinkimuose.

Trečioje vietoje rikiuojasi teisės kandidatuoti dar neatgavęs „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas. Jis Z. Balčytį lenkia daugiau nei dvigubai. Už R. Paksą balsuoti norėtų 7,6 proc. apklausos dalyvių, už LSDP kandidatą – 3 proc.

Socdemų favoritui ant kulnų mina kiti politikai: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis (2,4 proc.), „darbiečių“ kandidatas Artūras Paulauskas (2,3 proc.), „tvarkiečių“ kandidatas 2009 m. rinkimuose Valentinas Mazuronis (2,2 proc.). Į nugarą LSDP kandidatui alsuoja ir ekonomistas Gitanas Nausėda – nepaisant to, kad jis kartoja nieku gyvu neisiąs į politiką, prezidentu žinomą analitiką matyti nori 2,3 proc. apklaustųjų.

 

Jei artimiausią savaitgalį vyktų Prezidento rinkimai, už kokį politiką ar visuomenės veikėją Jūs balsuotumėte? (proc.) Lapkritis Spalis Pokytis
D. Grybauskaitę 36,0 36,5 -0,5
A. Butkevičių 10,9 11,5 -0,6
R. Paksą 7,6 4,3 +3,3
Z. Balčytį 3,0 3,3 -0,3
V. Tomaševskį 2,4 2,2 +0,2
G. Nausėdą 2,3 2,1 +0,2
A. Paulauską 2,3 2,1 +0,2
V. Mazuronį 2,2 1,8 +0,4
A. Zuoką 2,1 2,2 -0,1
L. Graužinienę 1,8 2,0 -0,2
A. Kubilių 1,6 1,3 +0,3
E. Gentvilą 1,3 1,9 -0,6
I. Degutienę 1,3 3,3 -2,0
V. Ušacką 1,2 0,5 +0,7
R. Šimašių 0,7 0,8 -0,1
R. Dargį 0,5 0,4 +0,1
L. Balsį 0,3 0,5 -0,2
P. Auštrevičių 0,2 0,9 -0,7
N. Venckienę 0,2 0,2 0,0
Kitą kandidatą 0,5 0,6 -0,1
Neapsisprendžiau 10,3 10,7 -0,4
Neketinu balsuoti prezidento rinkimuose 11,3 10,9 +0,4
Iš viso: 100 100  

 

Politologai: R. Paksas neturėtų kandidatuoti, net jei galėtų

Beje, palyginti su analogiška apklausa, atlikta spalį, Z. Balčyčio reitingas truputį smuko (nuo 3,3 iki 3 proc.), nors politikas pastaruoju metu aktyviai reiškėsi viešojoje erdvėje. 0,6 procentinio punkto sumažėjo ir norinčių prezidentu matyti A. Butkevičių.

Tuo tarpu R. Pakso reitingas stipriai šoktelėjo – nuo 4,3 proc. spalį iki 7,6 proc. lapkritį.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis DELFI teigė, jog šoktelėjęs reitingas rodo, kad „tvarkiečių“ lyderis dar turi politinio parako. Tiesa, politologas laikosi nuomonės, jog R. Paksas iš tiesų netrykšta noru kandidatuoti 2014 m. rinkimuose – net jei Seimas paskutinę akimirką jam atvertų kelią.

„Ar R. Paksas bus kandidatu – didelė abejonė. Nes, kaip žinoma, dar neišspręsti visi juridiniai klausimai dėl jo galimybės kandidatuoti. (...) Aš sakyčiau, kad jam daug naudingiau būtų palikti jo statusą klausimą neišspręstą. Tam, kad galėtų ateinančius penkerius metus intensyviai ir nuosekliai kelti savo reitingą. Šiandien jo reitingas – tarp vidutiniokų. Ir tokiu būdu jis neturi didelių šansų konkuruoti su ta pačia D. Grybauskaite“, - kalbėjo L. Bielinis.

„Jam naudingiausia būtų šįkart praleisti. Tam, kad kitos kadencijos pradžioje jis sugebėtų paruošti visuomenę ir save kaip realų kandidatą“, - pridūrė politologas.

Panašios nuomonės laikosi ir Tomas Janeliūnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas. Pasak jo, R. Paksas galėtų susišluoti vadinamuosius „protesto balsus“, bet ir tokia sėkmė jam negarantuotų gero pasirodymo rinkimuose. Tuo tarpu nesėkmingas pasirodymas „tvarkiečių“ lyderiu esą gali kainuoti partijos vairą.

„Jeigu R. Pakso neleidžia į rinkimus, jis gali toliau vaidinti aukos vaidmenį, vis dar gali reikėti R. Pakso kaip nuskriaustojo politiko, kuris neša „Tvarkos ir teisingumo“ vėliavą. O dalyvaudamas prezidento rinkimuose jis rizikuotų būti galutinai nuvertintas, pralaimėjęs. Kaip ir visiškai reabilituotas – o populiarumo netekęs. R. Paksui gal netgi kiltų grėsmė: ar pačioje partijoje jis autoritetą išlaikytų? Nes visas jo buvimas partijos lyderiu paremtas tuo tikėjimu, kad jis gali grįžti į aukščiausius politinius postus“, - dėstė T. Janeliūnas.

Pašnekovo žodžiais, tokios perspektyvos suponuoja, jog R. Paksui šiemet kandidatuoti „nelabai verta“ – net jeigu Seimas jam leis vėl siekti šalies vairo.

 

Z. Balčytis – per silpna korta?

Nepaisant kol kas silpnų reitingų, L. Bielinis ragina nenurašyti Z. Balčyčio.

„Neskubėkime su išvadomis. (...) Z. Balčytis akivaizdžiai turi dirbti labai energingai. O šiai dienai visa jo veikla susieta su jo asmens fiksacija – kaip kandidato. Manyčiau, kad turime palaukti dar keletą mėnesių ir pasižiūrėti dinamiką: kaip keičiasi visuomenės požiūris į kandidatus“, - dėstė politologas.

Tuo tarpu T. Janeliūno nuomone, socdemai su Z. Balčyčiu smarkiai rizikuoja. Blogiausias variantas – antrasis prezidento rinkimų turas be populiariausios šalies partijos kandidato.

„Kol kas nematyti, kad Z. Balčytis apskritai būtų rimtai nusiteikęs dalyvauti prezidento rinkimuose. Bent jau man toks susidarė įspūdis, kad jis nujaučia, jog jam tai yra tiktai priedėlis prie Europos Parlamento rinkimų. Tokia nuostata yra galbūt nujaučiama potencialių jo rinkėjų. Jeigu jis to nepakeis ir neįtikins, kad jis yra ne dirbtinas ar laikinas kandidatas, bet tikrai nori visomis jėgomis kovoti dėl šito posto, toks netikrumas rinkėjams gali persiduoti labai greitai“, - sakė T. Janeliūnas.

 

D. Grybauskaitės planas – penkerių metų atsitraukimas?

L. Bielinis taip pat svarsto, jog D. Grybauskaitė, pastaruoju metu besikankinanti su toli gražu ne draugiška Seimo dauguma, galėtų atlikti savotišką atsitraukimo manevrą ir nekandidatuoti artimiausiuose prezidento rinkimuose.

„Jinai gali dabar nekandidatuoti ir kitai kadencijai vėl save išstatyti. Įmanoma. Kodėl gi ne? Suprantu, kad geriausia jai būtų dabar laimėti ir tęsti. Bet kita vertus – yra įvairios strategijos. Yra ir asmeniniai nuovargiai, ir kiti išskaičiavimai. Sakykime, užleidusi vietą bet kokiam kitam kandidatui ji (po penkerių metų – DELFI) gali sukelti nostalgiją savo asmens atžvilgiu. Daug didesnę negu, sakykime, dabartiniai reitingai“, - aiškino VDU profesorius.

Čia T. Janeliūnas su L. Bieliniu kategoriškai nesutinka.

„Aš nematau jokių požymių, kad taip būtų. Teoriškai, aišku, visada gali būti tokia galimybė. Bet klausimas – ką ji veiks tuos penkerius metus? Būti vėl Europos komisare? Bet tai tikrai grįžimas atgal, o ne ėjimas į priekį. Nebent būtų mums nežinomas aiškus ketinimas D. Grybauskaitei suteikti svarbų ES postą. Galbūt net svarbesnį už komisarės. Kitu atveju, nematau, kodėl ji turėtų nekandidatuoti į prezidentus, turėdama geriausius šansus laimėti rinkimus“, - oponavo politologas.

 

Antras turas be socdemo – nieko tokio?

T. Janeliūno nuomone, tikimybė, jog Z. Balčytis vietą antrajame rinkimų ture gali užleisti kitos partijos kandidatui, yra nemenka. Tačiau politologas mano, jog socdemams, kaip partijai, tai nebūtų didelis nuostolis.

„Tai nėra partijos lyderis. Tai (nepatekimas į antrąjį turą – DELFI), manau, nieko ypatingo nereikštų. Išskyrus paties Z. Balčyčio galimybes partijoje. Visa kita, manau, liktu status quo. A. Butkevičius partijoje įtvirtintų savo lyderiavimą be didesnės konkurencijos. Socdemai turėtų pasiteisinimą, nes ne partijos vadovas, o antras, trečias ar ketvirtas asmuo ten dalyvavo. Vienintelis minusas būtų tiktai pačiam Z. Balčyčiui, kuris galbūt turi omenyje galimybę kada nors pakeisti A. Butkevičių“, - teigė politologas.

 

Partijų reitingas – be pakitimų

Partijų reitinge didesnių svyravimų neužfiksuota. Čia ir toliau karaliauja socdemai. Už juos balsuoti norėtų kas ketvirtas respodentas – truputį mažiau nei spalio mėnesį. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos reitingas, kaip ir jos lyderio R. Pakso, ūgtelėjo. Panašu, kad „Tvarkiečiai“ gali įsitvirtinti antrojoje populiariausių partijų sąrašo pozicijoje.

Taip pat didėja atotrūkis tarp trečios ir ketvirtos vietų: konservatoriai „darbiečius“ lenkia jau 1,8 procentinio punkto. Penketuką, kaip jau tapo įprasta, „uždaro“ Liberalų sąjūdis.

 

Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.) Lapkritis Spalis Pokytis
Socialdemokratų partiją 25,0 25,7 -0,7
Partiją Tvarka ir teisingumas 10,6 9,6 +1,0
Tėvynės sąjungą - krikščionis demokratus 8,8 8,3 +0,5
Darbo partiją 7,0 8,0 -1,0
Liberalų sąjūdį 6,6 6,5 +0,1
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą 3,6 2,4 +1,2
Lenkų rinkimų akciją 3,5 3,7 -0,2
Sąjungą TAIP 1,8 1,7 +0,1
Kitą partiją 0,9 1,4  
Nebalsuočiau 21,5 18,2  
Nežino / neatsakė 10,7 14,5  
Iš viso: 100 100 100

 

Vyriausybės populiarumas – iš lėto į „minusą“

Spalio mėnesį „Spinter tyrimų“ apklausa pasiuntė rimtą nerimo signalą A. Butkevičiui. Pirmą kartą per šios Vyriausybės darbą Ministrų kabinetas sulaukė daugiau nei pusės respondentų neigiamo įvertinimo.

Lapkritį padėtis stabilizavosi – Vyriausybės populiarumas tebėra „minusiniame“ santykyje, ir šis santykis prastėja. Tiesa, nebe taip sparčiai.

Spalį daugiau ar mažiau teigiamai Vyriausybės darbą vertino 37,1 proc., lapkritį – 36,2 proc. gyventojų. Neigiamą balą A. Butkevičiaus Vyriausybei spalį rašė 53,6 proc. respondentų, lapkritį – jau 55,2 proc.

„Turime suprasti, kad Vyriausybei pretenzijos šiek tiek kitokios negu politikams. Nes iš Vyriausybės reikalaujama jeigu ne stebuklo, tai esminių pokyčių kiekvieno asmeniniame gyvenime. O to įgyvendinti negali niekas. Čia paternalistinis visuomenės požiūris į vykdomąją valdžią ir apskritai valdžią Lietuvoje. Siekis, kad valdžia juos globotų ir saugotų“, - teigė L. Bielinis.

 

  Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10 Lapkritis Spalis Pokytis
1 A. Butkevičius 32,8 33,8 -1,0
2 I. Degutienė 5,8 6,3 -0,5
3 A. Kubilius 3,7 4,0 -0,3
4 V. Mazuronis 3,6 4,0 -0,4
5 V. Blinkevičiūtė 2,5 2,9 -0,4
6 R. Paksas 2,2 3,5 -1,3
7 E. Masiulis 2,9 2,3 +0,6
8 Z. Balčytis 2,3 2,2 +0,1
9 A. Zuokas 2,1 2,0 +0,1
10 V. Uspaskichas 1,5 2,5 -1,0

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2013 m. lapkričio 19-27 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Šalies gyventojų rinkiminių nuostatų tyrimas

2014-01-02 
 
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į prezidento postą Zigmantas Balčytis kol kas negali pasigirti aukštais reitingais. Svarstoma, jog nekintant tendencijoms galimas ir toks scenarijus, kai antrasis rinkimų turas vyks be populiariausios šalies partijos atstovo.

Tuo tarpu „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas ne tik gerokai lenkia Z. Balčytį, bet ir vejasi iš rinkimų kovos jau pasitraukusį, bet antros vietos neužleidžiantį premjerą Algirdą Butkevičių. Vis dėlto DELFI kalbinti politologai vieningi – R. Paksas neturėtų trykšti noru kandidatuoti 2014 m. prezidento rinkimuose.

Taip pat svarstoma, jog penkerių metų atsitraukimo planas gali būti parankus ir dabartinei šalies vadovei. Tiesa, kažin, ar reitinguose karaliaujanti Dalia Grybauskaitė galėtų tam ryžtis.

 
Socdemams džiaugtis priežasčių nedaug

Pagal dabartinius reitingus, Z. Balčytis žengia koja kojon su kitų partijų lyderiais ir pretendentais į prezidento postą, kai kam jis netgi smarkiai nusileidžia. Taip pat tikėtina, kad LSDP kandidatą parems toli gražu ne visi, kas prezidento poste norėtų matyti partijos lyderį, premjerą Algirdą Butkevičių. Politikos ekspertų nuomone, toks žaidimas skaičiais socdemams gali pasibaigti krachu prezidento rinkimuose.

Z. Balčytis tarp geidžiamiausių kandidatų į prezidento postą rikiuojasi ketvirtas. Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ lapkritį atlikta apklausa.

Pirma rikiuojasi dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Už ją balsuoti norėtų 36 proc. respondentų. Antras – premjeras Algirdas Butkevičius (10,9 proc.), neslepiantis, jog nenori varžytis prezidento rinkimuose.

Trečioje vietoje rikiuojasi teisės kandidatuoti dar neatgavęs „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas. Jis Z. Balčytį lenkia daugiau nei dvigubai. Už R. Paksą balsuoti norėtų 7,6 proc. apklausos dalyvių, už LSDP kandidatą – 3 proc.

Socdemų favoritui ant kulnų mina kiti politikai: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis (2,4 proc.), „darbiečių“ kandidatas Artūras Paulauskas (2,3 proc.), „tvarkiečių“ kandidatas 2009 m. rinkimuose Valentinas Mazuronis (2,2 proc.). Į nugarą LSDP kandidatui alsuoja ir ekonomistas Gitanas Nausėda – nepaisant to, kad jis kartoja nieku gyvu neisiąs į politiką, prezidentu žinomą analitiką matyti nori 2,3 proc. apklaustųjų.

 

Jei artimiausią savaitgalį vyktų Prezidento rinkimai, už kokį politiką ar visuomenės veikėją Jūs balsuotumėte? (proc.) Lapkritis Spalis Pokytis
D. Grybauskaitę 36,0 36,5 -0,5
A. Butkevičių 10,9 11,5 -0,6
R. Paksą 7,6 4,3 +3,3
Z. Balčytį 3,0 3,3 -0,3
V. Tomaševskį 2,4 2,2 +0,2
G. Nausėdą 2,3 2,1 +0,2
A. Paulauską 2,3 2,1 +0,2
V. Mazuronį 2,2 1,8 +0,4
A. Zuoką 2,1 2,2 -0,1
L. Graužinienę 1,8 2,0 -0,2
A. Kubilių 1,6 1,3 +0,3
E. Gentvilą 1,3 1,9 -0,6
I. Degutienę 1,3 3,3 -2,0
V. Ušacką 1,2 0,5 +0,7
R. Šimašių 0,7 0,8 -0,1
R. Dargį 0,5 0,4 +0,1
L. Balsį 0,3 0,5 -0,2
P. Auštrevičių 0,2 0,9 -0,7
N. Venckienę 0,2 0,2 0,0
Kitą kandidatą 0,5 0,6 -0,1
Neapsisprendžiau 10,3 10,7 -0,4
Neketinu balsuoti prezidento rinkimuose 11,3 10,9 +0,4
Iš viso: 100 100  

 

Politologai: R. Paksas neturėtų kandidatuoti, net jei galėtų

Beje, palyginti su analogiška apklausa, atlikta spalį, Z. Balčyčio reitingas truputį smuko (nuo 3,3 iki 3 proc.), nors politikas pastaruoju metu aktyviai reiškėsi viešojoje erdvėje. 0,6 procentinio punkto sumažėjo ir norinčių prezidentu matyti A. Butkevičių.

Tuo tarpu R. Pakso reitingas stipriai šoktelėjo – nuo 4,3 proc. spalį iki 7,6 proc. lapkritį.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis DELFI teigė, jog šoktelėjęs reitingas rodo, kad „tvarkiečių“ lyderis dar turi politinio parako. Tiesa, politologas laikosi nuomonės, jog R. Paksas iš tiesų netrykšta noru kandidatuoti 2014 m. rinkimuose – net jei Seimas paskutinę akimirką jam atvertų kelią.

„Ar R. Paksas bus kandidatu – didelė abejonė. Nes, kaip žinoma, dar neišspręsti visi juridiniai klausimai dėl jo galimybės kandidatuoti. (...) Aš sakyčiau, kad jam daug naudingiau būtų palikti jo statusą klausimą neišspręstą. Tam, kad galėtų ateinančius penkerius metus intensyviai ir nuosekliai kelti savo reitingą. Šiandien jo reitingas – tarp vidutiniokų. Ir tokiu būdu jis neturi didelių šansų konkuruoti su ta pačia D. Grybauskaite“, - kalbėjo L. Bielinis.

„Jam naudingiausia būtų šįkart praleisti. Tam, kad kitos kadencijos pradžioje jis sugebėtų paruošti visuomenę ir save kaip realų kandidatą“, - pridūrė politologas.

Panašios nuomonės laikosi ir Tomas Janeliūnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas. Pasak jo, R. Paksas galėtų susišluoti vadinamuosius „protesto balsus“, bet ir tokia sėkmė jam negarantuotų gero pasirodymo rinkimuose. Tuo tarpu nesėkmingas pasirodymas „tvarkiečių“ lyderiu esą gali kainuoti partijos vairą.

„Jeigu R. Pakso neleidžia į rinkimus, jis gali toliau vaidinti aukos vaidmenį, vis dar gali reikėti R. Pakso kaip nuskriaustojo politiko, kuris neša „Tvarkos ir teisingumo“ vėliavą. O dalyvaudamas prezidento rinkimuose jis rizikuotų būti galutinai nuvertintas, pralaimėjęs. Kaip ir visiškai reabilituotas – o populiarumo netekęs. R. Paksui gal netgi kiltų grėsmė: ar pačioje partijoje jis autoritetą išlaikytų? Nes visas jo buvimas partijos lyderiu paremtas tuo tikėjimu, kad jis gali grįžti į aukščiausius politinius postus“, - dėstė T. Janeliūnas.

Pašnekovo žodžiais, tokios perspektyvos suponuoja, jog R. Paksui šiemet kandidatuoti „nelabai verta“ – net jeigu Seimas jam leis vėl siekti šalies vairo.

 

Z. Balčytis – per silpna korta?

Nepaisant kol kas silpnų reitingų, L. Bielinis ragina nenurašyti Z. Balčyčio.

„Neskubėkime su išvadomis. (...) Z. Balčytis akivaizdžiai turi dirbti labai energingai. O šiai dienai visa jo veikla susieta su jo asmens fiksacija – kaip kandidato. Manyčiau, kad turime palaukti dar keletą mėnesių ir pasižiūrėti dinamiką: kaip keičiasi visuomenės požiūris į kandidatus“, - dėstė politologas.

Tuo tarpu T. Janeliūno nuomone, socdemai su Z. Balčyčiu smarkiai rizikuoja. Blogiausias variantas – antrasis prezidento rinkimų turas be populiariausios šalies partijos kandidato.

„Kol kas nematyti, kad Z. Balčytis apskritai būtų rimtai nusiteikęs dalyvauti prezidento rinkimuose. Bent jau man toks susidarė įspūdis, kad jis nujaučia, jog jam tai yra tiktai priedėlis prie Europos Parlamento rinkimų. Tokia nuostata yra galbūt nujaučiama potencialių jo rinkėjų. Jeigu jis to nepakeis ir neįtikins, kad jis yra ne dirbtinas ar laikinas kandidatas, bet tikrai nori visomis jėgomis kovoti dėl šito posto, toks netikrumas rinkėjams gali persiduoti labai greitai“, - sakė T. Janeliūnas.

 

D. Grybauskaitės planas – penkerių metų atsitraukimas?

L. Bielinis taip pat svarsto, jog D. Grybauskaitė, pastaruoju metu besikankinanti su toli gražu ne draugiška Seimo dauguma, galėtų atlikti savotišką atsitraukimo manevrą ir nekandidatuoti artimiausiuose prezidento rinkimuose.

„Jinai gali dabar nekandidatuoti ir kitai kadencijai vėl save išstatyti. Įmanoma. Kodėl gi ne? Suprantu, kad geriausia jai būtų dabar laimėti ir tęsti. Bet kita vertus – yra įvairios strategijos. Yra ir asmeniniai nuovargiai, ir kiti išskaičiavimai. Sakykime, užleidusi vietą bet kokiam kitam kandidatui ji (po penkerių metų – DELFI) gali sukelti nostalgiją savo asmens atžvilgiu. Daug didesnę negu, sakykime, dabartiniai reitingai“, - aiškino VDU profesorius.

Čia T. Janeliūnas su L. Bieliniu kategoriškai nesutinka.

„Aš nematau jokių požymių, kad taip būtų. Teoriškai, aišku, visada gali būti tokia galimybė. Bet klausimas – ką ji veiks tuos penkerius metus? Būti vėl Europos komisare? Bet tai tikrai grįžimas atgal, o ne ėjimas į priekį. Nebent būtų mums nežinomas aiškus ketinimas D. Grybauskaitei suteikti svarbų ES postą. Galbūt net svarbesnį už komisarės. Kitu atveju, nematau, kodėl ji turėtų nekandidatuoti į prezidentus, turėdama geriausius šansus laimėti rinkimus“, - oponavo politologas.

 

Antras turas be socdemo – nieko tokio?

T. Janeliūno nuomone, tikimybė, jog Z. Balčytis vietą antrajame rinkimų ture gali užleisti kitos partijos kandidatui, yra nemenka. Tačiau politologas mano, jog socdemams, kaip partijai, tai nebūtų didelis nuostolis.

„Tai nėra partijos lyderis. Tai (nepatekimas į antrąjį turą – DELFI), manau, nieko ypatingo nereikštų. Išskyrus paties Z. Balčyčio galimybes partijoje. Visa kita, manau, liktu status quo. A. Butkevičius partijoje įtvirtintų savo lyderiavimą be didesnės konkurencijos. Socdemai turėtų pasiteisinimą, nes ne partijos vadovas, o antras, trečias ar ketvirtas asmuo ten dalyvavo. Vienintelis minusas būtų tiktai pačiam Z. Balčyčiui, kuris galbūt turi omenyje galimybę kada nors pakeisti A. Butkevičių“, - teigė politologas.

 

Partijų reitingas – be pakitimų

Partijų reitinge didesnių svyravimų neužfiksuota. Čia ir toliau karaliauja socdemai. Už juos balsuoti norėtų kas ketvirtas respodentas – truputį mažiau nei spalio mėnesį. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos reitingas, kaip ir jos lyderio R. Pakso, ūgtelėjo. Panašu, kad „Tvarkiečiai“ gali įsitvirtinti antrojoje populiariausių partijų sąrašo pozicijoje.

Taip pat didėja atotrūkis tarp trečios ir ketvirtos vietų: konservatoriai „darbiečius“ lenkia jau 1,8 procentinio punkto. Penketuką, kaip jau tapo įprasta, „uždaro“ Liberalų sąjūdis.

 

Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.) Lapkritis Spalis Pokytis
Socialdemokratų partiją 25,0 25,7 -0,7
Partiją Tvarka ir teisingumas 10,6 9,6 +1,0
Tėvynės sąjungą - krikščionis demokratus 8,8 8,3 +0,5
Darbo partiją 7,0 8,0 -1,0
Liberalų sąjūdį 6,6 6,5 +0,1
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą 3,6 2,4 +1,2
Lenkų rinkimų akciją 3,5 3,7 -0,2
Sąjungą TAIP 1,8 1,7 +0,1
Kitą partiją 0,9 1,4  
Nebalsuočiau 21,5 18,2  
Nežino / neatsakė 10,7 14,5  
Iš viso: 100 100 100

 

Vyriausybės populiarumas – iš lėto į „minusą“

Spalio mėnesį „Spinter tyrimų“ apklausa pasiuntė rimtą nerimo signalą A. Butkevičiui. Pirmą kartą per šios Vyriausybės darbą Ministrų kabinetas sulaukė daugiau nei pusės respondentų neigiamo įvertinimo.

Lapkritį padėtis stabilizavosi – Vyriausybės populiarumas tebėra „minusiniame“ santykyje, ir šis santykis prastėja. Tiesa, nebe taip sparčiai.

Spalį daugiau ar mažiau teigiamai Vyriausybės darbą vertino 37,1 proc., lapkritį – 36,2 proc. gyventojų. Neigiamą balą A. Butkevičiaus Vyriausybei spalį rašė 53,6 proc. respondentų, lapkritį – jau 55,2 proc.

„Turime suprasti, kad Vyriausybei pretenzijos šiek tiek kitokios negu politikams. Nes iš Vyriausybės reikalaujama jeigu ne stebuklo, tai esminių pokyčių kiekvieno asmeniniame gyvenime. O to įgyvendinti negali niekas. Čia paternalistinis visuomenės požiūris į vykdomąją valdžią ir apskritai valdžią Lietuvoje. Siekis, kad valdžia juos globotų ir saugotų“, - teigė L. Bielinis.

 

  Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10 Lapkritis Spalis Pokytis
1 A. Butkevičius 32,8 33,8 -1,0
2 I. Degutienė 5,8 6,3 -0,5
3 A. Kubilius 3,7 4,0 -0,3
4 V. Mazuronis 3,6 4,0 -0,4
5 V. Blinkevičiūtė 2,5 2,9 -0,4
6 R. Paksas 2,2 3,5 -1,3
7 E. Masiulis 2,9 2,3 +0,6
8 Z. Balčytis 2,3 2,2 +0,1
9 A. Zuokas 2,1 2,0 +0,1
10 V. Uspaskichas 1,5 2,5 -1,0

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2013 m. lapkričio 19-27 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!