Lietuviai nežino, ką daryti su prostitutėmis

2013-06-10
 

Lietuviai nėra tokie kuklūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: remiantis DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa, 48 proc. tautiečių pritartų prostitucijos legalizavimui. Vieni mano, kad legalizuoti prostituciją reikia dėl mokesčių valstybei, kiti – dėl to, kad prostitutės būtų ginamos įstatymais.

Kita pusė šalies gyventojų – 48,9 proc. – prostitucijos legalizavimui nepritaria, nes esą prostitucija yra amoralus verslas, be to, legalizavus ją gali išaugti tokio verslo mastai.

Įdomiausia, kad prostitucijos legalizavimui labiau pritaria vyrai, o moterys randa priežasčių nepritarti. Pavyzdžiui, už legalizavimą vardan geresnės įstatyminės prostitučių apsaugos, dažniau pasisako aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų vyrai, sulaukę 26-45 metų amžiaus ir gyvenantys miestuose.

Kad legalizavus prostituciją, būtų sumokami mokesčiai valstybei, irgi sakydavo vyrai, tik jauniausio amžiaus.

Prieš prostitucijos legalizavimą, nes tai yra amoralu, dažniau pasisakė vyresnio amžiaus moterys, gyvenančios rajonų centruose ir kaime.

Legalizacijai nepritartų, nes dėl to išaugtų jos mastai, dažniau manė vidutinio amžiaus didmiesčių gyventojai, kurių išsimokslinimas vidurinis.

 

Jūsų nuomone, ar reikia Lietuvoje legalizuoti prostituciją? (proc.)

 

Taip, nes prostitutės būtų ginamos įstatymo ir jaustųsi saugiau 22,4
Taip, nes būtų mokami mokesčiai valstybei 25,6
Ne, nes prostitucija yra amorali ir negali būti legalus verslas 26,7
Ne, nes prostitucijos mastai išaugtų 22,2
Nežino/neatsakė 3,1
Iš viso: 100

 

Didžiausi prostitucijos liberalizavimo entuziastai yra Liberalų sąjūdžio rinkėjai. Su šia nuostata dažniau linkę sutikti partijos „Tvarka ir teisingumas“ rėmėjai.

Tarp socialdemokratų rinkėjų pozicijos pasiskirsčiusios po lygiai, tuo tarpu Darbo partijos ir konservatorių rinkėjai labiausiai priešintųsi tokiai iniciatyvai.

 

Kiek prostitucija savanoriška?

Apklausos dalyviai taip pat buvo prašomi išsakyti savo nuomonę apie tai, kiek prostitucija yra savanoriškai pasirenkama. Net 43,5 proc. žmonių sakė, kad, jų nuomone, dauguma prostitučių tokį darbą pasirenka laisva valia.

Tuo tarpu 36,9 proc. respondentų manė, jog rinktis prostituciją moteris priverčia susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės.

Dar 17,4 proc. gyventojų svarstė, kad dauguma prostitučių į šį verslą įviliojamos apgaulės būdu ir yra išnaudojamos.

Laisvą pasirinkimą dažniau nurodė 18-45 metų amžiaus aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų vyrai, gyvenantys didmiesčiuose.

Susiklosčiusias aplinkybes dažniau linkę kaltinti 35-55 metų amžiaus, vidutinio išsimokslinimo ir vidutinių pajamų gyventojai.

Tai, kad dauguma prostitučių į šį verslą yra įviliojamos ir patiria prievartą, dažniau teigė jauniausio ir vyriausio amžiaus moterys, gyvenančios didmiesčiuose.

 

Kuris iš žemiau pateiktų teiginių geriausiai atitinka Jūsų nuomonę apie prostitucijos paslaugas teikiančias moteris? (proc.)

 

Dauguma prostitučių šį darbą pasirenka laisva valia 43,5
Dauguma prostitučių dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių neturi kito pasirinkimo 36,9
Dauguma prostitučių į šį verslą įviliojamos apgaulės būdu ir yra išnaudojamos 17,4
Nežino/ neatsakė 2,2
Iš viso: 100

 

Savanoriškos prostitucijos iš viso nėra

Kauno moterų draugijos direktorė Daiva Baranauskienė teigia, kad apklausos rezultatai, atspindintys gyventojų nuomonę į prostitutes ir kiek ši veikla yra savanoriška, puikiai parodo, kokie mitai egzistuoja mūsų visuomenėje.

„Apklausa labai gražiai atitinka mitus, kurie sklando viešojoje erdvėje. Švedai, pavyzdžiui, sako, kad savanoriškos prostitucijos iš viso nėra. Tai yra oficiali šios valstybės pozicija. Ir pati esu dariusi tyrimą – vis tiek kažkas būna negero, kas priverčia įsitraukti: arba tai yra nesėkminga pirminė socializacija tėvų šeimoje, arba apskritai pirminės socializacijos problemos, pavyzdžiui, merginoms, augusioms globos įstaigoje. Labai didelė dalis į prostituciją įsitraukusių moterų vaikystėje ar paauglystėje yra patyrusios seksualinę prievartą – apie 80 proc.“, - pasakojo Kauno moterų draugijos direktorė.

Jos teigimu, riziką įkristi į prostitucijos liūną didina ir skurdas, nors tai nėra pagrindinis faktorius.

„Vidutinis įsitraukimo į prostituciją amžius Europoje yra 14 metų. Apie kokį laisvą pasirinkimą mes kalbame? Tai yra vaikai“, - sakė pašnekovė.

D. Baranauskienė atkreipia dėmesį, kad visa Lietuvos visuomenė yra sukonstruota ant lyčių nelygybės koncepto: moters vaidmuo apibrėžiamas kaip duodančios seksualines ar kitas paslaugas, vyro – kaip uždirbančio ir imančio.

Maža to, Lietuvoje tvyro nuostata, kad viena moteris yra nelabai ko verta, ji labiausiai atsiskleidžia šalia vyro. Dėl šios priežasties moterims ir merginoms išsivysto poreikis kažkam priklausyti – kartais jos pataiko į išnaudojančias kompanijas, kurios priverčia parsidavinėti.

Pasak D. Baranauskienės, kadangi prostitucija užsiimančias moteris visuomenė stigmatizuoja ir smerkia, jos nesąmoningai „įsikimba“ į šią outsaiderių grupę, nes joje visi vieni kitus supranta, nesmerkia, kalba ta pačia kalba.

„Net jeigu ten ir muša, baudžia už prasižengimus, vyksta konkurencija tarp pačių merginų, bet ten viskas yra aišku. Todėl labai mažas procentas buvusių prostitučių sėkmingai resocializuojasi. Europoje yra paskaičiuota, ar tik ne 5 proc., nes tai labai įklampina“, - pasakojo D. Baranauskienė.

Kauno moterų draugijos direktorė taip pat sako, kad Lietuvoje labai gajus spaudimas žmonėms turėti. Merginų atveju, šis „turėjimas“ apima pinigus, daiktus, papuošalus, drabužius ir panašiai.

„Kai kas eina daryti rimtesnių nusikaltimų, kai kas plėšia bankus, kai kas užsiima telefoniniu sukčiavimu, kiti užsiima prostitucija. Ne tik moterys – yra ir vyrų, užsiimančių prostituciją', - teigė D. Baranauskienė.

 

Legalizavimas suaktyvina prekybą žmonėmis?

Kauno moterų draugijos vadovė D. Baranauskienė sako, kad baudos prostitutėms tik įklampina moteris dar giliau ir visiškai nepadeda atsitiesti – taip yra dėl to, kad baudos kaupiasi, o norint jas grąžinti reikia dirbti. Prostitucija užsiimančios moterys dažnai renkasi dirbti tą patį darbą, nes neturi didelio pasirinkimo.

„Dar vienas dalykas, kodėl sunku ištrūkti, nes pagal mūsų dabartinius įstatymus bei bausmių sistemą jos padaromos nusikaltėlėmis. Nepriklausomai nuo to, kokios priežastys jas į tai atvedė. Aišku, tai nėra baudžiamoji atsakomybė, o administracinė, bet tos skiriamos baudos lemia, jog moterys neturi kitos galimybės jas susimokėti kaip tik susirasti naujus klientus ir paimti iš jų pinigus“, - sakė D. Baranauskienė.

Jos teigimu, bausti reiktų daugiausia klientus ir organizatorius, mat jie formuoja pasiūlą. Tačiau pašnekovė pabrėžė, kad ji pati bei dauguma jos kolegų laikosi nuomonės, jog prostitucijos legalizavimas problemų neišspręs.

Pasak D. Baranauskienės, legalizavus prostituciją vis tiek dalis šio verslo lieka šešėlyje: vieni – dėl to, kad nenori mokėti mokesčių, kiti dėl to, kad paklausą formuojantys vyrai nebepasitenkina legaliais dalykais ir nori įvairovės – tada suklesti vaikų išnaudojimas.

„Australai vienoje valstijoje pabandė legalizuoti dešimčiai metų, tačiau rezultatai buvo labai prasti. Prekyba žmonėmis ir netgi vaikais suaktyvėjo ir jie atšaukė“, - sakė D. Baranauskienė.

 

Ką bausti, kam atleisti?

Apklausos dalyviai taip pat buvo klausiami, kas turėtų būti baudžiamas už prostitucijos veiklą – suteneris, prostitutė ar klientas. Iš apklausos rezultatų paaiškėjo, kad dauguma gyventojų nurodė, jog vienokių ar kitokių bausmių turi sulaukti visos grandys. Taip manė 42,7 proc. gyventojų.

Tačiau 19,1 proc. respondentų sakė, kad už prostituciją turi būti baudžiamas tik suteneris, o 9,5 proc. siūlė bausmes ir prostitutei, ir suteneriui.

Klientus ir sutenerius baustų 6,6 proc. gyventojų, tik prostitutes – 4,7 proc. žmonių.

Dar 2,6 proc. apklaustų respondentų manė, jog bausti reikia prostitutes ir klientus, 1,5 proc. – tik klientus.

Tiesa, buvo ir manančiųjų, kad už prostituciją apskritai nereikia bausti. Tokios nuomonės laikėsi 11,3 proc. žmonių.

Kad turtėtų būti baudžiami visi trys – suteneris, prostitutė bei klientas – dažniau nurodė moterys, sulaukusios 45 metų amžiaus ir daugiau.

Vyrų bei jaunesnių respondentų nuomone, būtų tikslinga bausti tik sutenerį. Už prostitutės ir sutenerio atsakomybę dažniau pasisako jaunesnio amžiaus atstovai.

 

Jūsų nuomone, kas turėtų būt baudžiamas už prostitucijos veiklą? (proc.)

 

Visi trys: suteneris, prostitutė ir klientas 42,7
Tik suteneris 19,1
Prostitutė ir suteneris 9,5
Klientas ir suteneris 6,6
Tik prostitutė 4,7
Prostitutė ir klientas 2,6
Tik klientas 1,5
Nereikia bausti apskritai 11,3
Nežino/ neatsakė 2,0
Iš viso: 100

 

Dėl bausmių – nuomonės išbarstytos

Tačiau pasiteiravus apie dabartines bausmes, kurios yra skiriamos prostitutei ir klientui, apklausti gyventojai vieningos nuomonės nepateikė. Daugiausia žmonių – 28,3 proc. - laikėsi nuostatos, kad baudos turėtų siekti iki 5000 litų.

Dalis žmonių su tuo nesutiko ir siūlė kiek mažesnes bausmes nei dabar. Šiuo metu prostitutė ir klientas gali būti baudžiami 300-1000 litų bauda arba 30 dienų arešto, tačiau 16,9 proc. respondentų manė, kad bausmės turi būti mažesnės.

12,4 proc. gyventojų svarstė, kad iš viso nereiktų bausti nei klientų, nei prostitučių, o kiti 12 proc. manė, kad baudos galėtų siekti nuo 10 000-20 000 litų.

Be to, 4,6 proc. žmonių sakė, jog bauda galėtų būti net 30 000-50 000 litų.

Tiesa, 25,8 proc. respondentų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Jaunimas, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai dažniau teigia, kad už prostituciją bausti iš viso nereikia. Didelėms bausmėms dažniau pritartų moterys, vyresnio amžiaus respondentai.

 

Ar dabartinės bausmės, skiriamos prostitutei ir jos klientui (bauda nuo 300 iki 1000 Lt arba 30 dienų arešto), yra tinkamos? (proc.)
Jų bausti iš viso nereikia 12,4
Bausmė už tokį nusižengimą turėtų būti mažesnė 16,9
Bauda turėtų būti didesnė – iki 5 tūkst. litų 28,3
Bauda turėtų siekti 10-20 tūkst. litų 12,0
Bauda turėtų siekti 30-50 tūkst. litų 4,6
Nežino/ neatsakė 25,8
Iš viso: 100

 

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 16 -26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA.

 


Lietuviai nežino, ką daryti su prostitutėmis

2013-06-10
 

Lietuviai nėra tokie kuklūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: remiantis DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa, 48 proc. tautiečių pritartų prostitucijos legalizavimui. Vieni mano, kad legalizuoti prostituciją reikia dėl mokesčių valstybei, kiti – dėl to, kad prostitutės būtų ginamos įstatymais.

Kita pusė šalies gyventojų – 48,9 proc. – prostitucijos legalizavimui nepritaria, nes esą prostitucija yra amoralus verslas, be to, legalizavus ją gali išaugti tokio verslo mastai.

Įdomiausia, kad prostitucijos legalizavimui labiau pritaria vyrai, o moterys randa priežasčių nepritarti. Pavyzdžiui, už legalizavimą vardan geresnės įstatyminės prostitučių apsaugos, dažniau pasisako aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų vyrai, sulaukę 26-45 metų amžiaus ir gyvenantys miestuose.

Kad legalizavus prostituciją, būtų sumokami mokesčiai valstybei, irgi sakydavo vyrai, tik jauniausio amžiaus.

Prieš prostitucijos legalizavimą, nes tai yra amoralu, dažniau pasisakė vyresnio amžiaus moterys, gyvenančios rajonų centruose ir kaime.

Legalizacijai nepritartų, nes dėl to išaugtų jos mastai, dažniau manė vidutinio amžiaus didmiesčių gyventojai, kurių išsimokslinimas vidurinis.

 

Jūsų nuomone, ar reikia Lietuvoje legalizuoti prostituciją? (proc.)

 

Taip, nes prostitutės būtų ginamos įstatymo ir jaustųsi saugiau 22,4
Taip, nes būtų mokami mokesčiai valstybei 25,6
Ne, nes prostitucija yra amorali ir negali būti legalus verslas 26,7
Ne, nes prostitucijos mastai išaugtų 22,2
Nežino/neatsakė 3,1
Iš viso: 100

 

Didžiausi prostitucijos liberalizavimo entuziastai yra Liberalų sąjūdžio rinkėjai. Su šia nuostata dažniau linkę sutikti partijos „Tvarka ir teisingumas“ rėmėjai.

Tarp socialdemokratų rinkėjų pozicijos pasiskirsčiusios po lygiai, tuo tarpu Darbo partijos ir konservatorių rinkėjai labiausiai priešintųsi tokiai iniciatyvai.

 

Kiek prostitucija savanoriška?

Apklausos dalyviai taip pat buvo prašomi išsakyti savo nuomonę apie tai, kiek prostitucija yra savanoriškai pasirenkama. Net 43,5 proc. žmonių sakė, kad, jų nuomone, dauguma prostitučių tokį darbą pasirenka laisva valia.

Tuo tarpu 36,9 proc. respondentų manė, jog rinktis prostituciją moteris priverčia susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės.

Dar 17,4 proc. gyventojų svarstė, kad dauguma prostitučių į šį verslą įviliojamos apgaulės būdu ir yra išnaudojamos.

Laisvą pasirinkimą dažniau nurodė 18-45 metų amžiaus aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų vyrai, gyvenantys didmiesčiuose.

Susiklosčiusias aplinkybes dažniau linkę kaltinti 35-55 metų amžiaus, vidutinio išsimokslinimo ir vidutinių pajamų gyventojai.

Tai, kad dauguma prostitučių į šį verslą yra įviliojamos ir patiria prievartą, dažniau teigė jauniausio ir vyriausio amžiaus moterys, gyvenančios didmiesčiuose.

 

Kuris iš žemiau pateiktų teiginių geriausiai atitinka Jūsų nuomonę apie prostitucijos paslaugas teikiančias moteris? (proc.)

 

Dauguma prostitučių šį darbą pasirenka laisva valia 43,5
Dauguma prostitučių dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių neturi kito pasirinkimo 36,9
Dauguma prostitučių į šį verslą įviliojamos apgaulės būdu ir yra išnaudojamos 17,4
Nežino/ neatsakė 2,2
Iš viso: 100

 

Savanoriškos prostitucijos iš viso nėra

Kauno moterų draugijos direktorė Daiva Baranauskienė teigia, kad apklausos rezultatai, atspindintys gyventojų nuomonę į prostitutes ir kiek ši veikla yra savanoriška, puikiai parodo, kokie mitai egzistuoja mūsų visuomenėje.

„Apklausa labai gražiai atitinka mitus, kurie sklando viešojoje erdvėje. Švedai, pavyzdžiui, sako, kad savanoriškos prostitucijos iš viso nėra. Tai yra oficiali šios valstybės pozicija. Ir pati esu dariusi tyrimą – vis tiek kažkas būna negero, kas priverčia įsitraukti: arba tai yra nesėkminga pirminė socializacija tėvų šeimoje, arba apskritai pirminės socializacijos problemos, pavyzdžiui, merginoms, augusioms globos įstaigoje. Labai didelė dalis į prostituciją įsitraukusių moterų vaikystėje ar paauglystėje yra patyrusios seksualinę prievartą – apie 80 proc.“, - pasakojo Kauno moterų draugijos direktorė.

Jos teigimu, riziką įkristi į prostitucijos liūną didina ir skurdas, nors tai nėra pagrindinis faktorius.

„Vidutinis įsitraukimo į prostituciją amžius Europoje yra 14 metų. Apie kokį laisvą pasirinkimą mes kalbame? Tai yra vaikai“, - sakė pašnekovė.

D. Baranauskienė atkreipia dėmesį, kad visa Lietuvos visuomenė yra sukonstruota ant lyčių nelygybės koncepto: moters vaidmuo apibrėžiamas kaip duodančios seksualines ar kitas paslaugas, vyro – kaip uždirbančio ir imančio.

Maža to, Lietuvoje tvyro nuostata, kad viena moteris yra nelabai ko verta, ji labiausiai atsiskleidžia šalia vyro. Dėl šios priežasties moterims ir merginoms išsivysto poreikis kažkam priklausyti – kartais jos pataiko į išnaudojančias kompanijas, kurios priverčia parsidavinėti.

Pasak D. Baranauskienės, kadangi prostitucija užsiimančias moteris visuomenė stigmatizuoja ir smerkia, jos nesąmoningai „įsikimba“ į šią outsaiderių grupę, nes joje visi vieni kitus supranta, nesmerkia, kalba ta pačia kalba.

„Net jeigu ten ir muša, baudžia už prasižengimus, vyksta konkurencija tarp pačių merginų, bet ten viskas yra aišku. Todėl labai mažas procentas buvusių prostitučių sėkmingai resocializuojasi. Europoje yra paskaičiuota, ar tik ne 5 proc., nes tai labai įklampina“, - pasakojo D. Baranauskienė.

Kauno moterų draugijos direktorė taip pat sako, kad Lietuvoje labai gajus spaudimas žmonėms turėti. Merginų atveju, šis „turėjimas“ apima pinigus, daiktus, papuošalus, drabužius ir panašiai.

„Kai kas eina daryti rimtesnių nusikaltimų, kai kas plėšia bankus, kai kas užsiima telefoniniu sukčiavimu, kiti užsiima prostitucija. Ne tik moterys – yra ir vyrų, užsiimančių prostituciją', - teigė D. Baranauskienė.

 

Legalizavimas suaktyvina prekybą žmonėmis?

Kauno moterų draugijos vadovė D. Baranauskienė sako, kad baudos prostitutėms tik įklampina moteris dar giliau ir visiškai nepadeda atsitiesti – taip yra dėl to, kad baudos kaupiasi, o norint jas grąžinti reikia dirbti. Prostitucija užsiimančios moterys dažnai renkasi dirbti tą patį darbą, nes neturi didelio pasirinkimo.

„Dar vienas dalykas, kodėl sunku ištrūkti, nes pagal mūsų dabartinius įstatymus bei bausmių sistemą jos padaromos nusikaltėlėmis. Nepriklausomai nuo to, kokios priežastys jas į tai atvedė. Aišku, tai nėra baudžiamoji atsakomybė, o administracinė, bet tos skiriamos baudos lemia, jog moterys neturi kitos galimybės jas susimokėti kaip tik susirasti naujus klientus ir paimti iš jų pinigus“, - sakė D. Baranauskienė.

Jos teigimu, bausti reiktų daugiausia klientus ir organizatorius, mat jie formuoja pasiūlą. Tačiau pašnekovė pabrėžė, kad ji pati bei dauguma jos kolegų laikosi nuomonės, jog prostitucijos legalizavimas problemų neišspręs.

Pasak D. Baranauskienės, legalizavus prostituciją vis tiek dalis šio verslo lieka šešėlyje: vieni – dėl to, kad nenori mokėti mokesčių, kiti dėl to, kad paklausą formuojantys vyrai nebepasitenkina legaliais dalykais ir nori įvairovės – tada suklesti vaikų išnaudojimas.

„Australai vienoje valstijoje pabandė legalizuoti dešimčiai metų, tačiau rezultatai buvo labai prasti. Prekyba žmonėmis ir netgi vaikais suaktyvėjo ir jie atšaukė“, - sakė D. Baranauskienė.

 

Ką bausti, kam atleisti?

Apklausos dalyviai taip pat buvo klausiami, kas turėtų būti baudžiamas už prostitucijos veiklą – suteneris, prostitutė ar klientas. Iš apklausos rezultatų paaiškėjo, kad dauguma gyventojų nurodė, jog vienokių ar kitokių bausmių turi sulaukti visos grandys. Taip manė 42,7 proc. gyventojų.

Tačiau 19,1 proc. respondentų sakė, kad už prostituciją turi būti baudžiamas tik suteneris, o 9,5 proc. siūlė bausmes ir prostitutei, ir suteneriui.

Klientus ir sutenerius baustų 6,6 proc. gyventojų, tik prostitutes – 4,7 proc. žmonių.

Dar 2,6 proc. apklaustų respondentų manė, jog bausti reikia prostitutes ir klientus, 1,5 proc. – tik klientus.

Tiesa, buvo ir manančiųjų, kad už prostituciją apskritai nereikia bausti. Tokios nuomonės laikėsi 11,3 proc. žmonių.

Kad turtėtų būti baudžiami visi trys – suteneris, prostitutė bei klientas – dažniau nurodė moterys, sulaukusios 45 metų amžiaus ir daugiau.

Vyrų bei jaunesnių respondentų nuomone, būtų tikslinga bausti tik sutenerį. Už prostitutės ir sutenerio atsakomybę dažniau pasisako jaunesnio amžiaus atstovai.

 

Jūsų nuomone, kas turėtų būt baudžiamas už prostitucijos veiklą? (proc.)

 

Visi trys: suteneris, prostitutė ir klientas 42,7
Tik suteneris 19,1
Prostitutė ir suteneris 9,5
Klientas ir suteneris 6,6
Tik prostitutė 4,7
Prostitutė ir klientas 2,6
Tik klientas 1,5
Nereikia bausti apskritai 11,3
Nežino/ neatsakė 2,0
Iš viso: 100

 

Dėl bausmių – nuomonės išbarstytos

Tačiau pasiteiravus apie dabartines bausmes, kurios yra skiriamos prostitutei ir klientui, apklausti gyventojai vieningos nuomonės nepateikė. Daugiausia žmonių – 28,3 proc. - laikėsi nuostatos, kad baudos turėtų siekti iki 5000 litų.

Dalis žmonių su tuo nesutiko ir siūlė kiek mažesnes bausmes nei dabar. Šiuo metu prostitutė ir klientas gali būti baudžiami 300-1000 litų bauda arba 30 dienų arešto, tačiau 16,9 proc. respondentų manė, kad bausmės turi būti mažesnės.

12,4 proc. gyventojų svarstė, kad iš viso nereiktų bausti nei klientų, nei prostitučių, o kiti 12 proc. manė, kad baudos galėtų siekti nuo 10 000-20 000 litų.

Be to, 4,6 proc. žmonių sakė, jog bauda galėtų būti net 30 000-50 000 litų.

Tiesa, 25,8 proc. respondentų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Jaunimas, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai dažniau teigia, kad už prostituciją bausti iš viso nereikia. Didelėms bausmėms dažniau pritartų moterys, vyresnio amžiaus respondentai.

 

Ar dabartinės bausmės, skiriamos prostitutei ir jos klientui (bauda nuo 300 iki 1000 Lt arba 30 dienų arešto), yra tinkamos? (proc.)
Jų bausti iš viso nereikia 12,4
Bausmė už tokį nusižengimą turėtų būti mažesnė 16,9
Bauda turėtų būti didesnė – iki 5 tūkst. litų 28,3
Bauda turėtų siekti 10-20 tūkst. litų 12,0
Bauda turėtų siekti 30-50 tūkst. litų 4,6
Nežino/ neatsakė 25,8
Iš viso: 100

 

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 16 -26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA.