Tyrimas: lietuviai linkę rūšiuoti, tačiau rūšiavimo ženklai jiems nėra aiškūs

Nors šiukšles rūšiuoti yra linkę daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (62 proc.), tačiau pakuotes žyminčio rūšiavimo ženklo reikšmė aiški mažiau nei penktadaliui visuomenės.

 

Šiuos rezultatus atskleidė „Vilniaus duonos“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Ja buvo siekiama išsiaiškinti šiukšlių rūšiavimo paplitimą bei rūšiavimui skirto ženklo aiškumą ir žinomumą.

 

Tyrimo rezultatai rodo, kad tarp atliekas linkusių rūšiuoti respondentų 28 proc. tai daro nuolat, o trečdalis šiukšles rūšiuoja tik turėdami sukaupę didelį vienos rūšies atliekų kiekį. Visai šiukšlių nerūšiuoja beveik 40 proc. tautiečių. Dažniau šiukšles rūšiuoja aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas (virš 1500 Lt) gaunantys bei didmiesčiuose gyvenantys respondentai.

 

„Apklausos rezultatai apie rūšiavimo paplitimą nuteikia optimistiškai. Tačiau matome, kad rūšiavimui skirti ženklai visuomenei nėra aiškūs. Ar ženklų atpažįstamumas gali paskatinti rūšiuoti? Žinoma, kad taip, – teigia „Vilniaus duonos“ rinkodaros skyriaus vadovas Edvinas Ambrukaitis. – Skatiname atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, todėl buvo nutarta standartinį rūšiavimo ženklą, kuriuo žymimos mūsų produktų pakuotės, padaryti lengviau atpažįstamą ir aiškesnį. Ženklo iš esmės nekeitėme, tik suteikėme jam žalio lapo formą ir įterpėme paskatinimą rinkti panaudotą plastiką ir taip saugoti gamtą.“

 

Balandžio mėnesį atliktoje apklausoje dalyvavo 1008 aštuoniolikos metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Ją atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.


Tyrimas: lietuviai linkę rūšiuoti, tačiau rūšiavimo ženklai jiems nėra aiškūs

Nors šiukšles rūšiuoti yra linkę daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (62 proc.), tačiau pakuotes žyminčio rūšiavimo ženklo reikšmė aiški mažiau nei penktadaliui visuomenės.

 

Šiuos rezultatus atskleidė „Vilniaus duonos“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Ja buvo siekiama išsiaiškinti šiukšlių rūšiavimo paplitimą bei rūšiavimui skirto ženklo aiškumą ir žinomumą.

 

Tyrimo rezultatai rodo, kad tarp atliekas linkusių rūšiuoti respondentų 28 proc. tai daro nuolat, o trečdalis šiukšles rūšiuoja tik turėdami sukaupę didelį vienos rūšies atliekų kiekį. Visai šiukšlių nerūšiuoja beveik 40 proc. tautiečių. Dažniau šiukšles rūšiuoja aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas (virš 1500 Lt) gaunantys bei didmiesčiuose gyvenantys respondentai.

 

„Apklausos rezultatai apie rūšiavimo paplitimą nuteikia optimistiškai. Tačiau matome, kad rūšiavimui skirti ženklai visuomenei nėra aiškūs. Ar ženklų atpažįstamumas gali paskatinti rūšiuoti? Žinoma, kad taip, – teigia „Vilniaus duonos“ rinkodaros skyriaus vadovas Edvinas Ambrukaitis. – Skatiname atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, todėl buvo nutarta standartinį rūšiavimo ženklą, kuriuo žymimos mūsų produktų pakuotės, padaryti lengviau atpažįstamą ir aiškesnį. Ženklo iš esmės nekeitėme, tik suteikėme jam žalio lapo formą ir įterpėme paskatinimą rinkti panaudotą plastiką ir taip saugoti gamtą.“

 

Balandžio mėnesį atliktoje apklausoje dalyvavo 1008 aštuoniolikos metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Ją atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.