Kokio amžiaus moteris – jau senmergė, o vyras – senbernis

2013-10-13

DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kokio amžiaus moterį Lietuvos gyventojai linkę vadinti senmerge ir kokio amžiaus vyrui reikėtų vesti, kad išvengtų senbernio etiketės.

Klausiami, koks amžius tinkamiausias tekėti, beveik 60 proc. respondentų minėjo 25-30 metų. Beveik 29 proc. apklaustųjų nuomone, moteriai reikėtų ištekėti iki 24 metų.

 

Koks amžius, Jūsų nuomone, tinkamiausias tuoktis moteriai? (proc.)  
18-24 m. 28,7
25-30 m. 58,2
31-35 m. 4,8
36-40 m. 0,5
Nežino/ neatsakė 7,8
Iš viso: 100
 
 

O štai dėl vyrų vedybinio amžiaus kur kas daugiau respondentų pasisakė už tai, kad vesti reikėtų iki 35 metų amžiaus. Beveik 66 proc. nuomone, vyrui tinkamiausias metas kurti šeimą sulaukus 25-30 metų, per 17 proc. mano, kad 31-35 metų.

 

Koks amžius, Jūsų nuomone, tinkamiausias tuoktis vyrui? (proc.)  
18-24 m. 7,8
25-30 m. 65,8
31-35 m. 17,3
36-40 m. 1,5
Nežino/ neatsakė 7,6
Iš viso: 100

 

Jaunesnį santuokos amžių tiek vyrams, tiek moterims dažniau nurodė vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

 

Apie senmergystę ir senbernystę

Klausiami, kokio amžiaus moterį laiko senmerge, per 16 proc. respondentų atsakė „niekada“. Vyrams senbernio etiketės niekada neklijuotų daugiau kaip 19 proc. apklaustųjų.

Vis dėlto, daugiau nei pusės tyrimo dalyvių nuomone, moteris senmerge laikytina nuo 31-40 metų. Beveik 19 proc. mano, jog senmergystė ateina sulaukus 41-50 metų.

 

Nuo kokio amžiaus moterį laikote senmerge? (proc.)  
25-30 14,1
31-40 50,4
41-50 18,7
Niekada 16,3
Nežino / neatsakė 0,5
Iš viso: 100

 

Vyrams senbernystės amžius – panašus, tačiau kiek daugiau respondentų vyrų vedybinį amžių pailgino dešimtmečiu. Per 42 proc. senberniu vadintų 31-40 metų amžiaus vyrą, beveik trečdalis 41-50 metų amžiaus nevedusį vyrą.

 

Nuo kokio amžiaus vyrą laikote senberniu? (proc.)  
25-30 6,8
31-40 42,2
41-50 29,8
Niekada 19,2
Nežino / neatsakė 2,0
Iš viso: 100

 

Vyrus senberniais, o moteris senmergėmis jaunesniame amžiuje dažniau linkstama laikyti rajonuose. Pastebima ir stipri šio vertinimo priklausomybė nuo išsilavinimo bei amžiaus – aukštąjį išsimokslinimą turintys bei jaunesni respondentai šią kartelę linkę kelti į vyresnį amžių (per 40 metų). Aukštąjį išsimokslinimą turintys, didžiausių pajamų bei didmiesčių gyventojai taip pat dažniau rinkosi atsakymą „niekada“.

 

Moterys spaudžiamos anksčiau tekėti

DELFI apklausos rezultatus komentavęs Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis, pastebi, jog apklausa atspindi mūsų visuomenės nuostatas, iš kurių matyti didesnis spaudimas moteriai anksčiau tekėti negu vyrui vesti.

„Kyla mintis įžvelgti nelygybės, net diskriminacines nuotaikas, tačiau vis dėlto nereikėtų pamiršti ir tam tikrų biologinių ypatybių, ypač to, kad mergaitės bręsta anksčiau, nei berniukai. Ir tai labai gerai matyti mokykloje: 16 metų mergaitė save gali suvokti bei aplinkinių gali būti suvokta, kaip jauna moteris. Tačiau 16 metų vaikinas yra vis dar labiau vaikas nei vyras“, - pastebi šeimos santykių psichologas psichoterapeutas.

Pasak profesoriaus, brendimo skirtumai kartais tęsiasi ir po 20 metų, kartais net iki 25-erių.

 

Senmergės ir senbernio sąvokos – atgyvenusios

Paklaustas, kaip vertina, kad per 16 proc. respondentų iš principo moters nevadintų senmerge ir kad per 19 proc. apklaustųjų nevedusio vyro nevadintų senberniu, G. Navaitis sakė, jog taip manančiųjų skaičiai galėtų būti ir didesni.

„Iš tiesų mes visi jaučiame, kad „senmergės“ ir „senbernio“ sąvokos jau kiek atgyvenusios. Gana retas žmogus šiandien savo kasdieninėje kalboje naudoja tokius apibūdinimus. Kalbėdami apie pažįstamus, bendradarbius išimtiniais atvejais sakome: „štai ateina senmergė ar senbernis“. Jei žmonės negalvoja tokiomis kategorijomis, tada ir jų atsakymai nėra išmąstyti“, - atkreipė dėmesį prof. G. Navaitis.

 

Per 20-metį vidutinis vedybinis amžius išaugo 5 metais

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 1990-aisiais pirmą kartą tuokiantis vidutinis moterų amžius buvo 22,4 metų, vyrų – 24.2 metų

Kas dvejus-trejus metus vidutinis pirmą kartą susituokiančių žmonių amžius nuosekliai augo. 2000-2002 metais pirmą kartą vedančių vyrų vidutinis amžius siekė 26 metus, 2003-2006 metais buvo padidėjęs iki 27-erių.

2007-2009 metais pirmą kartą vedė dar vidutiniškai metais vyresni vyrai, o 2010-2011 metais vidutinis šeimą kuriančių vyrų amžius siekė 29 metus.

 

Vidutinis nuotakos amžius – 27 metai

2000-2003 metais pirmą kartą tekančių moterų vidutinis amžius buvo 24 metai, 2004-2006 metais siekė 25-eris. 2007-2010 tekėjo vidutiniškai 26 metų moterys, o štai 2011 metais jau 27-erių.

 

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų liepos 26-31 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Kokio amžiaus moteris – jau senmergė, o vyras – senbernis

2013-10-13

DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, kokio amžiaus moterį Lietuvos gyventojai linkę vadinti senmerge ir kokio amžiaus vyrui reikėtų vesti, kad išvengtų senbernio etiketės.

Klausiami, koks amžius tinkamiausias tekėti, beveik 60 proc. respondentų minėjo 25-30 metų. Beveik 29 proc. apklaustųjų nuomone, moteriai reikėtų ištekėti iki 24 metų.

 

Koks amžius, Jūsų nuomone, tinkamiausias tuoktis moteriai? (proc.)  
18-24 m. 28,7
25-30 m. 58,2
31-35 m. 4,8
36-40 m. 0,5
Nežino/ neatsakė 7,8
Iš viso: 100
 
 

O štai dėl vyrų vedybinio amžiaus kur kas daugiau respondentų pasisakė už tai, kad vesti reikėtų iki 35 metų amžiaus. Beveik 66 proc. nuomone, vyrui tinkamiausias metas kurti šeimą sulaukus 25-30 metų, per 17 proc. mano, kad 31-35 metų.

 

Koks amžius, Jūsų nuomone, tinkamiausias tuoktis vyrui? (proc.)  
18-24 m. 7,8
25-30 m. 65,8
31-35 m. 17,3
36-40 m. 1,5
Nežino/ neatsakė 7,6
Iš viso: 100

 

Jaunesnį santuokos amžių tiek vyrams, tiek moterims dažniau nurodė vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

 

Apie senmergystę ir senbernystę

Klausiami, kokio amžiaus moterį laiko senmerge, per 16 proc. respondentų atsakė „niekada“. Vyrams senbernio etiketės niekada neklijuotų daugiau kaip 19 proc. apklaustųjų.

Vis dėlto, daugiau nei pusės tyrimo dalyvių nuomone, moteris senmerge laikytina nuo 31-40 metų. Beveik 19 proc. mano, jog senmergystė ateina sulaukus 41-50 metų.

 

Nuo kokio amžiaus moterį laikote senmerge? (proc.)  
25-30 14,1
31-40 50,4
41-50 18,7
Niekada 16,3
Nežino / neatsakė 0,5
Iš viso: 100

 

Vyrams senbernystės amžius – panašus, tačiau kiek daugiau respondentų vyrų vedybinį amžių pailgino dešimtmečiu. Per 42 proc. senberniu vadintų 31-40 metų amžiaus vyrą, beveik trečdalis 41-50 metų amžiaus nevedusį vyrą.

 

Nuo kokio amžiaus vyrą laikote senberniu? (proc.)  
25-30 6,8
31-40 42,2
41-50 29,8
Niekada 19,2
Nežino / neatsakė 2,0
Iš viso: 100

 

Vyrus senberniais, o moteris senmergėmis jaunesniame amžiuje dažniau linkstama laikyti rajonuose. Pastebima ir stipri šio vertinimo priklausomybė nuo išsilavinimo bei amžiaus – aukštąjį išsimokslinimą turintys bei jaunesni respondentai šią kartelę linkę kelti į vyresnį amžių (per 40 metų). Aukštąjį išsimokslinimą turintys, didžiausių pajamų bei didmiesčių gyventojai taip pat dažniau rinkosi atsakymą „niekada“.

 

Moterys spaudžiamos anksčiau tekėti

DELFI apklausos rezultatus komentavęs Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis, pastebi, jog apklausa atspindi mūsų visuomenės nuostatas, iš kurių matyti didesnis spaudimas moteriai anksčiau tekėti negu vyrui vesti.

„Kyla mintis įžvelgti nelygybės, net diskriminacines nuotaikas, tačiau vis dėlto nereikėtų pamiršti ir tam tikrų biologinių ypatybių, ypač to, kad mergaitės bręsta anksčiau, nei berniukai. Ir tai labai gerai matyti mokykloje: 16 metų mergaitė save gali suvokti bei aplinkinių gali būti suvokta, kaip jauna moteris. Tačiau 16 metų vaikinas yra vis dar labiau vaikas nei vyras“, - pastebi šeimos santykių psichologas psichoterapeutas.

Pasak profesoriaus, brendimo skirtumai kartais tęsiasi ir po 20 metų, kartais net iki 25-erių.

 

Senmergės ir senbernio sąvokos – atgyvenusios

Paklaustas, kaip vertina, kad per 16 proc. respondentų iš principo moters nevadintų senmerge ir kad per 19 proc. apklaustųjų nevedusio vyro nevadintų senberniu, G. Navaitis sakė, jog taip manančiųjų skaičiai galėtų būti ir didesni.

„Iš tiesų mes visi jaučiame, kad „senmergės“ ir „senbernio“ sąvokos jau kiek atgyvenusios. Gana retas žmogus šiandien savo kasdieninėje kalboje naudoja tokius apibūdinimus. Kalbėdami apie pažįstamus, bendradarbius išimtiniais atvejais sakome: „štai ateina senmergė ar senbernis“. Jei žmonės negalvoja tokiomis kategorijomis, tada ir jų atsakymai nėra išmąstyti“, - atkreipė dėmesį prof. G. Navaitis.

 

Per 20-metį vidutinis vedybinis amžius išaugo 5 metais

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 1990-aisiais pirmą kartą tuokiantis vidutinis moterų amžius buvo 22,4 metų, vyrų – 24.2 metų

Kas dvejus-trejus metus vidutinis pirmą kartą susituokiančių žmonių amžius nuosekliai augo. 2000-2002 metais pirmą kartą vedančių vyrų vidutinis amžius siekė 26 metus, 2003-2006 metais buvo padidėjęs iki 27-erių.

2007-2009 metais pirmą kartą vedė dar vidutiniškai metais vyresni vyrai, o 2010-2011 metais vidutinis šeimą kuriančių vyrų amžius siekė 29 metus.

 

Vidutinis nuotakos amžius – 27 metai

2000-2003 metais pirmą kartą tekančių moterų vidutinis amžius buvo 24 metai, 2004-2006 metais siekė 25-eris. 2007-2010 tekėjo vidutiniškai 26 metų moterys, o štai 2011 metais jau 27-erių.

 

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų liepos 26-31 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!