Emigrantų Lietuva: kurie iš jų grįžta

2013-08-05

 

Beveik du trečdalius Lietuvos šeimų tiesiogiai palietė emigracija. Laimės svetur ieškančių ar ieškojusių šeimos narių neturi tik apie 35 proc. Lietuvos gyventojų. Likę 65 proc. emigraciją mato iš labai arti.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ birželį atlikta apklausa.

 

Iš emigracijos dažniau sugrįžta miestiečiai

64,8 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad savo šeimoje turi emigravusių ar iš emigracijos jau sugrįžusių asmenų. Beveik 15 proc. respondentų turi šiuo metu užsienyje gyvenančių vaikų, brolį ar seserį į laimės svetur paieškas palydėjo apie 12 proc. gyventojų.

Tėvų ir sutuoktinių emigracija – kur kas retesnis reiškinys: šį atsakymo variantą pasirinko tik po maždaug 2 proc. respondentų. Kitų giminaičių – pavyzdžiui, anūkų – emigracijoje turi beveik 19 proc. apklaustųjų.

„Spinter tyrimų“ duomenimis, emigravusius vaikus dažniau nurodė turintys 45-65 m. respondentai, žemesnio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai. Emigravusį brolį ar seserį dažniau nurodė 18-35 m. gyventojai. Vyriausieji apklaustieji (daugiau kaip 65 m.) dažniausiai teigė, jog emigravę jų anūkai, t.y. kiti artimi šeimos nariai.

 

Ar jūsų šeimoje yra emigravusių asmenų? (proc.)
Taip, vaikai 14,7
Taip, brolis arba sesuo 12,1
Taip, sutuoktinis 2,2
Taip, tėvai 2,0
Taip, kitas artimas šeimos narys 18,9
Buvo emigravę, bet grįžo 17,4
Ne, niekada nebuvo emigravę 35,2
Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma gali viršyti 100 proc.

 

Tuo tarpu iš svetur į tėvynę grįžtantys emigrantai dažniau būna kilę iš rajonų centruose gyvenančių šeimų.

 

R. Rudzkis: pozityvaus lūžio kol kas nematyti

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas bei premjero visuomeninis konsultantas Rimantas Rudzkis DELFI teigė, jog apklausos duomenys iš esmės atitinka oficialiąją emigracijos statistiką. Esą eilinis šalies gyventojas savo šeimos ratui galėtų priskirti maždaug 8 asmenis, ir tikimybė, kad bent vienas iš jų ragavo ar teberagauja emigranto duonos, yra pakankamai didelė.

„Jeigu žiūrėti Statistikos departamento duomenis, iš tiesų yra iš Lietuvos keli šimtai tūkstančių išvažiavusiųjų. (...) Apklausa taip ir turėjo parodyti“, - sakė R. Rudzkis.

Pasak jo, kiek optimistiškiau nuteikia sugrįžusiųjų statistika. Tačiau šis skaičius esą dar nereiškia lūžio emigracijos srautuose – juolab, kad daugelis į tėvynę grįžta dėl pašlijusios Vakarų Europos valstybių ekonomikos.

„Statistikos departamento duomenys tikrai rodo, kad grįžtančiųjų šiuo metu yra gerokai daugiau negu buvo prieš kelerius metus. Klausimas, ar tai rodo lūžį emigracijos tendencijose. Atsakymas – neaišku. Todėl, kad dabar visi daug stropiau deklaruoja gyvenamąją vietą (dėl privalomojo sveikatos draudimo mokesčio – DELFI). (...) Grįžimas į Lietuvą sustiprėjo, o tai, aišku, džiugu. O priežastis, matyt, dėl to, kad blogėja padėtis Vakarų Europoje. Didele dalimi blogėja ir situacija su socialine parama, kas labai viliojo dalį lietuvių į Vakarus. Vakarų šalys labai griežtina savo socialinę politiką. Be to, ten stipriai išaugęs nedarbas. Tiesiog tai blogina lietuvių padėtį Vakaruose. O Lietuvoje darbo rinkoje padėtis gerėja“, - dėstė R. Rudzkis.

 

Vilioja lietuvių bendruomenės ir skandinaviškos pašalpos

Apklausos dalyvių taip pat teirautasi, kokiose šalyse gyvena jų artimieji. Liūto dalis apklaustųjų nurodė dvi neabejotinai populiariausias emigrantų iš Lietuvos „stoteles“: Didžiąją Britaniją (38,3 proc.) ir Airiją (25,4 proc.).

Trečia pagal populiarumą šalis – pavydėtinomis pensijomis lietuvius masinanti Norvegija. Į šią Skandinavijos šalį emigravusių giminaičių turi 16,5 proc. apklastųjų.

Giminaičių JAV turi 7,4 proc. respondentų, šiek tiek mažiau – Vokietijoje.

 

Kokioje šalyje gyvena jūsų artimieji? (proc.)
Didžiojoje Britanijoje 38,3
Airijoje 25,4
Norvegijoje 16,5
JAV 7,4
Vokietijoje 7,0
Kitoje šalyje 18,6
Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma gali viršyti 100 proc.

 

R. Rudzkio teigimu, šie skaičiai visiškai nestebina. Esą Didžiąją Britaniją ar Airiją emigrantai renkasi ne tik dėl algų, bet ir dėl gausių tautiečių bendruomenių šiose šalyse. O Norvegija, anot jo, vilioja didelėmis algomis ir įspūdingomis socialinėmis išmokomis.

„Britiškos algos, žinoma, vilioja. Bet stipri priežastis yra ir tai, kad ten jau susidariusi savotiška lietuvių diaspora. Kai susidaro pakankamai didelė kritinė masė, tada į tą vietą emigruoti pasidaro patraukliau. (...) Tai, kad susidarė lietuvių salelės Anglijoje ir Airijoje, aišku, yra papildoma priežastis, dėl ko į šitas šalis padidintas emigracijos srautas.

O Norvegija išsiskiria, žinoma, labai aukštais atlyginimais. Ir socialine parama. Ir atlyginimai ten didesni negu Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, ir socialinės garantijos stipresnės“, - sakė R. Rudzkis.

 

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų birželio 17-25 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Emigrantų Lietuva: kurie iš jų grįžta

2013-08-05

 

Beveik du trečdalius Lietuvos šeimų tiesiogiai palietė emigracija. Laimės svetur ieškančių ar ieškojusių šeimos narių neturi tik apie 35 proc. Lietuvos gyventojų. Likę 65 proc. emigraciją mato iš labai arti.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ birželį atlikta apklausa.

 

Iš emigracijos dažniau sugrįžta miestiečiai

64,8 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad savo šeimoje turi emigravusių ar iš emigracijos jau sugrįžusių asmenų. Beveik 15 proc. respondentų turi šiuo metu užsienyje gyvenančių vaikų, brolį ar seserį į laimės svetur paieškas palydėjo apie 12 proc. gyventojų.

Tėvų ir sutuoktinių emigracija – kur kas retesnis reiškinys: šį atsakymo variantą pasirinko tik po maždaug 2 proc. respondentų. Kitų giminaičių – pavyzdžiui, anūkų – emigracijoje turi beveik 19 proc. apklaustųjų.

„Spinter tyrimų“ duomenimis, emigravusius vaikus dažniau nurodė turintys 45-65 m. respondentai, žemesnio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai. Emigravusį brolį ar seserį dažniau nurodė 18-35 m. gyventojai. Vyriausieji apklaustieji (daugiau kaip 65 m.) dažniausiai teigė, jog emigravę jų anūkai, t.y. kiti artimi šeimos nariai.

 

Ar jūsų šeimoje yra emigravusių asmenų? (proc.)
Taip, vaikai 14,7
Taip, brolis arba sesuo 12,1
Taip, sutuoktinis 2,2
Taip, tėvai 2,0
Taip, kitas artimas šeimos narys 18,9
Buvo emigravę, bet grįžo 17,4
Ne, niekada nebuvo emigravę 35,2
Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma gali viršyti 100 proc.

 

Tuo tarpu iš svetur į tėvynę grįžtantys emigrantai dažniau būna kilę iš rajonų centruose gyvenančių šeimų.

 

R. Rudzkis: pozityvaus lūžio kol kas nematyti

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas bei premjero visuomeninis konsultantas Rimantas Rudzkis DELFI teigė, jog apklausos duomenys iš esmės atitinka oficialiąją emigracijos statistiką. Esą eilinis šalies gyventojas savo šeimos ratui galėtų priskirti maždaug 8 asmenis, ir tikimybė, kad bent vienas iš jų ragavo ar teberagauja emigranto duonos, yra pakankamai didelė.

„Jeigu žiūrėti Statistikos departamento duomenis, iš tiesų yra iš Lietuvos keli šimtai tūkstančių išvažiavusiųjų. (...) Apklausa taip ir turėjo parodyti“, - sakė R. Rudzkis.

Pasak jo, kiek optimistiškiau nuteikia sugrįžusiųjų statistika. Tačiau šis skaičius esą dar nereiškia lūžio emigracijos srautuose – juolab, kad daugelis į tėvynę grįžta dėl pašlijusios Vakarų Europos valstybių ekonomikos.

„Statistikos departamento duomenys tikrai rodo, kad grįžtančiųjų šiuo metu yra gerokai daugiau negu buvo prieš kelerius metus. Klausimas, ar tai rodo lūžį emigracijos tendencijose. Atsakymas – neaišku. Todėl, kad dabar visi daug stropiau deklaruoja gyvenamąją vietą (dėl privalomojo sveikatos draudimo mokesčio – DELFI). (...) Grįžimas į Lietuvą sustiprėjo, o tai, aišku, džiugu. O priežastis, matyt, dėl to, kad blogėja padėtis Vakarų Europoje. Didele dalimi blogėja ir situacija su socialine parama, kas labai viliojo dalį lietuvių į Vakarus. Vakarų šalys labai griežtina savo socialinę politiką. Be to, ten stipriai išaugęs nedarbas. Tiesiog tai blogina lietuvių padėtį Vakaruose. O Lietuvoje darbo rinkoje padėtis gerėja“, - dėstė R. Rudzkis.

 

Vilioja lietuvių bendruomenės ir skandinaviškos pašalpos

Apklausos dalyvių taip pat teirautasi, kokiose šalyse gyvena jų artimieji. Liūto dalis apklaustųjų nurodė dvi neabejotinai populiariausias emigrantų iš Lietuvos „stoteles“: Didžiąją Britaniją (38,3 proc.) ir Airiją (25,4 proc.).

Trečia pagal populiarumą šalis – pavydėtinomis pensijomis lietuvius masinanti Norvegija. Į šią Skandinavijos šalį emigravusių giminaičių turi 16,5 proc. apklastųjų.

Giminaičių JAV turi 7,4 proc. respondentų, šiek tiek mažiau – Vokietijoje.

 

Kokioje šalyje gyvena jūsų artimieji? (proc.)
Didžiojoje Britanijoje 38,3
Airijoje 25,4
Norvegijoje 16,5
JAV 7,4
Vokietijoje 7,0
Kitoje šalyje 18,6
Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma gali viršyti 100 proc.

 

R. Rudzkio teigimu, šie skaičiai visiškai nestebina. Esą Didžiąją Britaniją ar Airiją emigrantai renkasi ne tik dėl algų, bet ir dėl gausių tautiečių bendruomenių šiose šalyse. O Norvegija, anot jo, vilioja didelėmis algomis ir įspūdingomis socialinėmis išmokomis.

„Britiškos algos, žinoma, vilioja. Bet stipri priežastis yra ir tai, kad ten jau susidariusi savotiška lietuvių diaspora. Kai susidaro pakankamai didelė kritinė masė, tada į tą vietą emigruoti pasidaro patraukliau. (...) Tai, kad susidarė lietuvių salelės Anglijoje ir Airijoje, aišku, yra papildoma priežastis, dėl ko į šitas šalis padidintas emigracijos srautas.

O Norvegija išsiskiria, žinoma, labai aukštais atlyginimais. Ir socialine parama. Ir atlyginimai ten didesni negu Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, ir socialinės garantijos stipresnės“, - sakė R. Rudzkis.

 

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų birželio 17-25 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!