Swedbank: perkantiems būstą gyvenimo kokybė dar netapo prioritetu

2013-05-23
 

„Swedbank" duomenimis, 2013 metų pirmąjį ketvertį būsto rinkoje vyravo nuosaikaus atsigavimo tendencijos. Banko naujų paskolų portfelis ir visa būsto paskolų rinka augo apie 28 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Specialistai pastebi, kad rinka tapo tvaresnė, gyventojai skolinasi dėmesingiau. Tačiau ieškodami būsto žmonės vis dar nepakankamai dėmesio skiria gyvenimo jame kokybei - net 68 proc. Lietuvos gyventojų svarbiausiais išlieka būsto kaina, statybos metai ir išlaikymo kaštai.

„Swedbank" užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai" apklausa rodo, kad šiuo metu 86 proc. šalies gyventojų turi nuosavą būstą arba gyvena kartu su artimaisiais jiems priklausančiame būste. Kiti 14 proc. gyventojų būstą nuomoja.

Nors dauguma gyventojų yra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis, tačiau 36 proc. gyvenančių butuose norėtų gyvenimo sąlygas keisti. Iš jų kone pusė norėtų persikelti į individualų namą, 19 proc. norėtų didesnio buto, o 14 proc. keistų savo butą į mažesnį. Tyrimo duomenimis, savo poreikius ketina įgyvendinti nedidelė dalis apklaustųjų - būstą įsigyti planuoja 13 proc. Lietuvos gyventojų, o į banką dėl paskolos kreiptųsi 5 proc. gyventojų.

„Gyventojai tradiciškai stengiasi įsigyti būstą nuosavomis lėšomis. Tačiau pastebime, kad ketinantys būstą įsigyti skolindamiesi iš banko yra tam labiau pasirengę, atlikę privalomus namų darbus", - sako „Swedbank" Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė. Pasak jos, nuo 2011 m. stipriai išaugo gyventojų dalis, kurie yra visiškai patenkinti savo sprendimu dėl paskolos. Jei turėtų galimybę iš naujo priimti sprendimą, net 32 proc. nurodė, kad nieko nekeistų. Palyginimui, anksčiau tokių gyventojų dalis sudarė 10 procentų.

Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad per paskutinius dvejus metus sumažėjo žmonių, kurie pirkdami būstą labiau gilintųsi į paskolos palūkanų normą ir jos kaitą ateityje (nuo 53 iki 43 procentų), taip pat sumažėjo gyventojų, kurie savarankiškai sukauptų didesnį pradinį įnašą (nuo 34 iki 23 procentų).

„Galime teigti, kad mažėja gyventojų nerimas ir gerėja lūkesčiai dėl ateities. Kita vertus, šie duomenys rodo, kad per dvejus metus žmonės pradėjo skirti daugiau dėmesio paskolos sąlygoms ir turi sukaupę pakankamai lėšų pradiniam įnašui, todėl minėti skolinimosi veiksniai jiems tapo mažiau svarbūs", - pažymi J. Gumuliauskienė.

„Swedbank" duomenimis, 31 proc. Lietuvos gyventojų rinkdamiesi būstą svarbiausiu kriterijumi laiko jo kainą, 21 proc. statybos metus ir 16 proc. būsto išlaikymo kaštus. Tuo tarpu gyvenimo kokybės veiksnius reikšmingais laiko mažuma gyventojų - 32 procentai. Iš jų 8 proc. gyventojų svarbus rajonas, kuriame yra būstas, 6 proc. infrastruktūra (atstumas iki darbo vietos, vaikų darželių, parduotuvių, sutvarkyti keliai, privažiavimas), 4 proc. gyventojų - socialinė aplinka, kaimynai, būsto energetinis efektyvumas.

„Renkantis būstą dabar pats laikas atkreipti dėmesį ir į gyvenimo kokybę. Nekilnojamojo turto kainos yra stabilios, finansavimas tapo tvaresnis, todėl priimant ilgalaikį sprendimą, gyvenimo kokybės kriterijai turėtų pakilti gyventojų prioritetų sąraše. Tokią tendenciją, beje, jau stebime „Swedbank" Būsto centruose. Žmonės dažniau konsultuojasi ne vien dėl paskolos, tačiau daugiau laiko skiria paties būsto paieškai", - sako J. Gumuliauskienė. Pasak J. Gumuliauskienės, „Swedbank" Būsto centre Vilniuje nuo 2011 m. jau konsultavosi apie 7 tūkst. gyventojų, per 2012 m. Būsto centre suteikta beveik 30 proc. visų „Swedbank" būsto paskolų. Šių metų gegužę Būsto centrai atidaryti Kaune ir Klaipėdoje.

Per 2013 m. pirmąjį ketvirtį „Swedbank" iš viso suteikė 114 mln. litų paskolų, tai yra, 27,6 proc. daugiau, negu pernai tuo pačiu metu. Dėl kritusių NT kainų gyventojai skolinasi mažesnes sumas. Vidutinė paskola butui 2013 m. I ketv. sudaro apie 148 tūkst. litų. Taip pat mažėja namų ūkių pajamų dalis, skiriama paskolos įmokoms mokėti. Šiuo metu ji sudaro 28 proc. namų ūkio pajamų.

Dažniausiai nuosavam būstui įsigyti skolinasi didmiesčių gyventojai. Vilniuje suteikta 44 proc. būsto paskolų, Klaipėdoje 18 proc., Kaune 17 procentų visų paskolų. Gyventojai ir toliau perka panašaus dydžio kaip ir ankstesniais metais būstą - 65 kv.m. butus arba 170 kv.m. namus.

Pradinio įnašo, reikalingo perkant būstą su paskola, dalis per pastaruosius 5 metus nuosekliai auga. 2013 metais 66 proc. sandorių pradinis įnašas sudarė 15-30 proc. paskolos sumos. Tuo tarpu 2008 m. tokio dydžio pradinis įnašas buvo fiksuojamas tik 20 proc. sandorių.


Swedbank: perkantiems būstą gyvenimo kokybė dar netapo prioritetu

2013-05-23
 

„Swedbank" duomenimis, 2013 metų pirmąjį ketvertį būsto rinkoje vyravo nuosaikaus atsigavimo tendencijos. Banko naujų paskolų portfelis ir visa būsto paskolų rinka augo apie 28 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Specialistai pastebi, kad rinka tapo tvaresnė, gyventojai skolinasi dėmesingiau. Tačiau ieškodami būsto žmonės vis dar nepakankamai dėmesio skiria gyvenimo jame kokybei - net 68 proc. Lietuvos gyventojų svarbiausiais išlieka būsto kaina, statybos metai ir išlaikymo kaštai.

„Swedbank" užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai" apklausa rodo, kad šiuo metu 86 proc. šalies gyventojų turi nuosavą būstą arba gyvena kartu su artimaisiais jiems priklausančiame būste. Kiti 14 proc. gyventojų būstą nuomoja.

Nors dauguma gyventojų yra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis, tačiau 36 proc. gyvenančių butuose norėtų gyvenimo sąlygas keisti. Iš jų kone pusė norėtų persikelti į individualų namą, 19 proc. norėtų didesnio buto, o 14 proc. keistų savo butą į mažesnį. Tyrimo duomenimis, savo poreikius ketina įgyvendinti nedidelė dalis apklaustųjų - būstą įsigyti planuoja 13 proc. Lietuvos gyventojų, o į banką dėl paskolos kreiptųsi 5 proc. gyventojų.

„Gyventojai tradiciškai stengiasi įsigyti būstą nuosavomis lėšomis. Tačiau pastebime, kad ketinantys būstą įsigyti skolindamiesi iš banko yra tam labiau pasirengę, atlikę privalomus namų darbus", - sako „Swedbank" Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė. Pasak jos, nuo 2011 m. stipriai išaugo gyventojų dalis, kurie yra visiškai patenkinti savo sprendimu dėl paskolos. Jei turėtų galimybę iš naujo priimti sprendimą, net 32 proc. nurodė, kad nieko nekeistų. Palyginimui, anksčiau tokių gyventojų dalis sudarė 10 procentų.

Visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad per paskutinius dvejus metus sumažėjo žmonių, kurie pirkdami būstą labiau gilintųsi į paskolos palūkanų normą ir jos kaitą ateityje (nuo 53 iki 43 procentų), taip pat sumažėjo gyventojų, kurie savarankiškai sukauptų didesnį pradinį įnašą (nuo 34 iki 23 procentų).

„Galime teigti, kad mažėja gyventojų nerimas ir gerėja lūkesčiai dėl ateities. Kita vertus, šie duomenys rodo, kad per dvejus metus žmonės pradėjo skirti daugiau dėmesio paskolos sąlygoms ir turi sukaupę pakankamai lėšų pradiniam įnašui, todėl minėti skolinimosi veiksniai jiems tapo mažiau svarbūs", - pažymi J. Gumuliauskienė.

„Swedbank" duomenimis, 31 proc. Lietuvos gyventojų rinkdamiesi būstą svarbiausiu kriterijumi laiko jo kainą, 21 proc. statybos metus ir 16 proc. būsto išlaikymo kaštus. Tuo tarpu gyvenimo kokybės veiksnius reikšmingais laiko mažuma gyventojų - 32 procentai. Iš jų 8 proc. gyventojų svarbus rajonas, kuriame yra būstas, 6 proc. infrastruktūra (atstumas iki darbo vietos, vaikų darželių, parduotuvių, sutvarkyti keliai, privažiavimas), 4 proc. gyventojų - socialinė aplinka, kaimynai, būsto energetinis efektyvumas.

„Renkantis būstą dabar pats laikas atkreipti dėmesį ir į gyvenimo kokybę. Nekilnojamojo turto kainos yra stabilios, finansavimas tapo tvaresnis, todėl priimant ilgalaikį sprendimą, gyvenimo kokybės kriterijai turėtų pakilti gyventojų prioritetų sąraše. Tokią tendenciją, beje, jau stebime „Swedbank" Būsto centruose. Žmonės dažniau konsultuojasi ne vien dėl paskolos, tačiau daugiau laiko skiria paties būsto paieškai", - sako J. Gumuliauskienė. Pasak J. Gumuliauskienės, „Swedbank" Būsto centre Vilniuje nuo 2011 m. jau konsultavosi apie 7 tūkst. gyventojų, per 2012 m. Būsto centre suteikta beveik 30 proc. visų „Swedbank" būsto paskolų. Šių metų gegužę Būsto centrai atidaryti Kaune ir Klaipėdoje.

Per 2013 m. pirmąjį ketvirtį „Swedbank" iš viso suteikė 114 mln. litų paskolų, tai yra, 27,6 proc. daugiau, negu pernai tuo pačiu metu. Dėl kritusių NT kainų gyventojai skolinasi mažesnes sumas. Vidutinė paskola butui 2013 m. I ketv. sudaro apie 148 tūkst. litų. Taip pat mažėja namų ūkių pajamų dalis, skiriama paskolos įmokoms mokėti. Šiuo metu ji sudaro 28 proc. namų ūkio pajamų.

Dažniausiai nuosavam būstui įsigyti skolinasi didmiesčių gyventojai. Vilniuje suteikta 44 proc. būsto paskolų, Klaipėdoje 18 proc., Kaune 17 procentų visų paskolų. Gyventojai ir toliau perka panašaus dydžio kaip ir ankstesniais metais būstą - 65 kv.m. butus arba 170 kv.m. namus.

Pradinio įnašo, reikalingo perkant būstą su paskola, dalis per pastaruosius 5 metus nuosekliai auga. 2013 metais 66 proc. sandorių pradinis įnašas sudarė 15-30 proc. paskolos sumos. Tuo tarpu 2008 m. tokio dydžio pradinis įnašas buvo fiksuojamas tik 20 proc. sandorių.