Sukčių Lietuva: tyrimas atskleidžia, kurių specialybių studentai sukčiauja daugiausiai

2013-05-28
 

Trys iš penkių studentų pastebi sukčiavimą per atsiskaitymus, parodė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) pristatytas akademinio sąžiningumo tyrimas.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, trys iš penkių studentų mano, kad jų fakultete paplitęs netinkamas savarankiško darbo užduočių atlikimas. Daugiau nei pusė paplitusiu arba labai paplitusiu reiškiniu įvardija individualių užduočių atlikimą. Nedaug nuo netinkamo savarankiško darbo užduočių atlikimo „atsilieka“sukčiavimas viešų atsiskaitymų metu. Toliau rikiuojasi plagijavimas, falsifikavimas, neobjektyvus vertinimas.

Šeši iš dešimties studentų mano, kad jų fakultete paplitęs arba labai paplitęs „paruoštukių“ naudojimas atsiskaitymų metu, pusė mano, kad jų bendramoksliai nusirašinėja. Trečdalis studentų įsitikinę, kad kad jų fakultetuose paplitęs rašto darbų pirkimas ir net pusė mano, kad bendramoksliai studentai dažnai plagijuoja dalį teksto.

Dėstytojai nesąžiningo elgesio pastebi žymiai mažiau. Tyrimas atskleidė, kad dėstytojai nesąžiningą elgesį mano esant daug mažiau paplitusiu nei studentai. Pavyzdžiui, vos 5 proc. dėstytojų paruoštukių naudojimą atsiskaitymų metu įvardija kaip labai paplitusį reiškinį, o taip manančių studentų yra net 7 kartus daugiau (34 proc.).

Labiausiai akademinis nesąžiningumas paplitęs socialiniuose bei technikos moksluose, mažiausiai – fizikos moksluose.

„Šiais metais į tyrimą pirmąkart įtraukėme ir dėstytojų apklausą. Jų, kaip ir studentų, klausėme, kiek paplitusios tam tikros nesąžiningo elgesio formos. Rezultatai išties nustebino: daugelis dėstytojų arba nepastebi, arba atsisako pastebėti nesąžiningą elgesį atsiskaitymų metu. Iš to galime spręsti, kad dėstytojo vaidmuo studijų procese ne iki galo įgyvendinamas“, – teigė LSS sociologinių tyrimų koordinatorius Martynas Kriaučiūnas.

„Akademinis nesąžiningumas yra labai didelė Lietuvos aukštojo mokslo yda. Pristatydami šį tyrimą norime atkreipti dėmesį, kad nepakankamas dėmesys sukčiavimo paplitimui smukdo studijų kokybę, skatina diplomo nuvertėjimą ir kompromituoja aukštojo mokslo sistemą. Kovoti su šia problema akademinė bendruomenė turėtų drauge ir nuolat, tikslingai“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo LSS prezidentas Paulius Baltokas.

 

Nusirašinėti – kieta?

„Mano nuomone, nesąžiningumas atsiranda tada, kai žmogus nori tik diplomo, o ne žinių ir nemato perspektyvos, kad tos žinios jam bus reikalingos. Manau, iš čia gimsta didelė dalis nusirašinėjimo“, – teigė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Pasak D. Pavalkio, jei žmogus aiškiai suvoks, kad aukštojoje mokykloje turi įgyti tam tikras kompetencijas, žinias, kurių jam reikės praktikoje, jis kitaip žiūrės į mokymosi procesą. Vienu problemos sprendimo būdų ministras mato studentiškų krepšelių skirstymo ir priėmimo į aukštąsias tvarkos peržiūrėjimą.

„Tai priklauso nuo akademinės kultūros ir bendro universitetų vadovybės požiūrio: jeigu jie kartelę pastato visur, nesvarbu, tai socialiniai ar humanitariniai, fiziniai, ar medicinos mokslai, tada ta kartelė visada būna. Ir yra sistema, padaryta taip, kad galimybė pagauti didelė. Tada motyvacija nusirašinėti pakankamai maža“, – sakė Oksfordo universiteto Politikos ir tarptautinių santykių katedros vyriausiasis mokslinis bendradarbis dr. Ainius Lašas.

A. Lašo teigimu, užsienyje akademinio nesąžiningumo atvejai pavieniai, o Lietuvoje tai jau tapę sisteminiu dalyku.

„Sutikite, kad šiuo metu nusirašinėti yra kieta. Iš principo studentas ar moksleivis, kuris nusirašinėja, gali apie tai lengvai pasigirti kitiems ir visi pagalvos, koks jis yra šaunuolis, kad taip padarė. Pats mokiausi vidurinėje JAV, studijavau užsienio universitete, ten apie tai kalbėti yra gėda“, – teigė „Transparancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Pasak S. Muravjovo, tose šalyse, net jei pabandei nusirašyti, niekad apie tai nekalbėsi viešai. Jo tvirtinimu, didžiausias iššūkis – keisti visuomenės požiūrį.

Tyrimas parodė, kad maždaug pusė studentų nuo kolegų neslepia nusirašinėję.

 

Siūlo specialius atsiskaitymo lapus

Siekdama prisidėti prie sukčiavimo viešų atsiskaitymų metu prevencijos, LSS kartu su „Transparancy International“ Lietuvos skyriumi pasiūlė aukštosioms mokykloms naudoti specialius viešų atsiskaitymų lapus. Ant jų atspausdintas studento pasižadėjimas elgtis sąžiningai ir nesinaudoti neleistinomis priemonėmis ar kolegų pagalba.

Šiai Studentų sąjungos ir „Transparancy International“ iniciatyvai jau pritarė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Zigmas Lydeka ir Kauno technologijos universiteto rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Petras Baršauskas. Tikimasi, kad dar neįsibėgėjus pavasario egzaminų sesijai prisijungs ir kitų aukštųjų mokyklų vadovai bei administracijos.

Antrus metus iš eilės LSS atliekamu tyrimu siekiama įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. 2013 m. kovo 30 – balandžio 7 dienomis atliktoje apklausoje dalyvavo 1700 bakalauro, magistro ir vientisųjų studijų studentų. Dėstytojų apklausą vykdė „Spinter tyrimai“. Balandį buvo apklausta 514 aukštųjų mokyklų dėstytojų.


Sukčių Lietuva: tyrimas atskleidžia, kurių specialybių studentai sukčiauja daugiausiai

2013-05-28
 

Trys iš penkių studentų pastebi sukčiavimą per atsiskaitymus, parodė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) pristatytas akademinio sąžiningumo tyrimas.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, trys iš penkių studentų mano, kad jų fakultete paplitęs netinkamas savarankiško darbo užduočių atlikimas. Daugiau nei pusė paplitusiu arba labai paplitusiu reiškiniu įvardija individualių užduočių atlikimą. Nedaug nuo netinkamo savarankiško darbo užduočių atlikimo „atsilieka“sukčiavimas viešų atsiskaitymų metu. Toliau rikiuojasi plagijavimas, falsifikavimas, neobjektyvus vertinimas.

Šeši iš dešimties studentų mano, kad jų fakultete paplitęs arba labai paplitęs „paruoštukių“ naudojimas atsiskaitymų metu, pusė mano, kad jų bendramoksliai nusirašinėja. Trečdalis studentų įsitikinę, kad kad jų fakultetuose paplitęs rašto darbų pirkimas ir net pusė mano, kad bendramoksliai studentai dažnai plagijuoja dalį teksto.

Dėstytojai nesąžiningo elgesio pastebi žymiai mažiau. Tyrimas atskleidė, kad dėstytojai nesąžiningą elgesį mano esant daug mažiau paplitusiu nei studentai. Pavyzdžiui, vos 5 proc. dėstytojų paruoštukių naudojimą atsiskaitymų metu įvardija kaip labai paplitusį reiškinį, o taip manančių studentų yra net 7 kartus daugiau (34 proc.).

Labiausiai akademinis nesąžiningumas paplitęs socialiniuose bei technikos moksluose, mažiausiai – fizikos moksluose.

„Šiais metais į tyrimą pirmąkart įtraukėme ir dėstytojų apklausą. Jų, kaip ir studentų, klausėme, kiek paplitusios tam tikros nesąžiningo elgesio formos. Rezultatai išties nustebino: daugelis dėstytojų arba nepastebi, arba atsisako pastebėti nesąžiningą elgesį atsiskaitymų metu. Iš to galime spręsti, kad dėstytojo vaidmuo studijų procese ne iki galo įgyvendinamas“, – teigė LSS sociologinių tyrimų koordinatorius Martynas Kriaučiūnas.

„Akademinis nesąžiningumas yra labai didelė Lietuvos aukštojo mokslo yda. Pristatydami šį tyrimą norime atkreipti dėmesį, kad nepakankamas dėmesys sukčiavimo paplitimui smukdo studijų kokybę, skatina diplomo nuvertėjimą ir kompromituoja aukštojo mokslo sistemą. Kovoti su šia problema akademinė bendruomenė turėtų drauge ir nuolat, tikslingai“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo LSS prezidentas Paulius Baltokas.

 

Nusirašinėti – kieta?

„Mano nuomone, nesąžiningumas atsiranda tada, kai žmogus nori tik diplomo, o ne žinių ir nemato perspektyvos, kad tos žinios jam bus reikalingos. Manau, iš čia gimsta didelė dalis nusirašinėjimo“, – teigė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Pasak D. Pavalkio, jei žmogus aiškiai suvoks, kad aukštojoje mokykloje turi įgyti tam tikras kompetencijas, žinias, kurių jam reikės praktikoje, jis kitaip žiūrės į mokymosi procesą. Vienu problemos sprendimo būdų ministras mato studentiškų krepšelių skirstymo ir priėmimo į aukštąsias tvarkos peržiūrėjimą.

„Tai priklauso nuo akademinės kultūros ir bendro universitetų vadovybės požiūrio: jeigu jie kartelę pastato visur, nesvarbu, tai socialiniai ar humanitariniai, fiziniai, ar medicinos mokslai, tada ta kartelė visada būna. Ir yra sistema, padaryta taip, kad galimybė pagauti didelė. Tada motyvacija nusirašinėti pakankamai maža“, – sakė Oksfordo universiteto Politikos ir tarptautinių santykių katedros vyriausiasis mokslinis bendradarbis dr. Ainius Lašas.

A. Lašo teigimu, užsienyje akademinio nesąžiningumo atvejai pavieniai, o Lietuvoje tai jau tapę sisteminiu dalyku.

„Sutikite, kad šiuo metu nusirašinėti yra kieta. Iš principo studentas ar moksleivis, kuris nusirašinėja, gali apie tai lengvai pasigirti kitiems ir visi pagalvos, koks jis yra šaunuolis, kad taip padarė. Pats mokiausi vidurinėje JAV, studijavau užsienio universitete, ten apie tai kalbėti yra gėda“, – teigė „Transparancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Pasak S. Muravjovo, tose šalyse, net jei pabandei nusirašyti, niekad apie tai nekalbėsi viešai. Jo tvirtinimu, didžiausias iššūkis – keisti visuomenės požiūrį.

Tyrimas parodė, kad maždaug pusė studentų nuo kolegų neslepia nusirašinėję.

 

Siūlo specialius atsiskaitymo lapus

Siekdama prisidėti prie sukčiavimo viešų atsiskaitymų metu prevencijos, LSS kartu su „Transparancy International“ Lietuvos skyriumi pasiūlė aukštosioms mokykloms naudoti specialius viešų atsiskaitymų lapus. Ant jų atspausdintas studento pasižadėjimas elgtis sąžiningai ir nesinaudoti neleistinomis priemonėmis ar kolegų pagalba.

Šiai Studentų sąjungos ir „Transparancy International“ iniciatyvai jau pritarė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Zigmas Lydeka ir Kauno technologijos universiteto rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Petras Baršauskas. Tikimasi, kad dar neįsibėgėjus pavasario egzaminų sesijai prisijungs ir kitų aukštųjų mokyklų vadovai bei administracijos.

Antrus metus iš eilės LSS atliekamu tyrimu siekiama įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. 2013 m. kovo 30 – balandžio 7 dienomis atliktoje apklausoje dalyvavo 1700 bakalauro, magistro ir vientisųjų studijų studentų. Dėstytojų apklausą vykdė „Spinter tyrimai“. Balandį buvo apklausta 514 aukštųjų mokyklų dėstytojų.