Lietuviai NT mokesčio nori, bet tik kaimynams

2013-08-28
 

Dalis gyventojų pasisako už prabangaus nekilnojamojo turto (NT) arba antrojo būsto apmokestinimą, tačiau labai maža dalis jų pritaria visuotiniam NT mokesčiui. Ekonomistai paaiškina, jog žmonės dažniausiai pasisako už tuos mokesčius, kuriuos turės mokėti kiti.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų birželio 17-25 d. naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Žmonių buvo klausiama, ar Lietuvoje turi būti įvestas visuotinis NT mokestis.

Už prabangaus būsto apmokestinimą pasisakė 42,1 proc. respondentų, 17,6 proc. mano, kad apmokestinti reikėtų antrą ir paskesnį būstą. Tik 1 proc. teigė, jog mokestis turėtų būti taikomas visiems būstams, o 37,1 proc. pasisakė prieš jį. Tyrime dalyvavo 1006 šalies gyventojų, rezultatų paklaida – 3,1 proc.

„Už mokestį prabangiam būstui dažniau pasisako vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio ir vidutinio išsimokslinimo gyventojai. Mokesčiui už antrą ir paskesnį būstą dažniau pritartų vyrai. Jauniausio amžiaus gyventojai bei moterys dažniau nepritaria jokiam NT mokesčiui“, - pastebi tyrimo autoriai.

Kaip manote, ar Lietuvoje turi būti įvestas nekilnojamojo turto mokestis? (proc.)

Taip, visiems būstams 1,0
Taip, tačiau tik prabangiam būstui 42,1
Taip, tačiau tik antram ir paskesniam būstui 17,6
Ne 37,1
Nežino/neatsakė 2,2
Iš viso: 100
 

Siūlytų apmokestinti nuo 0,5 mln. Lt vertės
 
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda dėsto, jog apklausos rezultatus galima sieti su gyventojų turimu turtu.
 
„Sąmoningai ar nelabai, tačiau žmonės, prieš atsakydami į klausimą, susimąsto apie savo padėtį ir įvertina, ar NT mokestis būtų pritaikytas jiems. Jeigu respondentas turi kuklesnį būstą, jis veikiausiai sutiks su prabangaus būsto apmokestinimu, tuo tarpu turintis prabangų būstą, tikėtina, pasisakys prieš NT mokestį apskritai“, - sako G. Nausėda.

Banko  „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pastebi, kad žmonės klaidingai mano, kad kai kuriuos mokesčius moka ne jie.

„Yra labai mažai mokesčių už kuriuos pasisako didelė gyventojų dalis. Dažniausiai tai yra tokie mokesčiai, kuriuos, galvojama, mokės ne jie, o kažkas kitas. Toks mokestis, pavyzdžiui, yra pelno mokestis. Deja, tai yra iliuzija - pelno mokestį taip pat moka visi gyventojai, tiesiog to nežino. Pelno mokestį gyventojai sumoka netiesiogiai: gaudami mažesnį darbo užmokestį arba mokėdami brangiau už įmonių pagaminamą produkciją. Už visuotinį NT mokestį gyventojai pasisakytų tik tuomet, jei jie patys NT neturėtų, nors ir tuo atveju jie tą mokestį sumokėtų - dėl jo padidėtų nuomos kaina. Lietuvoje 93 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, todėl visuotinio pritarimo šiam mokesčiui tikėtis būtų naivu“, - komentuoja jis.
 
Pasak jo, tai, kad 42,1 proc. apklaustųjų pasisako už prabangaus NT mokestį, reiškia, kad jie galvoja, jog gyvena neprabangiame būste.


 
Apmokestinti antrą būstą - nelogiška
 
Ekonomistai abejoja papildomo NT apmokestinimo nauda – veikiausiai mokesčio administravimas būtų brangesnis nei į biudžetą surenkami pinigai.
 
„Nėra prasminga apmokestinti tik antrą ir paskesnį būstą, nes tokio mokesčio beveik visi išvengtų - dauguma lietuvių turi tik vieną būstą, o tie, kurie turi du ir daugiau, surastų galimybių juos užregistruoti artimųjų vardu“, - pastebi N. Mačiulis.
 
„Apsisprendus paversti NT mokestį labiau visuotiniu, tikslingiau yra mažinti neapmokestinamąjį turto dydį, o ne rinktis principą apmokestinti tik antrąjį būstą. Esmė yra ta, kad pirmasis būstas, kuriuo naudojasi šalies gyventojai, pagal savo vertę ir kokybę, yra labai nevienodas. Tai gali būti ir milijonus kainuojantys namai prestižinėse vietose ir nedidelio ploto butai provincijoje. Neabejotina, kad taikant šį principą atsirastų dar daugiau mokesčio apėjimo galimybių ir įplaukos iš jo taptų minimalios“, - siūlo G. Nausėda.
 
Be to, jis laikosi nuomonės, jog dabar būtų nepateisinama įvedinėti naujus mokesčius, bet neapmokestinamojo turto dydis turėtų būti nuosekliai mažėti, iki, pavyzdžiui, 0,5 mln. Lt.
 
„Net ir tokiu atveju NT mokesčio naštos nepajustų absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų“, - mano G. Nausėda.
 
Dabar 1 proc. tarifu yra apmokestinamas NT, vertingesnis nei 1 mln. Lt, o mokestis skaičiuojamas nuo sumos, viršijančios 1 mln. Lt. Ši suma yra vadinama neapmokestinamu NT vertės dydžiu.
 

„Apskritai fiskalinė NT mokesčio reikšmė nėra didelė, - dėsto G. Nausėda. - Niekam ne paslaptis, kad 2014 m. planuojamas neapmokestinamojo pajamų dydžio pakėlimas nuo 470 iki 570 Lt yra pernelyg kuklus ir apčiuopiamai mažai uždirbančių žmonių finansinės situacijos nepagerins. NT įplaukų padidėjimas išplėtus NT apmokestinimo bazę, t.y. sumažinus neapmokestinamąjį NT dydį, suteiktų savivaldybėms papildomų įplaukų ir iš dalies kompensuotų gyventojų pajamų mokesčio netektį, jeigu būtų apsispręsta radikaliau pakelti NPD.“


 
Vardija mažiau žalingus mokesčius
 
Visuotinis NT mokestis yra ne vienintelis, ekonomistams atrodantis mažiau kenksmingas, nei darbo ar vartojimo mokesčiai.
 
„Apskritai visuotinis NT mokestis būtų mažiau žalingas nei, pavyzdžiui, gyventojų pajamų ar pelno mokestis. Pagrindiniai NT mokesčio privalumai - jo beveik neįmanoma išvengti, jis nemažina paskatų dirbti ir gauti oficialias pajamas, apmokestinamas ir iš nelegalių pajamų gautas turtas, o biudžeto pajamos iš šio mokesčio yra stabilios ir nesusvyruoja net tuomet kai ekonomika patiria nuosmukį. Visi šie aspektai yra ypač svarbūs atsižvelgiant į žemą mokesčių moralės lygį Lietuvoje“, - teigia N. Mačiulis.
 
Tačiau, pasak jo, tiek visuotinis NT, tiek automobilio mokestis paliestų beveik visus Lietuvos gyventojus, todėl politikai neskubės juos įvesti.
 
„Tokių mokesčių įvedimas realesnis itin sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis, kuomet valstybė neturi kitų pajamų šaltinių, arba ją tai padaryti priverčia Tarptautinis Valiutos Fondas, kaip atsitiko Latvijoje“, - primena N. Mačiulis.
 
Lietuvoje buvo ne kartą svarstyta galimybė įvesti visuotinį NT mokestį bei apmokestinti automobilius, tačiau šiems mokestiniams pakeitimams buvo nepritarta. Nuo 2012 m. Lietuvoje yra apmokestinamas prabangus NT, kurio vertė viršija 1 mln. Lt.


Lietuviai NT mokesčio nori, bet tik kaimynams

2013-08-28
 

Dalis gyventojų pasisako už prabangaus nekilnojamojo turto (NT) arba antrojo būsto apmokestinimą, tačiau labai maža dalis jų pritaria visuotiniam NT mokesčiui. Ekonomistai paaiškina, jog žmonės dažniausiai pasisako už tuos mokesčius, kuriuos turės mokėti kiti.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų birželio 17-25 d. naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Žmonių buvo klausiama, ar Lietuvoje turi būti įvestas visuotinis NT mokestis.

Už prabangaus būsto apmokestinimą pasisakė 42,1 proc. respondentų, 17,6 proc. mano, kad apmokestinti reikėtų antrą ir paskesnį būstą. Tik 1 proc. teigė, jog mokestis turėtų būti taikomas visiems būstams, o 37,1 proc. pasisakė prieš jį. Tyrime dalyvavo 1006 šalies gyventojų, rezultatų paklaida – 3,1 proc.

„Už mokestį prabangiam būstui dažniau pasisako vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio ir vidutinio išsimokslinimo gyventojai. Mokesčiui už antrą ir paskesnį būstą dažniau pritartų vyrai. Jauniausio amžiaus gyventojai bei moterys dažniau nepritaria jokiam NT mokesčiui“, - pastebi tyrimo autoriai.

Kaip manote, ar Lietuvoje turi būti įvestas nekilnojamojo turto mokestis? (proc.)

Taip, visiems būstams 1,0
Taip, tačiau tik prabangiam būstui 42,1
Taip, tačiau tik antram ir paskesniam būstui 17,6
Ne 37,1
Nežino/neatsakė 2,2
Iš viso: 100
 

Siūlytų apmokestinti nuo 0,5 mln. Lt vertės
 
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda dėsto, jog apklausos rezultatus galima sieti su gyventojų turimu turtu.
 
„Sąmoningai ar nelabai, tačiau žmonės, prieš atsakydami į klausimą, susimąsto apie savo padėtį ir įvertina, ar NT mokestis būtų pritaikytas jiems. Jeigu respondentas turi kuklesnį būstą, jis veikiausiai sutiks su prabangaus būsto apmokestinimu, tuo tarpu turintis prabangų būstą, tikėtina, pasisakys prieš NT mokestį apskritai“, - sako G. Nausėda.

Banko  „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pastebi, kad žmonės klaidingai mano, kad kai kuriuos mokesčius moka ne jie.

„Yra labai mažai mokesčių už kuriuos pasisako didelė gyventojų dalis. Dažniausiai tai yra tokie mokesčiai, kuriuos, galvojama, mokės ne jie, o kažkas kitas. Toks mokestis, pavyzdžiui, yra pelno mokestis. Deja, tai yra iliuzija - pelno mokestį taip pat moka visi gyventojai, tiesiog to nežino. Pelno mokestį gyventojai sumoka netiesiogiai: gaudami mažesnį darbo užmokestį arba mokėdami brangiau už įmonių pagaminamą produkciją. Už visuotinį NT mokestį gyventojai pasisakytų tik tuomet, jei jie patys NT neturėtų, nors ir tuo atveju jie tą mokestį sumokėtų - dėl jo padidėtų nuomos kaina. Lietuvoje 93 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, todėl visuotinio pritarimo šiam mokesčiui tikėtis būtų naivu“, - komentuoja jis.
 
Pasak jo, tai, kad 42,1 proc. apklaustųjų pasisako už prabangaus NT mokestį, reiškia, kad jie galvoja, jog gyvena neprabangiame būste.


 
Apmokestinti antrą būstą - nelogiška
 
Ekonomistai abejoja papildomo NT apmokestinimo nauda – veikiausiai mokesčio administravimas būtų brangesnis nei į biudžetą surenkami pinigai.
 
„Nėra prasminga apmokestinti tik antrą ir paskesnį būstą, nes tokio mokesčio beveik visi išvengtų - dauguma lietuvių turi tik vieną būstą, o tie, kurie turi du ir daugiau, surastų galimybių juos užregistruoti artimųjų vardu“, - pastebi N. Mačiulis.
 
„Apsisprendus paversti NT mokestį labiau visuotiniu, tikslingiau yra mažinti neapmokestinamąjį turto dydį, o ne rinktis principą apmokestinti tik antrąjį būstą. Esmė yra ta, kad pirmasis būstas, kuriuo naudojasi šalies gyventojai, pagal savo vertę ir kokybę, yra labai nevienodas. Tai gali būti ir milijonus kainuojantys namai prestižinėse vietose ir nedidelio ploto butai provincijoje. Neabejotina, kad taikant šį principą atsirastų dar daugiau mokesčio apėjimo galimybių ir įplaukos iš jo taptų minimalios“, - siūlo G. Nausėda.
 
Be to, jis laikosi nuomonės, jog dabar būtų nepateisinama įvedinėti naujus mokesčius, bet neapmokestinamojo turto dydis turėtų būti nuosekliai mažėti, iki, pavyzdžiui, 0,5 mln. Lt.
 
„Net ir tokiu atveju NT mokesčio naštos nepajustų absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų“, - mano G. Nausėda.
 
Dabar 1 proc. tarifu yra apmokestinamas NT, vertingesnis nei 1 mln. Lt, o mokestis skaičiuojamas nuo sumos, viršijančios 1 mln. Lt. Ši suma yra vadinama neapmokestinamu NT vertės dydžiu.
 

„Apskritai fiskalinė NT mokesčio reikšmė nėra didelė, - dėsto G. Nausėda. - Niekam ne paslaptis, kad 2014 m. planuojamas neapmokestinamojo pajamų dydžio pakėlimas nuo 470 iki 570 Lt yra pernelyg kuklus ir apčiuopiamai mažai uždirbančių žmonių finansinės situacijos nepagerins. NT įplaukų padidėjimas išplėtus NT apmokestinimo bazę, t.y. sumažinus neapmokestinamąjį NT dydį, suteiktų savivaldybėms papildomų įplaukų ir iš dalies kompensuotų gyventojų pajamų mokesčio netektį, jeigu būtų apsispręsta radikaliau pakelti NPD.“


 
Vardija mažiau žalingus mokesčius
 
Visuotinis NT mokestis yra ne vienintelis, ekonomistams atrodantis mažiau kenksmingas, nei darbo ar vartojimo mokesčiai.
 
„Apskritai visuotinis NT mokestis būtų mažiau žalingas nei, pavyzdžiui, gyventojų pajamų ar pelno mokestis. Pagrindiniai NT mokesčio privalumai - jo beveik neįmanoma išvengti, jis nemažina paskatų dirbti ir gauti oficialias pajamas, apmokestinamas ir iš nelegalių pajamų gautas turtas, o biudžeto pajamos iš šio mokesčio yra stabilios ir nesusvyruoja net tuomet kai ekonomika patiria nuosmukį. Visi šie aspektai yra ypač svarbūs atsižvelgiant į žemą mokesčių moralės lygį Lietuvoje“, - teigia N. Mačiulis.
 
Tačiau, pasak jo, tiek visuotinis NT, tiek automobilio mokestis paliestų beveik visus Lietuvos gyventojus, todėl politikai neskubės juos įvesti.
 
„Tokių mokesčių įvedimas realesnis itin sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis, kuomet valstybė neturi kitų pajamų šaltinių, arba ją tai padaryti priverčia Tarptautinis Valiutos Fondas, kaip atsitiko Latvijoje“, - primena N. Mačiulis.
 
Lietuvoje buvo ne kartą svarstyta galimybė įvesti visuotinį NT mokestį bei apmokestinti automobilius, tačiau šiems mokestiniams pakeitimams buvo nepritarta. Nuo 2012 m. Lietuvoje yra apmokestinamas prabangus NT, kurio vertė viršija 1 mln. Lt.