Vyriausybės ir partijų reitingai

2013-11-14

 

Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė ilgą laiką džiaugėsi aukštais reitingais. Tačiau spalio mėnesį, pirmąsyk per beveik metus trunkantį Vyriausybės darbą, užfiksuotas gana didelis gyventojų nuomonės suprastėjimas.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Po ilgai trukusio, politologų žodžiais, „medaus mėnesio“ su rinkėjais, A. Butkevičiaus Vyriausybę nepalankiai vertina daugiau nei pusė gyventojų.

 

Skeptikų sparčiai daugėja

Greičiau neigiamai nei teigiamai A. Butkevičiaus Vyriausybės darbą vertina 37,4 proc. gyventojų. Griežtai neigiamą poziciją išsakė 16,2 proc. respondentų. Neigiamą balą Vyriausybei rašančių gyventojų per mėnesį padaugėjo 7 procentiniais punktais: nuo 46,6 proc. rugsėjį iki 53,6 proc. spalio menėsį.

O palyginti su ankstesniais visuomenės nuomonės tyrimais, skirtumas dar labiau įspūdingas. Pavyzdžiui, balandį daugiau ar mažiau neigiamai Vyriausybės darbą vertino 36,4 proc. gyventojų. Šis skaičius per pusmetį padidėjo net 17,2 procentinio punkto.

 

Optimistų gretos tirpsta lėčiau

Tuo tarpu pozityviai Vyriausybės atžvilgiu nusiteikusių gyventojų skaičius krenta, tik ne taip sparčiai. Daugiau ar mažiau teigiamai Ministrų kabineto darbą spalį vertino 37,1 proc. apklausos dalyvių, rugsėjį – 40,1 proc. Jau minėtoje balandžio mėnesio apklausoje A. Butkevičiaus Vyriausybei teigiamą balą rašė 41,2 proc. gyventojų, kovą – 46,6 proc.

Taip pat pastebėtina, kad smarkiai sumažėjo gyventojų, dar nesusidariusių nuomonės apie Vyriausybės darbą. Balandį be nuomonės buvo 19,6 proc. respondentų, spalį – 9,3 proc.

 

Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.) Spalis Rugsėjis
Teigiamai 2,5 3,1
Greičiau teigiamai 34,6 37,0
Greičiau neigiamai 37,4 30,1
Neigiamai 16,2 16,5
Nežino / neatsakė 9,3 13,3
Iš viso: 100 100

 

Reitingus kerta nepateisinti lūkesčiai?

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ( TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas DELFI teigė, jog Vyriausybei nepalankūs reitingo pokyčiai pirmiausiai rodo, kad gyventojams pabosta laukti, kada Ministrų kabinetas pradės pateisinti su juo sietus lūkesčius.

„Sakyčiau, kad veikiausiai tai susiję su pasikeitusiomis nuomonėmis tų gyventojų, kurie tiesiog laukė, kas pasikeis, ir suteikė daugiau nei 100 dienų šiai Vyriausybei. Turbūt tuo pokyčio trūkumu ir būtų galima aiškinti tokį neigiamai vertinančiųjų skaičiaus padidėjimą“, - kalbėjo R. Vilpišauskas.

„Lūkesčiai, atrodo, yra nepatenkinami. Ir dėl to žmonės vis kritiškiau vertina“, - pridūrė pašnekovas.

Anot jo, galima įvardinti bent kelias sritis, kur Vyriausybė kol kas nepateisino lūkesčių. Pavyzdžiui, žadėta iki šildymo sezono starto atpiginti dujas, o derybose su „Gazprom“ pasigirti vis dar nėra kuo.

„Tai galėtų daryti įtaką. Lūkesčiai lyg ir buvo formuojami, kad ši Vyriausybė (su „Gazprom“ – DELFI) bendraus kitaip ir susitars dėl mažesnių kainų. Galbūt kai kam jau kyla klausimas, kokie šito „kitokio bendravimo“ rezultatai“, - pastebėjo VU TSPMI vadovas.

Dar vienas Vyriausybės populiarumą mažinantis veiksmas, anot jo, yra Konstitucinio Teismo sprendimo dėl algų atstatymo įgyvendinimas. Esą paprastam rinkėjui ne itin miela žiūrėti, kaip daugiausiai išlošia didžiausias algas gaunantys valdininkai, o eilinis tarnautojas turi tenkintis tik simboliniu darbo užmokesčio padidėjimu.

„Manau, tai irgi prisideda prie neigiamo vertinimo“, - sakė R. Vilpišauskas.

Trečias faktorius, anot pašnekovo, galėtų būti diskusijos dėl euro įvedimo. Mat vardan euro Vyriausybė yra pasiryžusi pratęsti diržų veržimosi politiką ir biudžeto deficito kriterijų laikyti labai saugiu atstumu nuo ribos, kuri užtikrintų bendrosios Europos Sąjungos valiutos įvedimą.

R. Vilpišausko žodžiais, Vyriausybei nepadeda ir delsimas kai kuriais svarbiais klausimais. Pavyzdžiui – nuolatinis sprendimo dėl Visagino atominės elektrinės atidėliojimas. „Tokio neaiškumo yra gana daug šios Vyriausybės darbe“, - pastebėjo politologas.

 

Iki A. Kubiliaus dar toli

Gausėjančios skeptikų gretos, žinoma, neturėtų kelti džiaugsmo premjerui. Tačiau jis gali guostis bent jau tuo, kad iki jo pirmtako Andriaus Kubiliaus Vyriausybės „populiarumo“ dar toli.

Pavyzdžiui, lygiai metais anksčiau, 2012 m. spalį, daugiau ar mažiau neigiamai A. Kubiliaus Vyriausybės darbą vertino net 79,4 proc. apklaustų gyventojų.

Anot R. Vilpišausko, pirmtako „populiarumas“ A. Butkevičiaus Vyriausybei artimiausiu metu tikrai negresia. Tačiau Ministrų kabinetui esą laikas imtis priemonių, kad būtų sustabdytas skeptikų skaičiaus didėjimas.

„Visų pirma, trūksta aiškumo, kokios pagrindinės strateginės kryptys, kuriomis dirba ši Vyriausybė. Toks įspūdis, jog pasiruošimas euro įvedimui yra viena iš svarbiausių strateginių krypčių. Bet gyventojams toks tikslas neskamba labai patraukliai. O ankstesnė Vyriausybė buvo per daug reformų įvardijusi savo programoje“, - lygino TSPMI vadovas.

 

Vyriausybė vertinama prasčiau. O premjeras?

Nors A. Butkevičiui laikas susirūpinti dėl to, kaip vertinamas jo vadovaujamos Vyriausybės darbas, paties premjero reitingai atrodo nepajudinami.

Į tradicinį klausimą, koks politikas tinkamiausias premjero postui, atsakinėję apklausos dalyviai A. Butkevičiui ir toliau nemato konkurentų.

Socialdemokratų lyderį tinkamiausiu Vyriausybės vadovu spalį laikė 33,8 proc. respondentų – puse procentinio punkto daugiau nei rugsėjį. Palyginti su balandžio mėnesiu, šis skaičius iš esmės nepakito: prieš pusmetį A. Butkevičiui savo simpatijas skyrė 34,1 proc. apklaustųjų.

Šiame reitinge premjeras neturi sau nei lygių, nei bent jau padoriu atstumu atsiliekančių konkurentų. Konservatorė, buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė rikiuojasi antra (6,3 proc.), ekspremjeras A. Kubilius ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dalijasi trečią vietą (abu – po 4 proc.).

Kodėl krentantys Vyriausybės reitingai nepajudina premjero populiarumo? Anot R. Vilpišausko, tai bent iš dalies gali būti susiję su antra didžiausia politine jėga valdančiojoje koalicijoje. Esą populiarumo nuokalnėn slystanti Darbo partija paskui tempia Vyriausybę, bet premjerui pavyksta laikytis nuošaly.

„Darbo partijos veikla apskritai prieštaringai vertinama dėl vykstančių teisminių procesų. Dėl to, kaip staiga pakeičiamas Seimo pirmininkas. (...) Spėčiau, kad Vyriausybė pirmiausiai su socialdemokratais tapatinama. Bet istorijos su Darbo partija irgi gali bent kažkiek veikti nuomones apie šią Vyriausybę“, - svarstė TSPMI vadovas.

Tai tarsi patvirtina „darbiečių“ patriarcho populiarumo nuosmukis. Prieš pusmetį potencialių premjerų reitinge antroje vietoje su beveik 8 proc. gyventojų palaikymu rikiavęsis Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas ritasi į lentelės dugną. Jį geriausiu įmanomu premjeru laiko tik 2,5 proc. respondentų.

Vis dėlto situaciją, kai krintantis Vyriausybės reitingas neveikia nei jos vadovo, nei jo vadovaujamos partijos populiarumo, R. Vilpišauskas vadina paradoksu.

„Galima konstatuoti paradoksą. Galbūt tai suteikia daugiau svorio Darbo partijos reikalams“, - teigė pašnekovas.

 

  Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10 Spalis Rugsėjis Pokytis
1 A.Butkevičius 33,8 33,3 +0,5
2 I.Degutienė 6,3 4,2 +2,1
3 A.Kubilius 4,0 4,4 -0,4
4 V.Mazuronis 4,0 2,8 +1,2
5 R.Paksas 3,5 4,2 -0,7
6 V.Blinkevičiūtė 2,9 2,9 0
7 V.Uspaskich 2,5 3,6 -1,1
8 E.Masiulis 2,3 2,6 -0,3
9 Z.Balčytis 2,2 2,2 0
10 A.Zuokas 2,0 2,0 0

 

Partijų reitinge – „Drąsos kelio“ pakasynos?

Kaip ir A. Butkevičius, jo vadovaujami socialdemokratai tvirtai laikosi partijų reitingo viršūnėje.

Naujausios apklausos duomenimis, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, socdemus paremtų 25,7 proc. gyventojų. Antroje vietoje – partija „Tvarka ir teisingumas“ (9,6 proc.). Trečioje ir ketvirtoje vietose rikiuojasi konservatoriai ir „darbiečiai“, pelnę atitinkamai 8,3 ir 8 proc. gyventojų simatijas. Už Liberalų sąjūdį balsuotų 6,5 proc. apklaustųjų, už Lenkų rinkimų akciją – 3,7 proc.

Palyginti su ankstesniu mėnesiu, visų parlamentinių partijų reitingai iš esmės nepakito. Tiesa, „Drąsos kelias“ tarp dažniau minėtų partijų apskritai nepateko. Prieš metus rinkimuose 5 proc. barjerą įveikusią partiją lenkia tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (2,4 proc.), tiek Vilniaus mero Artūro Zuoko partija „Taip“ (1,7 proc.),

R. Vilpišausko nuomone, „Drąsos kelio“ išnykimas iš bent kiek rimtesnio gyventojų palaikymo sulaukiančių partijų sąrašo – nieko netikėto.

„Dažniausiai tokia lemtis ir ištinka partijas, kurios būna sukurtos vienos problemos pagrindu ir susikoncentruoja tik į vieną klausimą. Manau, tai yra ženklas, jog kituose Seimo rinkimuose ši partija gali net ir nedalyvauti. O jeigu dalyvaus, tai veikiausiai negaus nė vienos vietos“, - teigė TSPMI vadovas.

 

Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.) Spalis Rugsėjis Pokytis
Socialdemokratų partiją 25,7 25,4 +0,3
Partiją Tvarka ir teisingumas 9,6 9,0 +0,6
Tėvynės sąjungą - krikščionis demokratus 8,3 8,4 -0,1
Darbo partiją 8,0 8,3 -0,3
Liberalų sąjūdį 6,5 6,4 +0,1
Lenkų rinkimų akciją 3,7 3,2 +0,5
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą 2,4 2,6 -0,2
Sąjungą TAIP 1,7 1,4 +0,3
Kitą partiją 1,4 2,7  
Nebalsuočiau 18,2 18,9  
Nežino / neatsakė 14,5 13,7  
Iš viso: 100 100  

 

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų spalio 18 - 31 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Vyriausybės ir partijų reitingai

2013-11-14

 

Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė ilgą laiką džiaugėsi aukštais reitingais. Tačiau spalio mėnesį, pirmąsyk per beveik metus trunkantį Vyriausybės darbą, užfiksuotas gana didelis gyventojų nuomonės suprastėjimas.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Po ilgai trukusio, politologų žodžiais, „medaus mėnesio“ su rinkėjais, A. Butkevičiaus Vyriausybę nepalankiai vertina daugiau nei pusė gyventojų.

 

Skeptikų sparčiai daugėja

Greičiau neigiamai nei teigiamai A. Butkevičiaus Vyriausybės darbą vertina 37,4 proc. gyventojų. Griežtai neigiamą poziciją išsakė 16,2 proc. respondentų. Neigiamą balą Vyriausybei rašančių gyventojų per mėnesį padaugėjo 7 procentiniais punktais: nuo 46,6 proc. rugsėjį iki 53,6 proc. spalio menėsį.

O palyginti su ankstesniais visuomenės nuomonės tyrimais, skirtumas dar labiau įspūdingas. Pavyzdžiui, balandį daugiau ar mažiau neigiamai Vyriausybės darbą vertino 36,4 proc. gyventojų. Šis skaičius per pusmetį padidėjo net 17,2 procentinio punkto.

 

Optimistų gretos tirpsta lėčiau

Tuo tarpu pozityviai Vyriausybės atžvilgiu nusiteikusių gyventojų skaičius krenta, tik ne taip sparčiai. Daugiau ar mažiau teigiamai Ministrų kabineto darbą spalį vertino 37,1 proc. apklausos dalyvių, rugsėjį – 40,1 proc. Jau minėtoje balandžio mėnesio apklausoje A. Butkevičiaus Vyriausybei teigiamą balą rašė 41,2 proc. gyventojų, kovą – 46,6 proc.

Taip pat pastebėtina, kad smarkiai sumažėjo gyventojų, dar nesusidariusių nuomonės apie Vyriausybės darbą. Balandį be nuomonės buvo 19,6 proc. respondentų, spalį – 9,3 proc.

 

Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.) Spalis Rugsėjis
Teigiamai 2,5 3,1
Greičiau teigiamai 34,6 37,0
Greičiau neigiamai 37,4 30,1
Neigiamai 16,2 16,5
Nežino / neatsakė 9,3 13,3
Iš viso: 100 100

 

Reitingus kerta nepateisinti lūkesčiai?

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ( TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas DELFI teigė, jog Vyriausybei nepalankūs reitingo pokyčiai pirmiausiai rodo, kad gyventojams pabosta laukti, kada Ministrų kabinetas pradės pateisinti su juo sietus lūkesčius.

„Sakyčiau, kad veikiausiai tai susiję su pasikeitusiomis nuomonėmis tų gyventojų, kurie tiesiog laukė, kas pasikeis, ir suteikė daugiau nei 100 dienų šiai Vyriausybei. Turbūt tuo pokyčio trūkumu ir būtų galima aiškinti tokį neigiamai vertinančiųjų skaičiaus padidėjimą“, - kalbėjo R. Vilpišauskas.

„Lūkesčiai, atrodo, yra nepatenkinami. Ir dėl to žmonės vis kritiškiau vertina“, - pridūrė pašnekovas.

Anot jo, galima įvardinti bent kelias sritis, kur Vyriausybė kol kas nepateisino lūkesčių. Pavyzdžiui, žadėta iki šildymo sezono starto atpiginti dujas, o derybose su „Gazprom“ pasigirti vis dar nėra kuo.

„Tai galėtų daryti įtaką. Lūkesčiai lyg ir buvo formuojami, kad ši Vyriausybė (su „Gazprom“ – DELFI) bendraus kitaip ir susitars dėl mažesnių kainų. Galbūt kai kam jau kyla klausimas, kokie šito „kitokio bendravimo“ rezultatai“, - pastebėjo VU TSPMI vadovas.

Dar vienas Vyriausybės populiarumą mažinantis veiksmas, anot jo, yra Konstitucinio Teismo sprendimo dėl algų atstatymo įgyvendinimas. Esą paprastam rinkėjui ne itin miela žiūrėti, kaip daugiausiai išlošia didžiausias algas gaunantys valdininkai, o eilinis tarnautojas turi tenkintis tik simboliniu darbo užmokesčio padidėjimu.

„Manau, tai irgi prisideda prie neigiamo vertinimo“, - sakė R. Vilpišauskas.

Trečias faktorius, anot pašnekovo, galėtų būti diskusijos dėl euro įvedimo. Mat vardan euro Vyriausybė yra pasiryžusi pratęsti diržų veržimosi politiką ir biudžeto deficito kriterijų laikyti labai saugiu atstumu nuo ribos, kuri užtikrintų bendrosios Europos Sąjungos valiutos įvedimą.

R. Vilpišausko žodžiais, Vyriausybei nepadeda ir delsimas kai kuriais svarbiais klausimais. Pavyzdžiui – nuolatinis sprendimo dėl Visagino atominės elektrinės atidėliojimas. „Tokio neaiškumo yra gana daug šios Vyriausybės darbe“, - pastebėjo politologas.

 

Iki A. Kubiliaus dar toli

Gausėjančios skeptikų gretos, žinoma, neturėtų kelti džiaugsmo premjerui. Tačiau jis gali guostis bent jau tuo, kad iki jo pirmtako Andriaus Kubiliaus Vyriausybės „populiarumo“ dar toli.

Pavyzdžiui, lygiai metais anksčiau, 2012 m. spalį, daugiau ar mažiau neigiamai A. Kubiliaus Vyriausybės darbą vertino net 79,4 proc. apklaustų gyventojų.

Anot R. Vilpišausko, pirmtako „populiarumas“ A. Butkevičiaus Vyriausybei artimiausiu metu tikrai negresia. Tačiau Ministrų kabinetui esą laikas imtis priemonių, kad būtų sustabdytas skeptikų skaičiaus didėjimas.

„Visų pirma, trūksta aiškumo, kokios pagrindinės strateginės kryptys, kuriomis dirba ši Vyriausybė. Toks įspūdis, jog pasiruošimas euro įvedimui yra viena iš svarbiausių strateginių krypčių. Bet gyventojams toks tikslas neskamba labai patraukliai. O ankstesnė Vyriausybė buvo per daug reformų įvardijusi savo programoje“, - lygino TSPMI vadovas.

 

Vyriausybė vertinama prasčiau. O premjeras?

Nors A. Butkevičiui laikas susirūpinti dėl to, kaip vertinamas jo vadovaujamos Vyriausybės darbas, paties premjero reitingai atrodo nepajudinami.

Į tradicinį klausimą, koks politikas tinkamiausias premjero postui, atsakinėję apklausos dalyviai A. Butkevičiui ir toliau nemato konkurentų.

Socialdemokratų lyderį tinkamiausiu Vyriausybės vadovu spalį laikė 33,8 proc. respondentų – puse procentinio punkto daugiau nei rugsėjį. Palyginti su balandžio mėnesiu, šis skaičius iš esmės nepakito: prieš pusmetį A. Butkevičiui savo simpatijas skyrė 34,1 proc. apklaustųjų.

Šiame reitinge premjeras neturi sau nei lygių, nei bent jau padoriu atstumu atsiliekančių konkurentų. Konservatorė, buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė rikiuojasi antra (6,3 proc.), ekspremjeras A. Kubilius ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dalijasi trečią vietą (abu – po 4 proc.).

Kodėl krentantys Vyriausybės reitingai nepajudina premjero populiarumo? Anot R. Vilpišausko, tai bent iš dalies gali būti susiję su antra didžiausia politine jėga valdančiojoje koalicijoje. Esą populiarumo nuokalnėn slystanti Darbo partija paskui tempia Vyriausybę, bet premjerui pavyksta laikytis nuošaly.

„Darbo partijos veikla apskritai prieštaringai vertinama dėl vykstančių teisminių procesų. Dėl to, kaip staiga pakeičiamas Seimo pirmininkas. (...) Spėčiau, kad Vyriausybė pirmiausiai su socialdemokratais tapatinama. Bet istorijos su Darbo partija irgi gali bent kažkiek veikti nuomones apie šią Vyriausybę“, - svarstė TSPMI vadovas.

Tai tarsi patvirtina „darbiečių“ patriarcho populiarumo nuosmukis. Prieš pusmetį potencialių premjerų reitinge antroje vietoje su beveik 8 proc. gyventojų palaikymu rikiavęsis Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas ritasi į lentelės dugną. Jį geriausiu įmanomu premjeru laiko tik 2,5 proc. respondentų.

Vis dėlto situaciją, kai krintantis Vyriausybės reitingas neveikia nei jos vadovo, nei jo vadovaujamos partijos populiarumo, R. Vilpišauskas vadina paradoksu.

„Galima konstatuoti paradoksą. Galbūt tai suteikia daugiau svorio Darbo partijos reikalams“, - teigė pašnekovas.

 

  Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas? (proc.) TOP 10 Spalis Rugsėjis Pokytis
1 A.Butkevičius 33,8 33,3 +0,5
2 I.Degutienė 6,3 4,2 +2,1
3 A.Kubilius 4,0 4,4 -0,4
4 V.Mazuronis 4,0 2,8 +1,2
5 R.Paksas 3,5 4,2 -0,7
6 V.Blinkevičiūtė 2,9 2,9 0
7 V.Uspaskich 2,5 3,6 -1,1
8 E.Masiulis 2,3 2,6 -0,3
9 Z.Balčytis 2,2 2,2 0
10 A.Zuokas 2,0 2,0 0

 

Partijų reitinge – „Drąsos kelio“ pakasynos?

Kaip ir A. Butkevičius, jo vadovaujami socialdemokratai tvirtai laikosi partijų reitingo viršūnėje.

Naujausios apklausos duomenimis, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, socdemus paremtų 25,7 proc. gyventojų. Antroje vietoje – partija „Tvarka ir teisingumas“ (9,6 proc.). Trečioje ir ketvirtoje vietose rikiuojasi konservatoriai ir „darbiečiai“, pelnę atitinkamai 8,3 ir 8 proc. gyventojų simatijas. Už Liberalų sąjūdį balsuotų 6,5 proc. apklaustųjų, už Lenkų rinkimų akciją – 3,7 proc.

Palyginti su ankstesniu mėnesiu, visų parlamentinių partijų reitingai iš esmės nepakito. Tiesa, „Drąsos kelias“ tarp dažniau minėtų partijų apskritai nepateko. Prieš metus rinkimuose 5 proc. barjerą įveikusią partiją lenkia tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (2,4 proc.), tiek Vilniaus mero Artūro Zuoko partija „Taip“ (1,7 proc.),

R. Vilpišausko nuomone, „Drąsos kelio“ išnykimas iš bent kiek rimtesnio gyventojų palaikymo sulaukiančių partijų sąrašo – nieko netikėto.

„Dažniausiai tokia lemtis ir ištinka partijas, kurios būna sukurtos vienos problemos pagrindu ir susikoncentruoja tik į vieną klausimą. Manau, tai yra ženklas, jog kituose Seimo rinkimuose ši partija gali net ir nedalyvauti. O jeigu dalyvaus, tai veikiausiai negaus nė vienos vietos“, - teigė TSPMI vadovas.

 

Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.) Spalis Rugsėjis Pokytis
Socialdemokratų partiją 25,7 25,4 +0,3
Partiją Tvarka ir teisingumas 9,6 9,0 +0,6
Tėvynės sąjungą - krikščionis demokratus 8,3 8,4 -0,1
Darbo partiją 8,0 8,3 -0,3
Liberalų sąjūdį 6,5 6,4 +0,1
Lenkų rinkimų akciją 3,7 3,2 +0,5
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą 2,4 2,6 -0,2
Sąjungą TAIP 1,7 1,4 +0,3
Kitą partiją 1,4 2,7  
Nebalsuočiau 18,2 18,9  
Nežino / neatsakė 14,5 13,7  
Iš viso: 100 100  

 

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų spalio 18 - 31 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!