Lietuviai toleruoja nelegalių alkoholinių gėrimų prekybą, nors keliamą grėsmę suvokia

2013-06-07
 

Beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nevengia įsigyti ar vartoti nelegalaus alkoholio, tačiau didžioji dalis nelegalios prekybos taškus suvokia kaip grėsmę visuomenės saugumui, be to, daugiau kaip pusės respondentų vertinimu, nepilnamečiams nėra jokių apribojimų įsigyti nelegalaus alkoholio. Tai parodė šių metų kovo mėnesį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus virš tūkstančio respondentų visoje Lietuvoje paaiškėjo, kad  per pastaruosius metus nelegalų alkoholį pirko arba vartojo 24 proc. šalies gyventojų. 

 

Dažniausiai įsigyjamas nelegalus alkoholis – surogatai

Labiausiai nelegalioje alkoholio rinkoje paplitęs kontrabandinis alkoholis (72 proc.), populiarumu nesiskundžia ir naminė degtinė, liaudyje geriau žinoma kaip naminukė arba samagonas (58 proc.). Gerokai mažesnis procentas (5 proc.) paminėjo spiritą. Tyrimas taip pat fiksuoja atskirus kosmetikos (burnos skalavimo skysčio bei kosmetinio spirito vartojimo atvejus, tačiau pasak tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ atstovo Igno Zoko, šių produktų vartotojai dažniausiai visuomenės paribio  žmonės ir jų vartotojiška elgsena, deja, neretai taip pat lieka už reprezentatyvių visuomenės tyrimų ribų. 

Analizuodamas tyrimo duomenis, Legalaus verslo aljanso vadovas Romas Apulskis pabrėžia, kad dažniausiai respondentų minėto kontrabandinio alkoholio Lietuvoje nėra – juo žmonės laiko surogatus. „Alkoholis iš Rusijos, Baltarusijos, Vakarų Europos jo gabentojams tiesiog neatsipirktų, todėl kontrabandinių alkoholinių gėrimų etikete pažymėti produktai yra nelegalios vietinės gamybos – prastos kokybės, skiesti ir net žmogaus gyvybei pavojingi surogatai. Tikėdamiesi, kad perka užsienio šalių produkciją, žmonės apsigauna ir įsigyja surogatus“, – sakė R. Apulskis.

Vertindamas nelegalaus alkoholio paplitimo mastus skirtinguose šalies regionuose I. Zokas pastebi, kad  apskritai nelegalus alkoholis labiau paplitęs apskrityse, kur daugumą sudaro kaimo ir mažų miestų gyventojai. Tai Tauragės, Telšių, Marijampolės, Utenos apskritys. Čia nelegalius produktus vartojusių gyventojų dalis siekia 29-37 procentus. Tuo tarpu apskrityse, kur daugumą gyventojų sudaro didmiesčių atstovai (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse) šis skaičius svyruoja apie  19-20 proc.  

Tyrimas atskleidė, kad nelegalaus alkoholio vartotojai gėrimus dažniausiai įsigyja iš pažįstamų (57 proc.). Pastarąjį būdą dažniausiai nurodė didesnes pajamas (virš 1000 Lt) gaunantys apklaustieji. Veikiančiuose nelegaliuose alkoholio prekybos taškuose jo ieško 37 proc. apklausos dalyvių.

 

Grėsmę suvokia

Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis šalyje šešėlinės ekonomikos dalis siekia 30 proc., nelegalių  spiritinių gėrimų rinka – 33 proc. Nelegali alkoholio rinka sukelia ne tik ekonominių, bet ir socialinių pasekmių, kelia grėsmę visuomenės sveikatai, įtraukia pažeidžiamiausias visuomenės grupes – gaunančiuosius mažiausias pajamas, bedarbius ir nepilnamečius piliečius. Apklausa parodė, kad nepaisant tolerancijos šešėlinės rinkos produktams, visuomenė suvokia jos neigiamą įtaką.

Pusės (50 proc.) respondentų vertinimu, nelegali alkoholio prekyba didina nusikalstamumą rajone. Daugiausia tyrimo dalyvių, nurodžiusių nelegalios alkoholio prekybos grėsmę jų gyvenamoje teritorijoje, – Panevėžio (77 proc.) ir Šiaulių (64 proc.) apskričių gyventojai.

Vykdant apklausą taip pat buvo siekta išsiaiškinti respondentų nuomonę apie alkoholio įsigijimo galimybes nepilnamečiams. Kad, prireikus, nepilnamečiai gali lengvai įsigyti nelegalaus alkoholio, nurodė daugiau kaip pusė, 53 proc., apklausos dalyvių. Lengvas sąlygas nepilnamečiams įsigyti nelegalaus alkoholio, dažniau nurodė būtent jauniausi – 18–25 m. amžiaus – tyrimo dalyviai bei didžiausias pajamas (virš 1500 Lt) gaunantys apklaustieji.

Paklausti, kokiomis priemonėmis derėtų spręsti nelegalios alkoholio prekybos problemą, trečdalis respondentų nurodė mokesčių mažinimą. Šį būdą dažniau pabrėžė 26–55 m. amžiaus apklaustieji, aukščiausio išsimokslinimo bei didesnių pajamų (virš 1000 Lt) tyrimo dalyviai. Kitas trečdalis apklaustųjų, daugiausia – 18–25 m. amžiaus ir miesto gyventojai – nurodė griežtesnę policijos priežiūrą. Dar 22 proc. paminėjo didesnes baudas, 11 proc. respondentų kaip problemos sprendimo būdą mato švietimą.

Spręsti šešėlinės prekybos problemą ir didinti visuomenė netoleranciją nelegalioms prekėms siekiama ir neseniai pristatyta socialine iniciatyva. Viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ sukurtame tinklapyje www.beseselio.lt piliečiai, pastebėję  nelegalios prekybos alkoholiu, cigaretėmis ar degalais taškus, kviečiami apie juos pranešti anonimiškai internetu. Surinkta informacija yra perduodama projekto partnerei policijai.

Tyrimą Legalaus verslo aljanso užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimas atliktas 2013 metų kovo 18-28 dienomis visoje šalies teritorijoje. Tyrimo metu apklausti 1006 respondentai nuo 18 iki 75 m. 


Lietuviai toleruoja nelegalių alkoholinių gėrimų prekybą, nors keliamą grėsmę suvokia

2013-06-07
 

Beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nevengia įsigyti ar vartoti nelegalaus alkoholio, tačiau didžioji dalis nelegalios prekybos taškus suvokia kaip grėsmę visuomenės saugumui, be to, daugiau kaip pusės respondentų vertinimu, nepilnamečiams nėra jokių apribojimų įsigyti nelegalaus alkoholio. Tai parodė šių metų kovo mėnesį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus virš tūkstančio respondentų visoje Lietuvoje paaiškėjo, kad  per pastaruosius metus nelegalų alkoholį pirko arba vartojo 24 proc. šalies gyventojų. 

 

Dažniausiai įsigyjamas nelegalus alkoholis – surogatai

Labiausiai nelegalioje alkoholio rinkoje paplitęs kontrabandinis alkoholis (72 proc.), populiarumu nesiskundžia ir naminė degtinė, liaudyje geriau žinoma kaip naminukė arba samagonas (58 proc.). Gerokai mažesnis procentas (5 proc.) paminėjo spiritą. Tyrimas taip pat fiksuoja atskirus kosmetikos (burnos skalavimo skysčio bei kosmetinio spirito vartojimo atvejus, tačiau pasak tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ atstovo Igno Zoko, šių produktų vartotojai dažniausiai visuomenės paribio  žmonės ir jų vartotojiška elgsena, deja, neretai taip pat lieka už reprezentatyvių visuomenės tyrimų ribų. 

Analizuodamas tyrimo duomenis, Legalaus verslo aljanso vadovas Romas Apulskis pabrėžia, kad dažniausiai respondentų minėto kontrabandinio alkoholio Lietuvoje nėra – juo žmonės laiko surogatus. „Alkoholis iš Rusijos, Baltarusijos, Vakarų Europos jo gabentojams tiesiog neatsipirktų, todėl kontrabandinių alkoholinių gėrimų etikete pažymėti produktai yra nelegalios vietinės gamybos – prastos kokybės, skiesti ir net žmogaus gyvybei pavojingi surogatai. Tikėdamiesi, kad perka užsienio šalių produkciją, žmonės apsigauna ir įsigyja surogatus“, – sakė R. Apulskis.

Vertindamas nelegalaus alkoholio paplitimo mastus skirtinguose šalies regionuose I. Zokas pastebi, kad  apskritai nelegalus alkoholis labiau paplitęs apskrityse, kur daugumą sudaro kaimo ir mažų miestų gyventojai. Tai Tauragės, Telšių, Marijampolės, Utenos apskritys. Čia nelegalius produktus vartojusių gyventojų dalis siekia 29-37 procentus. Tuo tarpu apskrityse, kur daugumą gyventojų sudaro didmiesčių atstovai (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse) šis skaičius svyruoja apie  19-20 proc.  

Tyrimas atskleidė, kad nelegalaus alkoholio vartotojai gėrimus dažniausiai įsigyja iš pažįstamų (57 proc.). Pastarąjį būdą dažniausiai nurodė didesnes pajamas (virš 1000 Lt) gaunantys apklaustieji. Veikiančiuose nelegaliuose alkoholio prekybos taškuose jo ieško 37 proc. apklausos dalyvių.

 

Grėsmę suvokia

Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis šalyje šešėlinės ekonomikos dalis siekia 30 proc., nelegalių  spiritinių gėrimų rinka – 33 proc. Nelegali alkoholio rinka sukelia ne tik ekonominių, bet ir socialinių pasekmių, kelia grėsmę visuomenės sveikatai, įtraukia pažeidžiamiausias visuomenės grupes – gaunančiuosius mažiausias pajamas, bedarbius ir nepilnamečius piliečius. Apklausa parodė, kad nepaisant tolerancijos šešėlinės rinkos produktams, visuomenė suvokia jos neigiamą įtaką.

Pusės (50 proc.) respondentų vertinimu, nelegali alkoholio prekyba didina nusikalstamumą rajone. Daugiausia tyrimo dalyvių, nurodžiusių nelegalios alkoholio prekybos grėsmę jų gyvenamoje teritorijoje, – Panevėžio (77 proc.) ir Šiaulių (64 proc.) apskričių gyventojai.

Vykdant apklausą taip pat buvo siekta išsiaiškinti respondentų nuomonę apie alkoholio įsigijimo galimybes nepilnamečiams. Kad, prireikus, nepilnamečiai gali lengvai įsigyti nelegalaus alkoholio, nurodė daugiau kaip pusė, 53 proc., apklausos dalyvių. Lengvas sąlygas nepilnamečiams įsigyti nelegalaus alkoholio, dažniau nurodė būtent jauniausi – 18–25 m. amžiaus – tyrimo dalyviai bei didžiausias pajamas (virš 1500 Lt) gaunantys apklaustieji.

Paklausti, kokiomis priemonėmis derėtų spręsti nelegalios alkoholio prekybos problemą, trečdalis respondentų nurodė mokesčių mažinimą. Šį būdą dažniau pabrėžė 26–55 m. amžiaus apklaustieji, aukščiausio išsimokslinimo bei didesnių pajamų (virš 1000 Lt) tyrimo dalyviai. Kitas trečdalis apklaustųjų, daugiausia – 18–25 m. amžiaus ir miesto gyventojai – nurodė griežtesnę policijos priežiūrą. Dar 22 proc. paminėjo didesnes baudas, 11 proc. respondentų kaip problemos sprendimo būdą mato švietimą.

Spręsti šešėlinės prekybos problemą ir didinti visuomenė netoleranciją nelegalioms prekėms siekiama ir neseniai pristatyta socialine iniciatyva. Viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ sukurtame tinklapyje www.beseselio.lt piliečiai, pastebėję  nelegalios prekybos alkoholiu, cigaretėmis ar degalais taškus, kviečiami apie juos pranešti anonimiškai internetu. Surinkta informacija yra perduodama projekto partnerei policijai.

Tyrimą Legalaus verslo aljanso užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimas atliktas 2013 metų kovo 18-28 dienomis visoje šalies teritorijoje. Tyrimo metu apklausti 1006 respondentai nuo 18 iki 75 m.