Emigrantai pinigais gelbėja save, o ne Lietuvą

2013-08-19
 
Retas emigravusių giminaičių turintis šalies gyventojas gali pasidžiaugti iš jų gaunama finansine parama. O ir ją gaunantieji didelių sumų paprastai nesulaukia. Vis dėlto daugiau nei pusė emigravusių artimųjų šelpiamų gyventojų įsitikinę, kad be šių pinigų juos ištiktų finansinis krachas.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ birželį atlikta apklausa.

 

Pinigai iš emigrantų – kas penktam

Pinigine parama iš emigravusių artimųjų pasigirti gali tik kiek daugiau nei 21 proc. apklausoje dalyvavusių ir artimųjų emigracijoje turinčių gyventojų. Tuo tarpu liūto dalis emigrantų giminaičių verčiasi be finansinių injekcijų iš užsienio.

Beje, „Spinter tyrimai“ pastebi, kad dažniau finansinės paramos sulaukia dviejų kategorijų gyventojai. Pirmoji kategorija – vaikus ar anūkus svetur išleidę vyresnio amžiaus respondentai. Antroji – didelėmis algomis viliojančioje Norvegijoje įsitaisiusių emigrantų artimieji.

 

Ar gaunate finansinę paramą iš artimųjų? (proc.) ? Klausimas užduotas tik turintiems emigravusių artimųjų

Taip 21,4
Ne 73,2
Nežino / neatsakė 5,4
Iš viso: 100

 

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė DELFI teigė, jog toks rezultatas dėsningas. Galų gale, juk ne visi svetur gyvenantys tautiečiai išvyko uždarbiauti.

„Ne visi emigrantai yra tie, kaip mes įsivaizduojame, vargo išvaryti iš Lietuvos. Jeigu bus kalba apie studentus, kurie emigravo, kad mokytųsi, tai jie finansinę paramą iš Lietuvos gauna, o ne siunčia. Jeigu kalbėsime apie „nutekėjusias“ moteris – ten irgi visai kita istorija ir galbūt net ne tos emigracijos šalys“, - kalbėjo J. Varanauskienė.

Anot jos, gaunančiųjų paramą gretas retina ir faktas, jog daugelis tautiečių emigruoja šeimomis. „Kam tada į Lietuvą siųsti? Galbūt senstantiems tėvams arba seneliams“, - konstatavo šeimos finansų ekspertė.

Gausesnę paramą iš Norvegijos, pasak jos, paaiškino ir faktas, jog į šią Skandinavijos šalį išsivežti visą šeimą brangiai kainuoja. Taigi tikėtina, kad Norvegijos lietuviai dažniau turi kam siųsti pinigus į tėvynę. „Emigruoja tik šeimos maitintojas, o šeimos nariai lieka Lietuvoje“, - sakė J. Varanauskienė.

Be to, realus paramos gavėjų skaičius esą gali būti didesnis. J. Varanauskienės teigimu, emigrantų atžalas prižiūrintys jų tėvai dažnai nemano, kad vaikų išlaikymui siunčiami pinigai yra laikytini finansine parama.

 

Laimingųjų kišenės pasipildo įspūdingomis sumomis

Apklausos duomenimis, pusė finansinę paramą iš emigravusių artimųjų gaunančių gyventojų sulaukia ne daugiau kaip 500 Lt/mėn. 23,5 proc. nurodė solidesnę sumą – tarp 501 ir 1000 Lt.

Iki 2 tūkst. Lt/mėn. iš artimųjų gauna jau tik 8,2 proc. emigrantų finansiškai šelpiamų gyventojų. O 5,1 proc. nurodė, kad ši suma netgi viršija 2 tūkst. Lt per mėnesį.

„Spinter tyrimų“ duomenimis, čia vėlgi labiau sekasi tiems, kurių artimieji laimės ieško Norvegijoje.

 

Kokio dydžio paramą vidutiniškai per mėnesį gaunate? (proc.) Klausimas užduotas tik gaunantiems paramą

Iki 500 litų 50,0
501-1000 litų 23,5
1001-2000 litų 8,2
Daugiau nei 2000 litų 5,1
Nežino /neatsakė 13,2
Iš viso: 100

 

J. Varanauskienės teigimu, emigrantų siunčiamų pinigų srautai tirpsta – ką liudija ir oficiali Lietuvos banko statistika. „Įplaukų srautas yra nuslūgęs palyginti su tuo, kas buvo, tarkim, 2008 ar 2010 m.“, - sakė SEB banko ekspertė.

Dominuojanti suma – iki 500 Lt/mėn. – pašnekovės nuomone, yra nedidelė suma. Tiesa, labiau tikėtina, kad emigrantai artimiesiems pinigus siunčia ne kas mėnesį, o didesnėmis sumomis – pvz., kartą per ketvirtį.

 

Emigrantų pinigai – gyvybės ir mirties klausimas?

Daugiau negu pusė finansinę paramą iš emigrantų gaunančių apklausos dalyvių nurodė, jog be finansinės paramos iš užsienio jie nebegalėtų pragyventi. „Spinter tyrimų“ duomenimis, ši parama itin svarbi žemesnio išsimokslinimo, mažesnes pajamas gaunantiems respondentams, rajonų centruose bei mažesniuose miestuose gyvenantiems žmonėms.

 

Ar pragyventumėte be finansinės paramos iš užsienio? (proc.) Klausimas užduotas tik gaunantiems paramą

Taip 41,8
Ne 54,2
Nežino /neatsakė 4,0
Iš viso: 100

 

J. Varanauskienės šie skaičiai nestebina. Mat finansinę paramą dažniau gauna sunkiai galus suduriantys gyventojai, kuriems papildoma piniginė injekcija sudaro labai svarią pajamų dalį. Be to, toks požiūris turi ir psichologinį rakursą – esą gyventojai taip gali pateisinti tiek savo, tiek emigravusių artimųjų elgesį.

„Aš suprantu, kad jiems išvažiavus blogai. Bet jeigu jie nebūtų išvažiavę, būtų dar blogiau. Iš dviejų blogybių pasirinkta mažesnioji“, - svarstė šeimos finansų ekspertė.

Tiesa, anot J. Varanauskienės, daliai artimuosius emigracijoje turinčių gyventojų pinigai iš užsienio jau tapo įpročiu.

DELFI primena, jog emigracija tiesiogiai palietė beveik du trečdalius Lietuvos šeimų. Laimės svetur ieškančių ar ieškojusių šeimos narių neturi tik apie 35 proc. Lietuvos gyventojų. Likę 65 proc. emigraciją mato iš labai arti.

 

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų birželio 17-25 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Emigrantai pinigais gelbėja save, o ne Lietuvą

2013-08-19
 
Retas emigravusių giminaičių turintis šalies gyventojas gali pasidžiaugti iš jų gaunama finansine parama. O ir ją gaunantieji didelių sumų paprastai nesulaukia. Vis dėlto daugiau nei pusė emigravusių artimųjų šelpiamų gyventojų įsitikinę, kad be šių pinigų juos ištiktų finansinis krachas.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ birželį atlikta apklausa.

 

Pinigai iš emigrantų – kas penktam

Pinigine parama iš emigravusių artimųjų pasigirti gali tik kiek daugiau nei 21 proc. apklausoje dalyvavusių ir artimųjų emigracijoje turinčių gyventojų. Tuo tarpu liūto dalis emigrantų giminaičių verčiasi be finansinių injekcijų iš užsienio.

Beje, „Spinter tyrimai“ pastebi, kad dažniau finansinės paramos sulaukia dviejų kategorijų gyventojai. Pirmoji kategorija – vaikus ar anūkus svetur išleidę vyresnio amžiaus respondentai. Antroji – didelėmis algomis viliojančioje Norvegijoje įsitaisiusių emigrantų artimieji.

 

Ar gaunate finansinę paramą iš artimųjų? (proc.) ? Klausimas užduotas tik turintiems emigravusių artimųjų

Taip 21,4
Ne 73,2
Nežino / neatsakė 5,4
Iš viso: 100

 

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė DELFI teigė, jog toks rezultatas dėsningas. Galų gale, juk ne visi svetur gyvenantys tautiečiai išvyko uždarbiauti.

„Ne visi emigrantai yra tie, kaip mes įsivaizduojame, vargo išvaryti iš Lietuvos. Jeigu bus kalba apie studentus, kurie emigravo, kad mokytųsi, tai jie finansinę paramą iš Lietuvos gauna, o ne siunčia. Jeigu kalbėsime apie „nutekėjusias“ moteris – ten irgi visai kita istorija ir galbūt net ne tos emigracijos šalys“, - kalbėjo J. Varanauskienė.

Anot jos, gaunančiųjų paramą gretas retina ir faktas, jog daugelis tautiečių emigruoja šeimomis. „Kam tada į Lietuvą siųsti? Galbūt senstantiems tėvams arba seneliams“, - konstatavo šeimos finansų ekspertė.

Gausesnę paramą iš Norvegijos, pasak jos, paaiškino ir faktas, jog į šią Skandinavijos šalį išsivežti visą šeimą brangiai kainuoja. Taigi tikėtina, kad Norvegijos lietuviai dažniau turi kam siųsti pinigus į tėvynę. „Emigruoja tik šeimos maitintojas, o šeimos nariai lieka Lietuvoje“, - sakė J. Varanauskienė.

Be to, realus paramos gavėjų skaičius esą gali būti didesnis. J. Varanauskienės teigimu, emigrantų atžalas prižiūrintys jų tėvai dažnai nemano, kad vaikų išlaikymui siunčiami pinigai yra laikytini finansine parama.

 

Laimingųjų kišenės pasipildo įspūdingomis sumomis

Apklausos duomenimis, pusė finansinę paramą iš emigravusių artimųjų gaunančių gyventojų sulaukia ne daugiau kaip 500 Lt/mėn. 23,5 proc. nurodė solidesnę sumą – tarp 501 ir 1000 Lt.

Iki 2 tūkst. Lt/mėn. iš artimųjų gauna jau tik 8,2 proc. emigrantų finansiškai šelpiamų gyventojų. O 5,1 proc. nurodė, kad ši suma netgi viršija 2 tūkst. Lt per mėnesį.

„Spinter tyrimų“ duomenimis, čia vėlgi labiau sekasi tiems, kurių artimieji laimės ieško Norvegijoje.

 

Kokio dydžio paramą vidutiniškai per mėnesį gaunate? (proc.) Klausimas užduotas tik gaunantiems paramą

Iki 500 litų 50,0
501-1000 litų 23,5
1001-2000 litų 8,2
Daugiau nei 2000 litų 5,1
Nežino /neatsakė 13,2
Iš viso: 100

 

J. Varanauskienės teigimu, emigrantų siunčiamų pinigų srautai tirpsta – ką liudija ir oficiali Lietuvos banko statistika. „Įplaukų srautas yra nuslūgęs palyginti su tuo, kas buvo, tarkim, 2008 ar 2010 m.“, - sakė SEB banko ekspertė.

Dominuojanti suma – iki 500 Lt/mėn. – pašnekovės nuomone, yra nedidelė suma. Tiesa, labiau tikėtina, kad emigrantai artimiesiems pinigus siunčia ne kas mėnesį, o didesnėmis sumomis – pvz., kartą per ketvirtį.

 

Emigrantų pinigai – gyvybės ir mirties klausimas?

Daugiau negu pusė finansinę paramą iš emigrantų gaunančių apklausos dalyvių nurodė, jog be finansinės paramos iš užsienio jie nebegalėtų pragyventi. „Spinter tyrimų“ duomenimis, ši parama itin svarbi žemesnio išsimokslinimo, mažesnes pajamas gaunantiems respondentams, rajonų centruose bei mažesniuose miestuose gyvenantiems žmonėms.

 

Ar pragyventumėte be finansinės paramos iš užsienio? (proc.) Klausimas užduotas tik gaunantiems paramą

Taip 41,8
Ne 54,2
Nežino /neatsakė 4,0
Iš viso: 100

 

J. Varanauskienės šie skaičiai nestebina. Mat finansinę paramą dažniau gauna sunkiai galus suduriantys gyventojai, kuriems papildoma piniginė injekcija sudaro labai svarią pajamų dalį. Be to, toks požiūris turi ir psichologinį rakursą – esą gyventojai taip gali pateisinti tiek savo, tiek emigravusių artimųjų elgesį.

„Aš suprantu, kad jiems išvažiavus blogai. Bet jeigu jie nebūtų išvažiavę, būtų dar blogiau. Iš dviejų blogybių pasirinkta mažesnioji“, - svarstė šeimos finansų ekspertė.

Tiesa, anot J. Varanauskienės, daliai artimuosius emigracijoje turinčių gyventojų pinigai iš užsienio jau tapo įpročiu.

DELFI primena, jog emigracija tiesiogiai palietė beveik du trečdalius Lietuvos šeimų. Laimės svetur ieškančių ar ieškojusių šeimos narių neturi tik apie 35 proc. Lietuvos gyventojų. Likę 65 proc. emigraciją mato iš labai arti.

 

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų birželio 17-25 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!