Vilniaus mero populiarumo priežastys

2013-12-30

 

Galbūt jį kritikuoja, galbūt – nekenčia, bet jis vis tiek – geriausias. "Vilniaus dienos" užsakymu atlikta "Spinter tyrimų" apklausa parodė, kad Artūrą Zuoką didmiesčių gyventojai laiko geriausiu meru.

 

Beveik be konkurencijos

Į klausimą "Kas, jūsų nuomone, yra geriausias Lietuvoje miesto meras?" net 19 proc. respondentų atsakė, kad tai Vilniaus vadovas A.Zuokas. Artimiausias konkurentas – Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, jis surinko 11 proc.

Trečioje vietoje liko Klaipėdos vadovas Vytautas Grubliauskas (7 proc.), o Kauno meras Andrius Kupčinskas – ketvirtas (5 proc.).

Įdomu ir tai, jog A.Zuoką kaip geriausią merą dažniausiai įvardijo vidutines pajamas gaunantys jauni, 26–35 metų, gyventojai.

 

Vilniečiai optimistiškesni

Beje, patys vilniečiai yra gerokai optimistiškesni, turint omenyje visas apklausos formuluotes. Pavyzdžiui, jie kur kas geriau vertina A.Zuoko veiklą nei likusių Lietuvos didmiesčių gyventojai: Lietuvoje gerai ir labai gerai mero veiklą vertina 30 proc. respondentų, Vilniuje – net 38 proc. Ši auditorija vėlgi – jauni žmonės, iki 35 metų.

Blogai ir labai blogai Lietuvoje mero veiklą vertino 20 proc., o pačioje sostinėje – vos 12 proc. žmonių.

Kur kas didesnis optimizmas dėl to, į kurią pusę krypsta gyvenimas Vilniuje. Sostinės permainas teigiamai vertina 41 proc. visos Lietuvos gyventojų, o taip manančių vilniečių yra net 45 proc. (neigiamai Vilniaus permainas tiek mieste, tiek Lietuvoje vertina 15 proc. respondentų).

Apie kitus miestus lietuviai yra kuklesnės nuomonės – tai, kad situacija jų mieste krypsta į gerąją pusę, drįso pripažinti 29 proc. respondentų visoje Lietuvoje. Toks pat klausimas apie visą šalį atskleidė dar didesnį pesimizmą – 27 proc. manė, kad situacija Lietuvoje gerėja, o 20 proc. – kad blogėja, vilniečių balsai – atitinkamai 34 ir 12 proc.

"Vilniaus dienos" užsakymu "Spinter tyrimai" apklausą atliko šių metų lapkričio 18–gruodžio 6 d. Per tyrimą buvo apklausti 1006 respondentai (18–75 metų). Vilniaus mieste atlikta papildoma apklausa, iš viso apklaustas 501 gyventojas.

 

Vertina kaip asmenybę

"Spinter tyrimų" vadovas Ignas Zokas sako, jog kontroversiškų asmenybių populiarumą nulemia ir tai, kad jos paprasčiausiai yra matomos.

"Tos asmenybės gal ir yra kontroversiškos, bet jos yra matomos. Jos sulaukia tiek teigiamų, tiek neigiamų vertinimų. Tačiau jos yra matomos. Kitus būna sunkiau vertinti, nes jų žinomumas mažas. Vėlgi, visų žmonių, kurie veikia viešojoje erdvėje, vertinimai būna kontroversiški. Imkime bet kurį politiką. Vieni jį myli, o kiti nemyli. Čia ir yra visas demokratijos žaidimo grožis", – teigė jis.

Pasak apklausą atlikusios įmonės vadovo, žmonės nebūtinai tapatina instituciją ir jos vadovą. Todėl net jeigu savivaldybės veikla būtų vertinama kritiškai, tai dar nereikštų, jog kritiškai vertinamas ir meras.

"Čia jau labiau klausimas politologams, bet gal nereikėtų vadovo tiesiogiai sieti su institucija. Galima paminėti tokius fenomenus kaip Vytautas Grigaravičius (buvęs generalinis policijos komisaras – red. past.) ar Irena Degutienė (buvusi Seimo pirmininkė – red. past.), kurie buvo vertinami labai gerai, o jų vadovaujamos institucijos – labai blogai. Ryškesni politikai visų pirma vertinami kaip asmenybės. Daugiausia sprendimų daroma tuo emociniu "myliu–nemyliu" pagrindu. Tik tada atsižvelgiama į daromus darbus. Čia jau reikėtų išsamesnės analizės. Juk mero A.Zuoko darbai – tai ne tik skolos. Mąstant apie vieną ar kitą politiką pirmiausiai mąstoma apie jo dabartinę laikyseną, darbus. Jie labiausiai matomi ir įsimenami", – analizavo I.Zokas.

 

Charizma padeda atsitiesti

A.Zuoko populiarumo nemenkina ir jam lipdomi skandalai. Vienu metu išstumtas iš Liberalų ir centro sąjungos ir, regis, nustumtas į politinio pasaulio pakraščius, jis sugebėjo atsitiesti ir su judėjimu "Taip" gauti daugiausia vietų Vilniaus taryboje bei vėl tapti sostinės meru. Pasak I.Zoko, tai rodo didelį šio politiko sugebėjimą patraukti žmones savo pusėn.

"Daugelis politikų turėjo didesnių ar mažesnių istorijų, susijusių su jų vardais. Tačiau čia ir pasireiškia politiko gebėjimas savo veikla, darbais, įvaizdžiu bei charizma patraukti žmones ar jų nepatraukti. Yra politikų, kurie, analitikų vertinimu, padaro daug gerų darbų Lietuvai, bet jų reitingai niekada nebūna dideli. Šiuo atveju susideda keletas dalykų: veikla, tai, kaip jis sugeba tą veiklą pateikti, ir jo charizma. Vertinant kiekvieną politiką tos dozės nevienodos. Kartais labiau vertinami darbai, kartais chrarizma", – teigė "Spinter tyrimų" vadovas.

 

Andrius Užkalnis, apžvalgininkas:

Man atrodo, kad jis pirmiausiai niekada nesustoja vietoje. Kad ir ką ponas A.Zuokas darytų, gali būti tikras, kad jo galvoje liko dar daugybė naujų idėjų. Be to, man regis, jis nebijo klysti ir nebijo veikti ties įstatymo riba. Buvo atvejų, kai jo sprendimai buvo užginčyti, kai jis labai su daug kuo susipyko, kai buvo kaltintas neteisėtais veiksmais. Tačiau visa tai nestabdo labai didelio jo aktyvumo.

Tikriausiai gyvenime daugiausia pasiekia ne tie žmonės, kurie viską daro teisingai, o tie, kurie visko daro labai daug ir po nesėkmių greitai atsitiesia bei bando kitus dalykus. Jeigu mes pagalvosim apie tai, kodėl A.Zuokas yra populiarus, tai, ko gero, prisiminsime daugelį dalykų: parkavimo sutvarkymą, neeilinį skaičių renginių ir projektų, kuriais gali džiaugtis vilniečiai ir kuriais negali džiaugtis nei kauniečiai, nei klaipėdiečiai, nei šiauliečiai. Kartais atrodo, kad jam nėra žodžio "neįmanoma". Jis lyg ir tyčia neklauso patarimų, kurie, atrodytų, padiktuoti sveiko proto. Man iki šiol atrodo, kad "Air Lituanicos" projektas yra teigiama idėja, nors tai visų mūsų, vilniečių, pinigai ir yra daug kitų dalykų, kuriems būtų galima išleisti pinigus. Sėkmingas vadovas vienu metu veikia daugeliu lygmenų, ir man atrodo, kad A. Zuokas tai sugeba.

Jeigu mes pagalvosime apie sėkmingiausius pasaulio merus, pamatysime, kad jie beveik visada būna kontroversiškos figūros. Beveik visi, kurie savo mieste daug ką pakeitė, pvz., Rudolphas Guliani Niujorke, Borisas Johnsonas Londone, Antanas Mockus Bogotoje, – jie kartais vaikščiojo ties įstatymo riba. Greičiausiai todėl, kad jeigu meras yra tik atsargus ir žiūri, tik kaip nepažeisti įstatymų, apsaugoti savo nugarą bei likti visiškai tvarkingam, toks meras dažniausiai nieko nepasiekia. Sunku sugalvoti, kaip meras galėtų vienu metu būti ir nekontroversiškas, ir daug pasiekiantis. Taip yra todėl, kad miestas baisiai sudėtingas organizmas ir bet kurią vietą pajudinus bei ką nors pagerinus kas nors kam nors ir pablogėja. Tas municipalinis ūkis turi tokią savybę. Man atrodo, tokiame žaidime laimi tas, kuris nebijo judinti net ir rizikuodamas nusibalnoti kelius.

Kalbant apie svajones – dideli projektai ir kyla iš svajonių, iš vizijos, kurios vidutinis miesto gyventojas, deja, neturi. Jeigu pradėtume balsuoti, ko čia mums dabar reikia, aš labai abejoju, kad bent vienam procentui vilniečių ateitų į galvą mintis plėtoti aplinkkelius. Aš labai abejoju, ar daug žmonių pagalvotų apie tai. Abejoju ir ar daugelis pagalvotų apie daug kitų dalykų. Gal ir skambus palyginimas, bet tai šiek tiek primena tai, ką savo laiku pasiekė bendrovė "Apple". Jeigu jie būtų organizavę komitetą arba, dar geriau, vartotojų nuomonių apklausą ir visi būtų pradėję balsuoti, ko žmonėms reikia, aš jums garantuoju, kad šiandien nebūtų nei "iPado", nei "iPhone’o". Tiesiog skirtingiems sprendimų tipams reikalingi skirtingi žmonės. Man atrodo, kad A.Zuoko charakterio tipas labai pritinka būtent dideliam miestui tvarkyti. Mes galime pagalvoti apie kitų miestų merus, kurie tarsi ir neturi tokio skandalų šleifo, pavyzdžiui, apie Kauno merą A.Kupčinską. Tačiau ar Kaunas dėl to yra smagesnis miestas? Ar kauniečiai, jei galėtų, nepasiimtų A.Zuoko į merus? Manau, kad pasiimtų. Kadangi pats esu kilęs iš Kauno, ten dažnai būnu ir su kauniečiais kalbu. Jie sako, kad, nepaisydami visų kontroversijų, jie norėtų paturėti A.Zuoką bent porai metų, kad jis ką nors padarytų ir miestas pagaliau pabustų. Nors skaidrumo požiūriu Kaunas ir yra toli priekyje.

 

Arijus Katauskas, viešųjų ryšių agentūros "Nova Media" vadovas

Vienas dalykas, kuris A.Zuokui suteikia daugiausia galimybių, yra tas, kad jis labai labai gerai matomas. Apie jokį kitą merą tiek daug nekalbama. Tai savaime suprantama – tai yra sostinė. Reikia pripažinti ir tai, kad ponas A.Zuokas visada pasižymėjo sugebėjimu pritraukti dėmesio. Pamename ir laužomus automobilius, ir kitas akcijas. Be to, šiais metais, kaip niekad anksčiau, Vilniuje ir aplink jį įvyko daug stambių bei svarbių dalykų. Turime plačiai nuskambėjusį Bernardinų sodo atidarymą. Jis sėkmingai tai išnaudojo savo komunikacijai. Tikrai neatmesčiau ir to, kad teigiama nuomonė apie merą susiklostė ir dėl naujausių įvykių: aplinkkelių statybos, stipriai išsukta ir oranžinių dviračių kampanija, kuri tikrai sulaukė didelės sėkmės. Mano nuomone, įtakos turėjo ir paprasti gamtiniai dalykai. Šiuo metu negirdime apie dideles šildymo kainas. Tiesiog taip pasisekė. Manau, kad šiuo atveju didelė sėkmė ir mokėjimas išnaudoti tai, kas vyksta mieste, padėjo pagerinti savo padėtį. Jeigu tai būtų vykę pernai, o ne šiemet, pernai Seimo rinkimuose jo partija būtų sulaukusi daugiau sėkmės.

O dėl kalbų, kad Vilniaus miestas bankrutuoja... Mes tiesiog čia dar neturime patirties. Žmonės nežino, kas tai yra, ką tai reiškia, su kuo tai valgoma. Meras labai puikiai tai atmušė kreipimaisis į teismą, grasinimais Vyriausybei, kad ši sumokėtų mokesčius, nes Vilnius gauna per mažai. Manau, kad šioje viešųjų ryšių kovoje meras tiesiog puikiai pasinaudojo tuo, kas vyko aplink.

Vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, kai kalbame apie Vilniaus merą, yra tas, kad jis kaip niekas kitas sugeba sukeisti neigiamą informaciją su teigiama. Tarkime, nuskamba koks nors skandalas ir mes galime būti garantuoti, kad tuojau išlįs kokia idée fixe, kuri bus labai priimtina visuomenei, ir už jos bus pasislėpta. Taip, meras dažnai vaikšto ašmenimis, bet sykiu negalima nepripažinti jo gebėjimo išnaudoti visas susidariusias situacijas savo naudai.


Vilniaus mero populiarumo priežastys

2013-12-30

 

Galbūt jį kritikuoja, galbūt – nekenčia, bet jis vis tiek – geriausias. "Vilniaus dienos" užsakymu atlikta "Spinter tyrimų" apklausa parodė, kad Artūrą Zuoką didmiesčių gyventojai laiko geriausiu meru.

 

Beveik be konkurencijos

Į klausimą "Kas, jūsų nuomone, yra geriausias Lietuvoje miesto meras?" net 19 proc. respondentų atsakė, kad tai Vilniaus vadovas A.Zuokas. Artimiausias konkurentas – Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, jis surinko 11 proc.

Trečioje vietoje liko Klaipėdos vadovas Vytautas Grubliauskas (7 proc.), o Kauno meras Andrius Kupčinskas – ketvirtas (5 proc.).

Įdomu ir tai, jog A.Zuoką kaip geriausią merą dažniausiai įvardijo vidutines pajamas gaunantys jauni, 26–35 metų, gyventojai.

 

Vilniečiai optimistiškesni

Beje, patys vilniečiai yra gerokai optimistiškesni, turint omenyje visas apklausos formuluotes. Pavyzdžiui, jie kur kas geriau vertina A.Zuoko veiklą nei likusių Lietuvos didmiesčių gyventojai: Lietuvoje gerai ir labai gerai mero veiklą vertina 30 proc. respondentų, Vilniuje – net 38 proc. Ši auditorija vėlgi – jauni žmonės, iki 35 metų.

Blogai ir labai blogai Lietuvoje mero veiklą vertino 20 proc., o pačioje sostinėje – vos 12 proc. žmonių.

Kur kas didesnis optimizmas dėl to, į kurią pusę krypsta gyvenimas Vilniuje. Sostinės permainas teigiamai vertina 41 proc. visos Lietuvos gyventojų, o taip manančių vilniečių yra net 45 proc. (neigiamai Vilniaus permainas tiek mieste, tiek Lietuvoje vertina 15 proc. respondentų).

Apie kitus miestus lietuviai yra kuklesnės nuomonės – tai, kad situacija jų mieste krypsta į gerąją pusę, drįso pripažinti 29 proc. respondentų visoje Lietuvoje. Toks pat klausimas apie visą šalį atskleidė dar didesnį pesimizmą – 27 proc. manė, kad situacija Lietuvoje gerėja, o 20 proc. – kad blogėja, vilniečių balsai – atitinkamai 34 ir 12 proc.

"Vilniaus dienos" užsakymu "Spinter tyrimai" apklausą atliko šių metų lapkričio 18–gruodžio 6 d. Per tyrimą buvo apklausti 1006 respondentai (18–75 metų). Vilniaus mieste atlikta papildoma apklausa, iš viso apklaustas 501 gyventojas.

 

Vertina kaip asmenybę

"Spinter tyrimų" vadovas Ignas Zokas sako, jog kontroversiškų asmenybių populiarumą nulemia ir tai, kad jos paprasčiausiai yra matomos.

"Tos asmenybės gal ir yra kontroversiškos, bet jos yra matomos. Jos sulaukia tiek teigiamų, tiek neigiamų vertinimų. Tačiau jos yra matomos. Kitus būna sunkiau vertinti, nes jų žinomumas mažas. Vėlgi, visų žmonių, kurie veikia viešojoje erdvėje, vertinimai būna kontroversiški. Imkime bet kurį politiką. Vieni jį myli, o kiti nemyli. Čia ir yra visas demokratijos žaidimo grožis", – teigė jis.

Pasak apklausą atlikusios įmonės vadovo, žmonės nebūtinai tapatina instituciją ir jos vadovą. Todėl net jeigu savivaldybės veikla būtų vertinama kritiškai, tai dar nereikštų, jog kritiškai vertinamas ir meras.

"Čia jau labiau klausimas politologams, bet gal nereikėtų vadovo tiesiogiai sieti su institucija. Galima paminėti tokius fenomenus kaip Vytautas Grigaravičius (buvęs generalinis policijos komisaras – red. past.) ar Irena Degutienė (buvusi Seimo pirmininkė – red. past.), kurie buvo vertinami labai gerai, o jų vadovaujamos institucijos – labai blogai. Ryškesni politikai visų pirma vertinami kaip asmenybės. Daugiausia sprendimų daroma tuo emociniu "myliu–nemyliu" pagrindu. Tik tada atsižvelgiama į daromus darbus. Čia jau reikėtų išsamesnės analizės. Juk mero A.Zuoko darbai – tai ne tik skolos. Mąstant apie vieną ar kitą politiką pirmiausiai mąstoma apie jo dabartinę laikyseną, darbus. Jie labiausiai matomi ir įsimenami", – analizavo I.Zokas.

 

Charizma padeda atsitiesti

A.Zuoko populiarumo nemenkina ir jam lipdomi skandalai. Vienu metu išstumtas iš Liberalų ir centro sąjungos ir, regis, nustumtas į politinio pasaulio pakraščius, jis sugebėjo atsitiesti ir su judėjimu "Taip" gauti daugiausia vietų Vilniaus taryboje bei vėl tapti sostinės meru. Pasak I.Zoko, tai rodo didelį šio politiko sugebėjimą patraukti žmones savo pusėn.

"Daugelis politikų turėjo didesnių ar mažesnių istorijų, susijusių su jų vardais. Tačiau čia ir pasireiškia politiko gebėjimas savo veikla, darbais, įvaizdžiu bei charizma patraukti žmones ar jų nepatraukti. Yra politikų, kurie, analitikų vertinimu, padaro daug gerų darbų Lietuvai, bet jų reitingai niekada nebūna dideli. Šiuo atveju susideda keletas dalykų: veikla, tai, kaip jis sugeba tą veiklą pateikti, ir jo charizma. Vertinant kiekvieną politiką tos dozės nevienodos. Kartais labiau vertinami darbai, kartais chrarizma", – teigė "Spinter tyrimų" vadovas.

 

Andrius Užkalnis, apžvalgininkas:

Man atrodo, kad jis pirmiausiai niekada nesustoja vietoje. Kad ir ką ponas A.Zuokas darytų, gali būti tikras, kad jo galvoje liko dar daugybė naujų idėjų. Be to, man regis, jis nebijo klysti ir nebijo veikti ties įstatymo riba. Buvo atvejų, kai jo sprendimai buvo užginčyti, kai jis labai su daug kuo susipyko, kai buvo kaltintas neteisėtais veiksmais. Tačiau visa tai nestabdo labai didelio jo aktyvumo.

Tikriausiai gyvenime daugiausia pasiekia ne tie žmonės, kurie viską daro teisingai, o tie, kurie visko daro labai daug ir po nesėkmių greitai atsitiesia bei bando kitus dalykus. Jeigu mes pagalvosim apie tai, kodėl A.Zuokas yra populiarus, tai, ko gero, prisiminsime daugelį dalykų: parkavimo sutvarkymą, neeilinį skaičių renginių ir projektų, kuriais gali džiaugtis vilniečiai ir kuriais negali džiaugtis nei kauniečiai, nei klaipėdiečiai, nei šiauliečiai. Kartais atrodo, kad jam nėra žodžio "neįmanoma". Jis lyg ir tyčia neklauso patarimų, kurie, atrodytų, padiktuoti sveiko proto. Man iki šiol atrodo, kad "Air Lituanicos" projektas yra teigiama idėja, nors tai visų mūsų, vilniečių, pinigai ir yra daug kitų dalykų, kuriems būtų galima išleisti pinigus. Sėkmingas vadovas vienu metu veikia daugeliu lygmenų, ir man atrodo, kad A. Zuokas tai sugeba.

Jeigu mes pagalvosime apie sėkmingiausius pasaulio merus, pamatysime, kad jie beveik visada būna kontroversiškos figūros. Beveik visi, kurie savo mieste daug ką pakeitė, pvz., Rudolphas Guliani Niujorke, Borisas Johnsonas Londone, Antanas Mockus Bogotoje, – jie kartais vaikščiojo ties įstatymo riba. Greičiausiai todėl, kad jeigu meras yra tik atsargus ir žiūri, tik kaip nepažeisti įstatymų, apsaugoti savo nugarą bei likti visiškai tvarkingam, toks meras dažniausiai nieko nepasiekia. Sunku sugalvoti, kaip meras galėtų vienu metu būti ir nekontroversiškas, ir daug pasiekiantis. Taip yra todėl, kad miestas baisiai sudėtingas organizmas ir bet kurią vietą pajudinus bei ką nors pagerinus kas nors kam nors ir pablogėja. Tas municipalinis ūkis turi tokią savybę. Man atrodo, tokiame žaidime laimi tas, kuris nebijo judinti net ir rizikuodamas nusibalnoti kelius.

Kalbant apie svajones – dideli projektai ir kyla iš svajonių, iš vizijos, kurios vidutinis miesto gyventojas, deja, neturi. Jeigu pradėtume balsuoti, ko čia mums dabar reikia, aš labai abejoju, kad bent vienam procentui vilniečių ateitų į galvą mintis plėtoti aplinkkelius. Aš labai abejoju, ar daug žmonių pagalvotų apie tai. Abejoju ir ar daugelis pagalvotų apie daug kitų dalykų. Gal ir skambus palyginimas, bet tai šiek tiek primena tai, ką savo laiku pasiekė bendrovė "Apple". Jeigu jie būtų organizavę komitetą arba, dar geriau, vartotojų nuomonių apklausą ir visi būtų pradėję balsuoti, ko žmonėms reikia, aš jums garantuoju, kad šiandien nebūtų nei "iPado", nei "iPhone’o". Tiesiog skirtingiems sprendimų tipams reikalingi skirtingi žmonės. Man atrodo, kad A.Zuoko charakterio tipas labai pritinka būtent dideliam miestui tvarkyti. Mes galime pagalvoti apie kitų miestų merus, kurie tarsi ir neturi tokio skandalų šleifo, pavyzdžiui, apie Kauno merą A.Kupčinską. Tačiau ar Kaunas dėl to yra smagesnis miestas? Ar kauniečiai, jei galėtų, nepasiimtų A.Zuoko į merus? Manau, kad pasiimtų. Kadangi pats esu kilęs iš Kauno, ten dažnai būnu ir su kauniečiais kalbu. Jie sako, kad, nepaisydami visų kontroversijų, jie norėtų paturėti A.Zuoką bent porai metų, kad jis ką nors padarytų ir miestas pagaliau pabustų. Nors skaidrumo požiūriu Kaunas ir yra toli priekyje.

 

Arijus Katauskas, viešųjų ryšių agentūros "Nova Media" vadovas

Vienas dalykas, kuris A.Zuokui suteikia daugiausia galimybių, yra tas, kad jis labai labai gerai matomas. Apie jokį kitą merą tiek daug nekalbama. Tai savaime suprantama – tai yra sostinė. Reikia pripažinti ir tai, kad ponas A.Zuokas visada pasižymėjo sugebėjimu pritraukti dėmesio. Pamename ir laužomus automobilius, ir kitas akcijas. Be to, šiais metais, kaip niekad anksčiau, Vilniuje ir aplink jį įvyko daug stambių bei svarbių dalykų. Turime plačiai nuskambėjusį Bernardinų sodo atidarymą. Jis sėkmingai tai išnaudojo savo komunikacijai. Tikrai neatmesčiau ir to, kad teigiama nuomonė apie merą susiklostė ir dėl naujausių įvykių: aplinkkelių statybos, stipriai išsukta ir oranžinių dviračių kampanija, kuri tikrai sulaukė didelės sėkmės. Mano nuomone, įtakos turėjo ir paprasti gamtiniai dalykai. Šiuo metu negirdime apie dideles šildymo kainas. Tiesiog taip pasisekė. Manau, kad šiuo atveju didelė sėkmė ir mokėjimas išnaudoti tai, kas vyksta mieste, padėjo pagerinti savo padėtį. Jeigu tai būtų vykę pernai, o ne šiemet, pernai Seimo rinkimuose jo partija būtų sulaukusi daugiau sėkmės.

O dėl kalbų, kad Vilniaus miestas bankrutuoja... Mes tiesiog čia dar neturime patirties. Žmonės nežino, kas tai yra, ką tai reiškia, su kuo tai valgoma. Meras labai puikiai tai atmušė kreipimaisis į teismą, grasinimais Vyriausybei, kad ši sumokėtų mokesčius, nes Vilnius gauna per mažai. Manau, kad šioje viešųjų ryšių kovoje meras tiesiog puikiai pasinaudojo tuo, kas vyko aplink.

Vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, kai kalbame apie Vilniaus merą, yra tas, kad jis kaip niekas kitas sugeba sukeisti neigiamą informaciją su teigiama. Tarkime, nuskamba koks nors skandalas ir mes galime būti garantuoti, kad tuojau išlįs kokia idée fixe, kuri bus labai priimtina visuomenei, ir už jos bus pasislėpta. Taip, meras dažnai vaikšto ašmenimis, bet sykiu negalima nepripažinti jo gebėjimo išnaudoti visas susidariusias situacijas savo naudai.