Beveik visi lietuviai turi būstą, bet jį pirko mažuma

2013-05-15

 

Nors Lietuva Europoje išsiskiria nuosavo būsto savininkų gausa, tačiau apklausa rodo, jog pirkusių būstą – vis dar mažesnė dalis.

Kiek mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų pirko būstą – tokių žmonių šalyje yra apie 43 proc. Pirkdami būstą žmonės naudojo savo lėšas arba skolinosi jas iš bankų. Kita gyventojų dalis už savo būstą nemokėjo: jį paveldėjo arba privatizavo iš valstybės. Dar viena Lietuvos žmonių dalis apskritai neturi nuosavo būsto, rodo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu įmonės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

„Siekėme išsiaiškinti, kokia Lietuvos gyventojų dalis skyrė savo lėšų būstui įsigyti. Manome, kad tai svarbus veiksnys kalbant apie žmonių požiūrį į savo turimą turtą: kuo daugiau pastangų ir pinigų žmogus skyrė būstui įsigyti, tuo, tikėtina, labiau šis turtas bus saugomas“, - sako „PZU Lietuva“ produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas.

Tyrimas parodė, kad apie pusę Lietuvos gyventojų pirko būstą iš nuosavų lėšų arba paskolos, taigi jį sieks apsaugoti ir branginti. Anot bendrovės, kita dalis tokio stipraus įsipareigojimo savo turtui gali ir neturėti. Tokį ryšį patvirtina ir turimi turto draudimo rodikliai – savo butus Lietuvoje apdraudę kiek daugiau nei 20 proc. gyventojų, o gyvenamuosius namus – per 50 proc.

Būstą įsigiję už nuosavas ar paskolos lėšas dažniau nurodė vidutinio amžiaus ir pagyvenę žmonės, turintys šeimas ir gaunantys aukštesnes pajamas. Viengungiai dažniau nurodė gyvenantys su tėvais arba nuomojantys būstą.

Beje, dažniau būstą pirko ne didmiesčių, bet regiono centrų, miestelių gyventojai. Didmiesčiuose žmonės dažniau nei mažesniuose miestuose nurodė nuomojantys būstą arba gyvenantys paveldėtame bute.


Beveik visi lietuviai turi būstą, bet jį pirko mažuma

2013-05-15

 

Nors Lietuva Europoje išsiskiria nuosavo būsto savininkų gausa, tačiau apklausa rodo, jog pirkusių būstą – vis dar mažesnė dalis.

Kiek mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų pirko būstą – tokių žmonių šalyje yra apie 43 proc. Pirkdami būstą žmonės naudojo savo lėšas arba skolinosi jas iš bankų. Kita gyventojų dalis už savo būstą nemokėjo: jį paveldėjo arba privatizavo iš valstybės. Dar viena Lietuvos žmonių dalis apskritai neturi nuosavo būsto, rodo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu įmonės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

„Siekėme išsiaiškinti, kokia Lietuvos gyventojų dalis skyrė savo lėšų būstui įsigyti. Manome, kad tai svarbus veiksnys kalbant apie žmonių požiūrį į savo turimą turtą: kuo daugiau pastangų ir pinigų žmogus skyrė būstui įsigyti, tuo, tikėtina, labiau šis turtas bus saugomas“, - sako „PZU Lietuva“ produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas.

Tyrimas parodė, kad apie pusę Lietuvos gyventojų pirko būstą iš nuosavų lėšų arba paskolos, taigi jį sieks apsaugoti ir branginti. Anot bendrovės, kita dalis tokio stipraus įsipareigojimo savo turtui gali ir neturėti. Tokį ryšį patvirtina ir turimi turto draudimo rodikliai – savo butus Lietuvoje apdraudę kiek daugiau nei 20 proc. gyventojų, o gyvenamuosius namus – per 50 proc.

Būstą įsigiję už nuosavas ar paskolos lėšas dažniau nurodė vidutinio amžiaus ir pagyvenę žmonės, turintys šeimas ir gaunantys aukštesnes pajamas. Viengungiai dažniau nurodė gyvenantys su tėvais arba nuomojantys būstą.

Beje, dažniau būstą pirko ne didmiesčių, bet regiono centrų, miestelių gyventojai. Didmiesčiuose žmonės dažniau nei mažesniuose miestuose nurodė nuomojantys būstą arba gyvenantys paveldėtame bute.