2012 – 2016 FINANSINIO

ŠVIETIMO KONCEPCIJA



ĮŽANGA

Sąvoka „finansinis švietimas“ suprantama kaip procesas, kurio metu vartotojai tobulina savo
žinias apie finansinius produktus, daugiau sužino apie finansinę riziką bei finansų rinkos teikiamas
galimybes, ir tai leidžia jiems priimti atitinkama informacija pagrįstus ekonominius sprendimus.
Laisvai prieinamas finansinis švietimas naudingas visai visuomenei, kadangi sumažina
finansinės atskirties riziką ir skatina vartotojus planuoti bei taupyti ateičiai, o tai padeda išvengti
pernelyg didelio įsiskolinimo.
Kiekvieno namų ūkio finansinio stabilumo pagrindas – subalansuotas asmeninių finansų
biudžetas. Asmeninių finansų tvarkymas nėra tik pajamų ir išlaidų subalansavimas – tai trumpalaikių
ir ilgalaikių finansinių planų sudarymas ir įgyvendinimas, apsidraudimas nuo galimų neplanuotų
išlaidų ar nuostolių, taip pat racionalus turimo ar sukaupto turto paskirstymas. Taigi, norint
tinkamai tvarkyti asmeninius finansus, negana išmanyti aritmetiką ir ekonomiką, tam svarbus ir
teisinis išprusimas bei žinios apie finansines paslaugas. Todėl tinkamas finansinis švietimas ne tik
naudingas, bet ir reikalingas visais žmogaus, nepaisant jo amžiaus, gaunamų pajamų arba socialinės
padėties, gyvenimo etapais. Tai – mokymasis visą gyvenimą ir, jeigu kiekvienam sudaromos
sąlygos geriau suprasti finansinius produktus ir plėtoti įgūdžius, būtinus finansiniam raštingumui
didinti, t. y. suvokti finansinę riziką bei finansų rinkos teikiamas galimybes, tai padeda renkantis
finansines priemones priimti pagrįstus sprendimus. Tačiau finansinis švietimas yra tik papildoma
priemonė tinkamai vartotojų apsaugai ir atsakingai finansinių paslaugų teikėjų elgsenai užtikrinti,
ir tai nėra vienintelis informacijos asimetrijos tarp vartotojų ir paslaugos teikėjų mažinimo būdas.
Lietuvos bankas parengė šią Finansinio švietimo koncepciją (toliau – Koncepcija), skirtą dadabartiniams
ir būsimiesiems finansinių paslaugų vartotojams šviesti. Koncepcijai būdingi toliau
išvardyti požymiai:
Įtrauktis. Koncepcijoje siekiama aprėpti visus gyventojų segmentus bei visas finansines papaslaugas
ir produktus.
Bendradarbiavimas. Koncepcija skirta visiems suinteresuotiems subjektams – valstybės
institucijoms, finansų sektoriaus įmonėms, profesinėms sąjungoms, vartotojų asociacijoms ir
pavieniams asmenims, kuriuos Lietuvos bankas kviečia bendradarbiauti finansinio švietimo srityje.
Tęstinumas. Koncepcija apima 5 metų laikotarpį, tačiau įgyvendinti finansinio švietimo tikslą
trunka ilgiau, todėl prireikus ji bus vertinama, peržiūrima ir koreguojama.
Lietuvos banko parengta Koncepcija atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos
(OECD) bei Europos Komisijos nustatytus finansinio švietimo principus ir rekomendacijas.


Švietimo Koncepcija / 2012-2016 m.

I dalis. Koncepcijos pagrindimas

1. Didėjanti finansinio švietimo svarba

1.1 Pagalba gyventojams ir finansų sistemai 

 

Finansinių paslaugų sektorius nuolat kinta dėl technologijų pažangos ir globalizacijos procesų
– žmonės turi galimybę rinktis vis įvairesnius produktus ir paslaugas, sukurtus skirtingiems
poreikiams tenkinti. Tačiau daugeliui gyventojų finansiniai produktai tapo per daug sudėtingi –
dažnai sunku įvertinti prisiimamą riziką ir tikėtinus būsimus priimtų sprendimų rezultatus. Kita
vertus, finansinė atskirtis didėja dėl nesugebėjimo tinkamai pasinaudoti finansų rinkos teikiamomis
galimybėmis – net gana paprasti finansiniai produktai gali pasirodyti sudėtingi vidutiniam gyventojui,
kuris turi mažai arba apskritai neturi asmeninių finansų valdymo žinių ir įgūdžių.
Finansinis švietimas sudaro sąlygas asmenims suvokti vykstančius ekonominius procesus ir
padeda geriau orientuotis finansų pasaulyje. Finansų ir ekonomikos žinios yra pagrįstų asmeninių
finansinių sprendimų pagrindas, todėl svarbios kiekvienam žmogui kiekviename jų gyvenimo etape,
nepaisant jo amžiaus, gaunamų pajamų, gyvenamosios vietos arba vykdomos veiklos. Vaikai
mokomi suvokti pinigų vertę ir taupymo pradmenų, jaunimas – pasirengti savarankiškam gyvenimui,
suaugusiesiems finansinis švietimas reikalingas, kad jie išmoktų planuoti ir priimti svarbius
sprendimus dėl šeimos kūrimo, būsto pirkimo, pinigų kaupimo vaikų studijoms arba pensijai. Taigi
deramas finansinis raštingumas padeda racionaliai valdyti asmeninius finansus skirtingais gyvenimo
etapais.
Pakankamos finansinės žinios taip pat padeda šeimoms ir asmenims priimti tinkamus investicinius
sprendimus ir pasirinkti finansinius produktus pagal kiekvieno poreikius, lūkesčius bei
rizikos toleranciją. Finansinius dalykus išmanantys žmonės labiau linkę apsvarstyti finansų rinkos
priežiūrą vykdančių įstaigų įspėjimus dėl rizikos, geba įžvelgti ekonomikos siunčiamus signalus ir
priimti atitinkamus sprendimus. Jie mažiau linkę pirkti produktus, kurių nereikia, juos sunkiau paveikti,
kad pirktų nesuprantamus produktus arba prisiimtų riziką, dėl kurios vėliau galėtų patirti
finansinių nuostolių.
Kita vertus, turėdami pagrindinių žinių tokie žmonės yra reiklesni finansinių paslaugų teikėjams,
todėl skatina juos siūlyti naujus, kokybiškesnius produktus, didina konkurencingumą, skatina
naujovių diegimą finansų rinkoje ir teikiamų finansinių paslaugų kokybės kontrolę.
Galiausiai, finansinis švietimas skatina taupyti, didina kapitalo rinkos likvidumą, žmonių užimtumą
ir socialinę gerovę bei padeda išlaikyti pasitikėjimą finansų sistema.
 

1.2. Lietuvos namų ūkių finansinė elgsena

 

Šeimos savo finansinę elgseną turėtų vertinti realiai, atsižvelgdamos į prisiimamą riziką ir
gaunamą naudą – tik tinkamai pasirinkti finansiniai produktai leidžia užsitikrinti finansinį stabilumą.
Šiuo požiūriu finansinis raštingumas yra tarsi tiltas, jungiantis poreikius ir finansinius sprendimus. Toliau bus apžvelgti viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“
2012 m. liepos 20–rugpjūčio 10 d. Lietuvos banko užsakymu atlikto Lietuvos gyventojų finansinės
elgsenos ir raštingumo tyrimo (toliau –Tyrimas) rezultatai.
Tyrimo metu buvo apklausti 1 207 respondentai ir buvo siekiama išsiaiškinti visuomenės
finansinio raštingumo lygį, t. y. kasdienį pinigų valdymą, finansų nenumatytiems atvejams
planavimą, taip pat įvertinti namų ūkių valdytojų žinias apie finansines paslaugas ir šių žinių
taikymą praktikoje.
 

Namų ūkio biudžeto ir asmeninių finansų tvarkymo gebėjimai

 

Vertinant namų ūkio biudžeto tvarkymą, t. y. kai yra nusprendžiama, kiek namų ūkio pajamų
skirti išlaidoms, taupymui ar sąskaitų apmokėjimui, 66 proc. respondentų teigė, kad jų namų ūkis
tokį biudžetą turi, 28 proc. apklaustųjų teigė tokio biudžeto neturintys, o 6 proc. respondentų
nežinojo, ar jų namų ūkis turi biudžetą. Pažymėtina, kad iš apklaustųjų moterys ir vyresni kaip 30
m. respondentai dažniau teigė, kad jų namų ūkis turi biudžetą.
Tyrimo metu taip pat buvo vertinami asmeninių finansų tvarkymo gebėjimai, t. y. kaip asmenys
sugeba sekti savo pajamas ir išlaidas, ar sugeba neišleisti daugiau, negu uždirba, kaip pasirenka
geriausiai jų poreikius atitinkančius finansinius produktus, ar domisi pokyčiais finansų
srityje. Apklausa parodė, kad respondentai gana gerai vertina turimus asmeninių finansų tvarkymo
gebėjimus: labai gerai ir gerai pajamų ir išlaidų sekimą įvertino atitinkamai 13 proc. ir 50 proc.
respondentų, gebėjimą neišleisti daugiau, negu uždirbo, – atitinkamai 19 proc. ir 41 proc. respondentų.
Respondentai kiek blogiau vertina savo gebėjimą pasirinkti geriausiai poreikius atitinkančius
finansinius produktus: labai gerai savo gebėjimus įvertino 7 proc. apklausoje dalyvavusių
asmenų, gerai – 37 proc., o nei blogai, nei gerai – 36 proc. respondentų. Santykinai blogiausiai
respondentai vertina savo domėjimąsi pokyčiais finansų srityje: 19 proc. respondentų – blogai, o
6 proc. – labai blogai. Labai gerai arba gerai savo gebėjimus sekti pajamas ir išlaidas dažniau
vertina aukščiausio išsimokslinimo respondentai, gebėjimus neišleisti daugiau, nei uždirba, –
moterys ir vyriausi (70–79 m.) apklaustieji, o gebėjimus ieškoti geriausiai jų poreikius atitinkančio
finansinio produkto – 30–59 m. respondentai, aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Domėjimąsi
pokyčiais finansų srityje labai gerai arba gerai įvertino vyrai, 18–39 m. apklaustieji ir asmenys,
turintys aukščiausią išsimokslinimą.

Finansinių produktų žinomumas ir jų naudojimas

 

Vertinant finansinių produktų žinomumą, daugiau finansinių produktų įvardijo iki 60 m. respondentai,
aukštesnio išsimokslinimo atstovai ir didesnių miestų gyventojai. Būsto paskolą, banko
paskolą, užtikrintą turtu, ir smulkųjį kreditą dažniau paminėjo vyrai, indėlį – moterys.
Vertinant tai, kaip naudojamasi finansiniais produktais, pažymėtina, kad, nors apie finansinius
produktus žinoma gana gerai, jais naudojasi santykinai negausus gyventojų ratas, pvz.: apie
pensijų fondus žino 87 proc. respondentų, naudojasi – 43 proc., apie būsto paskolas žino 87 proc.,
naudojasi – 9 proc. respondentų, apie akcijas žino 59 proc., naudojasi – 2 proc. respondentų. Iš
apklausoje paminėtų finansinių produktų tiktai informacija apie einamąsias sąskaitas buvo gerai
žinoma ir minėta paslauga buvo populiari – apie einamąją sąskaitą žino 84 proc., o ją turi 80 proc.
respondentų. Pažymėtina, kad net 32 proc. respondentų per pastaruosius 2 m. nepasirinko nei
vieno iš išvardytų finansinių produktų.
Atkreiptinas dėmesys, kad finansiniais produktais dažniau naudojasi aukštesnio išsimokslinimo
atstovai ir didžiausių miestų gyventojai (išskyrus debeto korteles ir ne gyvybės draudimą).
Einamąją sąskaitą dažniau turi 20–59 m. apklaustieji. Pensijų fondais dažniau naudojasi vyrai ir
20–59 m. amžiaus grupės respondentai, ne gyvybės draudimu – taip pat vyrai ir 30–49 m. amžiaus
grupės Tyrimo dalyviai. Indėlių dažniau turi moterys ir 60–69 m. amžiaus grupės respondentai.
Vertinant pasirinkimą per pastaruosius 2 metus, turėti ar debeto, ar kredito kortelę dažniau teko
rinktis jaunesniems apklaustiesiems, pensijų fondus – vyrams ir 30–39 m. amžiaus grupės respondentams.
Namų ūkio tyrimas parodė, kad respondentai, nors gana gerai vertina gebėjimą valdyti savo
finansus ir žino apie daugumą finansinių produktų, dėl nežinomų priežasčių jais naudojasi nepakankamai
aktyviai – populiariausios taupymo priemonės yra grynieji pinigai, laikomi namuose, arba
banko sąskaitoje. Trečdalis tyrime dalyvavusių respondentų prieš pasirinkdami finansinius produktus
nesvarsto jokių kitų finansinių bendrovių pasiūlymų, penktadalis apsvarstė tik įvairius tos pačios
bendrovės pasiūlymus. Lietuvos banko vienas iš finansinio švietimo uždavinių yra siekti, kad žmonės
ne tik sukauptų reikalingų žinių apie finansinius produktus, sugebėtų tinkamai įvertinti galimą
riziką ir naudą, bet ir sugebėtų išsirinkti geriausiai jų asmeninius poreikius ir siekiamus tikslus
atitinkančią finansinę paslaugą palyginę skirtingų bendrovių siūlomus finansinius produktus.

1.3. Namų ūkių skolos

Būsto paskolos

 

Būsto paskolos vertinamos remiantis viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter
tyrimai“ 2012 metų vasario–kovo mėnesį Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių, paėmusių
iš banko paskolą būstui įsigyti, apklausos rezultatais.
Lietuvos banko duomenimis, paskolas būstui yra paėmę 11,6 proc. Lietuvos namų ūkių. 96,6
proc. visų apklausos respondentų kaip pagrindinę skolinimosi priežastį įvardijo poreikį turėti nuosavą
būstą. Antra respondentų įvardyta svarbi priežastis imti tokią paskolą – didesnių pajamų perspektyva,
trečia – palankios bankų skolinimo sąlygos. Vartojimo arba kitas paskolas yra paėmę
17,5 proc. namų ūkių.
2012 m. pradžioje vidutinės namų ūkių pajamos, skirtos grąžinti paskolą būstui, sudarė 22,6
proc. namų ūkių disponuojamų pajamų. Apklausoje dalyvavę respondentai nurodė, kad jų paimtos
paskolos ir įkeisto turto santykis vidutiniškai sudaro 71 proc. Pažymėtina, kad beveik 13 proc.
respondentų nurodė jų paskolos ir įkeisto turto santykį esant 100 proc. Jeigu šių namų ūkiai taptų
nemokūs, jų įkeisto turto gali nepakakti prisiimtiems įsipareigojimams padengti.

Palyginti su praėjusiais metais, 7 procentiniais punktais sumažėjo namų ūkių, teigiančių,
kad paskola būstui įsigyti yra labai didelė našta.

Vartojimo kreditai

 

  klausimą apie apytiksliai mokamas palūkanas,
didžioji dalis respondentų nurodo gerokai mažesnes palūkanas, nei kredito davėjai taiko rinkoje.
Tokie Tyrimo rezultatai skatina daryti išvadą, kad vartotojai linkę skolintis, tačiau dažnai nežino,
kiek jiems tai kainuoja, o tai gali lemti tęstinį arba pakartotinį įsiskolinimą. Tad Lietuvos banko
vykdomos finansinio švietimo programos viena iš tikslinių auditorijų, be abejonVertinant vartojimo kreditų rinką, Tyrimo metu nustatyta, kad:
♦ Net 39 proc. apklaustųjų blogai arba labai blogai vertina savo gebėjimą neišleisti daugiau,
nei uždirba, o 36 proc. respondentų, praradę pagrindinį pajamų šaltinį, iš savo santaupų neišgyventų
ilgiau nei mėnesį.
♦ 33 proc. žmonių per praėjusius 12 mėn. susidūrė su padėtimi, kai jų pajamos nepadengė
pragyvenimo išlaidų.
♦ Susidūrusi su finansiniais sunkumais, didžioji dalis respondentų buvo linkusi skolintis: 46
proc. pasiskolino iš šeimos narių arba draugų, 8 proc. ėmė avansą, o 7 proc. apklaustųjų
pasiėmė asmeninę paskolą iš finansinių paskolų teikėjo (įskaitant banko, kredito unijos paskolas
arba smulkųjį kreditą), 3 proc. atsakiusiųjų, kad gautų grynųjų pinigų, naudojosi kredito
kortele.
♦ Į klausimą, ar per pastaruosius 12 mėn. asmeniškai ėmė kreditą arba skolinosi kasdienio
vartojimo tikslais (galimi keli atsakymai), 6 proc. respondentų atsakė, kad kreditą ėmė sąskaitoms
apmokėti, 3 proc. – sumokėti už maistą, 2 proc. – kasdienėms išlaidoms, 2 proc. –
spontaniškiems pirkiniams, 1 proc. – paremti draugus arba šeimos narius, o 0,3 proc. – dovanoms.
54 proc. apklaustųjų, pasiskolinusių šiais tikslais, atsakė, kad per paskutinius 12
mėn. kreditu naudojosi kartą, 25 proc. – nuo 2 iki 5 kartų, 18 proc. – daugiau nei 5 kartus.
♦ Iš viso į klausimą apie skolinimąsi kasdienio vartojimo tikslais teigiamai atsakė 9,7 proc.
visų apklaustųjų.
Tyrimo metu į klausimą, kokias didžiausias metines palūkanas moka už naudojamą kredito
kortelę, smulkųjį kreditą, vartojimo paskolą, lizingą (išperkamąją nuomą), daugiausia – 36 proc. –
gyventojų atsakė, kad už kreditą moka iki 5 proc. palūkanų, trečdalis – 31 proc – teigė, kad nuo 5
iki 10 proc., 24 proc. nurodė daugiau nei 10–15 proc., tik 9 proc. – daugiau nei 15 proc. Įvertinus
apklaustųjų pateiktus palūkanų dydžius, apskaičiuotos vidutinės palūkanos siekia 8,22 proc.
Apibendrinant namų ūkio skolas, galima teigti, kad dauguma Lietuvos gyventojų, susidūrusi
su finansiniais sunkumais, stengiasi mažinti išlaidas (44 proc.) arba pasirenka skolinimąsi. Didžiausią
nerimą kelia didelis jaunų (iki 25 m.) asmenų, sudariusių smulkiųjų vartojimo kreditų
sutartis, skaičius – net 36 proc. Atsakydama įės, turi būti mažas
pajamas gaunantys asmenys ir jauni žmonės, siekiant paskatinti jų atsakingą elgesį imant vartojimo
kreditus ir mokyti suvokti tokio skolinimosi tikrąją kainą.

Visą 2012-2016 metų finansinio švietimo koncepciją rasite paspaudę šią nuorodą:

http://www.lb.lt/n21049/finansinio_svietimo_koncepcija.pdf

 

 


2012 – 2016 FINANSINIO

ŠVIETIMO KONCEPCIJA



ĮŽANGA

Sąvoka „finansinis švietimas“ suprantama kaip procesas, kurio metu vartotojai tobulina savo
žinias apie finansinius produktus, daugiau sužino apie finansinę riziką bei finansų rinkos teikiamas
galimybes, ir tai leidžia jiems priimti atitinkama informacija pagrįstus ekonominius sprendimus.
Laisvai prieinamas finansinis švietimas naudingas visai visuomenei, kadangi sumažina
finansinės atskirties riziką ir skatina vartotojus planuoti bei taupyti ateičiai, o tai padeda išvengti
pernelyg didelio įsiskolinimo.
Kiekvieno namų ūkio finansinio stabilumo pagrindas – subalansuotas asmeninių finansų
biudžetas. Asmeninių finansų tvarkymas nėra tik pajamų ir išlaidų subalansavimas – tai trumpalaikių
ir ilgalaikių finansinių planų sudarymas ir įgyvendinimas, apsidraudimas nuo galimų neplanuotų
išlaidų ar nuostolių, taip pat racionalus turimo ar sukaupto turto paskirstymas. Taigi, norint
tinkamai tvarkyti asmeninius finansus, negana išmanyti aritmetiką ir ekonomiką, tam svarbus ir
teisinis išprusimas bei žinios apie finansines paslaugas. Todėl tinkamas finansinis švietimas ne tik
naudingas, bet ir reikalingas visais žmogaus, nepaisant jo amžiaus, gaunamų pajamų arba socialinės
padėties, gyvenimo etapais. Tai – mokymasis visą gyvenimą ir, jeigu kiekvienam sudaromos
sąlygos geriau suprasti finansinius produktus ir plėtoti įgūdžius, būtinus finansiniam raštingumui
didinti, t. y. suvokti finansinę riziką bei finansų rinkos teikiamas galimybes, tai padeda renkantis
finansines priemones priimti pagrįstus sprendimus. Tačiau finansinis švietimas yra tik papildoma
priemonė tinkamai vartotojų apsaugai ir atsakingai finansinių paslaugų teikėjų elgsenai užtikrinti,
ir tai nėra vienintelis informacijos asimetrijos tarp vartotojų ir paslaugos teikėjų mažinimo būdas.
Lietuvos bankas parengė šią Finansinio švietimo koncepciją (toliau – Koncepcija), skirtą dadabartiniams
ir būsimiesiems finansinių paslaugų vartotojams šviesti. Koncepcijai būdingi toliau
išvardyti požymiai:
Įtrauktis. Koncepcijoje siekiama aprėpti visus gyventojų segmentus bei visas finansines papaslaugas
ir produktus.
Bendradarbiavimas. Koncepcija skirta visiems suinteresuotiems subjektams – valstybės
institucijoms, finansų sektoriaus įmonėms, profesinėms sąjungoms, vartotojų asociacijoms ir
pavieniams asmenims, kuriuos Lietuvos bankas kviečia bendradarbiauti finansinio švietimo srityje.
Tęstinumas. Koncepcija apima 5 metų laikotarpį, tačiau įgyvendinti finansinio švietimo tikslą
trunka ilgiau, todėl prireikus ji bus vertinama, peržiūrima ir koreguojama.
Lietuvos banko parengta Koncepcija atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos
(OECD) bei Europos Komisijos nustatytus finansinio švietimo principus ir rekomendacijas.


Švietimo Koncepcija / 2012-2016 m.

I dalis. Koncepcijos pagrindimas

1. Didėjanti finansinio švietimo svarba

1.1 Pagalba gyventojams ir finansų sistemai 

 

Finansinių paslaugų sektorius nuolat kinta dėl technologijų pažangos ir globalizacijos procesų
– žmonės turi galimybę rinktis vis įvairesnius produktus ir paslaugas, sukurtus skirtingiems
poreikiams tenkinti. Tačiau daugeliui gyventojų finansiniai produktai tapo per daug sudėtingi –
dažnai sunku įvertinti prisiimamą riziką ir tikėtinus būsimus priimtų sprendimų rezultatus. Kita
vertus, finansinė atskirtis didėja dėl nesugebėjimo tinkamai pasinaudoti finansų rinkos teikiamomis
galimybėmis – net gana paprasti finansiniai produktai gali pasirodyti sudėtingi vidutiniam gyventojui,
kuris turi mažai arba apskritai neturi asmeninių finansų valdymo žinių ir įgūdžių.
Finansinis švietimas sudaro sąlygas asmenims suvokti vykstančius ekonominius procesus ir
padeda geriau orientuotis finansų pasaulyje. Finansų ir ekonomikos žinios yra pagrįstų asmeninių
finansinių sprendimų pagrindas, todėl svarbios kiekvienam žmogui kiekviename jų gyvenimo etape,
nepaisant jo amžiaus, gaunamų pajamų, gyvenamosios vietos arba vykdomos veiklos. Vaikai
mokomi suvokti pinigų vertę ir taupymo pradmenų, jaunimas – pasirengti savarankiškam gyvenimui,
suaugusiesiems finansinis švietimas reikalingas, kad jie išmoktų planuoti ir priimti svarbius
sprendimus dėl šeimos kūrimo, būsto pirkimo, pinigų kaupimo vaikų studijoms arba pensijai. Taigi
deramas finansinis raštingumas padeda racionaliai valdyti asmeninius finansus skirtingais gyvenimo
etapais.
Pakankamos finansinės žinios taip pat padeda šeimoms ir asmenims priimti tinkamus investicinius
sprendimus ir pasirinkti finansinius produktus pagal kiekvieno poreikius, lūkesčius bei
rizikos toleranciją. Finansinius dalykus išmanantys žmonės labiau linkę apsvarstyti finansų rinkos
priežiūrą vykdančių įstaigų įspėjimus dėl rizikos, geba įžvelgti ekonomikos siunčiamus signalus ir
priimti atitinkamus sprendimus. Jie mažiau linkę pirkti produktus, kurių nereikia, juos sunkiau paveikti,
kad pirktų nesuprantamus produktus arba prisiimtų riziką, dėl kurios vėliau galėtų patirti
finansinių nuostolių.
Kita vertus, turėdami pagrindinių žinių tokie žmonės yra reiklesni finansinių paslaugų teikėjams,
todėl skatina juos siūlyti naujus, kokybiškesnius produktus, didina konkurencingumą, skatina
naujovių diegimą finansų rinkoje ir teikiamų finansinių paslaugų kokybės kontrolę.
Galiausiai, finansinis švietimas skatina taupyti, didina kapitalo rinkos likvidumą, žmonių užimtumą
ir socialinę gerovę bei padeda išlaikyti pasitikėjimą finansų sistema.
 

1.2. Lietuvos namų ūkių finansinė elgsena

 

Šeimos savo finansinę elgseną turėtų vertinti realiai, atsižvelgdamos į prisiimamą riziką ir
gaunamą naudą – tik tinkamai pasirinkti finansiniai produktai leidžia užsitikrinti finansinį stabilumą.
Šiuo požiūriu finansinis raštingumas yra tarsi tiltas, jungiantis poreikius ir finansinius sprendimus. Toliau bus apžvelgti viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“
2012 m. liepos 20–rugpjūčio 10 d. Lietuvos banko užsakymu atlikto Lietuvos gyventojų finansinės
elgsenos ir raštingumo tyrimo (toliau –Tyrimas) rezultatai.
Tyrimo metu buvo apklausti 1 207 respondentai ir buvo siekiama išsiaiškinti visuomenės
finansinio raštingumo lygį, t. y. kasdienį pinigų valdymą, finansų nenumatytiems atvejams
planavimą, taip pat įvertinti namų ūkių valdytojų žinias apie finansines paslaugas ir šių žinių
taikymą praktikoje.
 

Namų ūkio biudžeto ir asmeninių finansų tvarkymo gebėjimai

 

Vertinant namų ūkio biudžeto tvarkymą, t. y. kai yra nusprendžiama, kiek namų ūkio pajamų
skirti išlaidoms, taupymui ar sąskaitų apmokėjimui, 66 proc. respondentų teigė, kad jų namų ūkis
tokį biudžetą turi, 28 proc. apklaustųjų teigė tokio biudžeto neturintys, o 6 proc. respondentų
nežinojo, ar jų namų ūkis turi biudžetą. Pažymėtina, kad iš apklaustųjų moterys ir vyresni kaip 30
m. respondentai dažniau teigė, kad jų namų ūkis turi biudžetą.
Tyrimo metu taip pat buvo vertinami asmeninių finansų tvarkymo gebėjimai, t. y. kaip asmenys
sugeba sekti savo pajamas ir išlaidas, ar sugeba neišleisti daugiau, negu uždirba, kaip pasirenka
geriausiai jų poreikius atitinkančius finansinius produktus, ar domisi pokyčiais finansų
srityje. Apklausa parodė, kad respondentai gana gerai vertina turimus asmeninių finansų tvarkymo
gebėjimus: labai gerai ir gerai pajamų ir išlaidų sekimą įvertino atitinkamai 13 proc. ir 50 proc.
respondentų, gebėjimą neišleisti daugiau, negu uždirbo, – atitinkamai 19 proc. ir 41 proc. respondentų.
Respondentai kiek blogiau vertina savo gebėjimą pasirinkti geriausiai poreikius atitinkančius
finansinius produktus: labai gerai savo gebėjimus įvertino 7 proc. apklausoje dalyvavusių
asmenų, gerai – 37 proc., o nei blogai, nei gerai – 36 proc. respondentų. Santykinai blogiausiai
respondentai vertina savo domėjimąsi pokyčiais finansų srityje: 19 proc. respondentų – blogai, o
6 proc. – labai blogai. Labai gerai arba gerai savo gebėjimus sekti pajamas ir išlaidas dažniau
vertina aukščiausio išsimokslinimo respondentai, gebėjimus neišleisti daugiau, nei uždirba, –
moterys ir vyriausi (70–79 m.) apklaustieji, o gebėjimus ieškoti geriausiai jų poreikius atitinkančio
finansinio produkto – 30–59 m. respondentai, aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Domėjimąsi
pokyčiais finansų srityje labai gerai arba gerai įvertino vyrai, 18–39 m. apklaustieji ir asmenys,
turintys aukščiausią išsimokslinimą.

Finansinių produktų žinomumas ir jų naudojimas

 

Vertinant finansinių produktų žinomumą, daugiau finansinių produktų įvardijo iki 60 m. respondentai,
aukštesnio išsimokslinimo atstovai ir didesnių miestų gyventojai. Būsto paskolą, banko
paskolą, užtikrintą turtu, ir smulkųjį kreditą dažniau paminėjo vyrai, indėlį – moterys.
Vertinant tai, kaip naudojamasi finansiniais produktais, pažymėtina, kad, nors apie finansinius
produktus žinoma gana gerai, jais naudojasi santykinai negausus gyventojų ratas, pvz.: apie
pensijų fondus žino 87 proc. respondentų, naudojasi – 43 proc., apie būsto paskolas žino 87 proc.,
naudojasi – 9 proc. respondentų, apie akcijas žino 59 proc., naudojasi – 2 proc. respondentų. Iš
apklausoje paminėtų finansinių produktų tiktai informacija apie einamąsias sąskaitas buvo gerai
žinoma ir minėta paslauga buvo populiari – apie einamąją sąskaitą žino 84 proc., o ją turi 80 proc.
respondentų. Pažymėtina, kad net 32 proc. respondentų per pastaruosius 2 m. nepasirinko nei
vieno iš išvardytų finansinių produktų.
Atkreiptinas dėmesys, kad finansiniais produktais dažniau naudojasi aukštesnio išsimokslinimo
atstovai ir didžiausių miestų gyventojai (išskyrus debeto korteles ir ne gyvybės draudimą).
Einamąją sąskaitą dažniau turi 20–59 m. apklaustieji. Pensijų fondais dažniau naudojasi vyrai ir
20–59 m. amžiaus grupės respondentai, ne gyvybės draudimu – taip pat vyrai ir 30–49 m. amžiaus
grupės Tyrimo dalyviai. Indėlių dažniau turi moterys ir 60–69 m. amžiaus grupės respondentai.
Vertinant pasirinkimą per pastaruosius 2 metus, turėti ar debeto, ar kredito kortelę dažniau teko
rinktis jaunesniems apklaustiesiems, pensijų fondus – vyrams ir 30–39 m. amžiaus grupės respondentams.
Namų ūkio tyrimas parodė, kad respondentai, nors gana gerai vertina gebėjimą valdyti savo
finansus ir žino apie daugumą finansinių produktų, dėl nežinomų priežasčių jais naudojasi nepakankamai
aktyviai – populiariausios taupymo priemonės yra grynieji pinigai, laikomi namuose, arba
banko sąskaitoje. Trečdalis tyrime dalyvavusių respondentų prieš pasirinkdami finansinius produktus
nesvarsto jokių kitų finansinių bendrovių pasiūlymų, penktadalis apsvarstė tik įvairius tos pačios
bendrovės pasiūlymus. Lietuvos banko vienas iš finansinio švietimo uždavinių yra siekti, kad žmonės
ne tik sukauptų reikalingų žinių apie finansinius produktus, sugebėtų tinkamai įvertinti galimą
riziką ir naudą, bet ir sugebėtų išsirinkti geriausiai jų asmeninius poreikius ir siekiamus tikslus
atitinkančią finansinę paslaugą palyginę skirtingų bendrovių siūlomus finansinius produktus.

1.3. Namų ūkių skolos

Būsto paskolos

 

Būsto paskolos vertinamos remiantis viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter
tyrimai“ 2012 metų vasario–kovo mėnesį Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių, paėmusių
iš banko paskolą būstui įsigyti, apklausos rezultatais.
Lietuvos banko duomenimis, paskolas būstui yra paėmę 11,6 proc. Lietuvos namų ūkių. 96,6
proc. visų apklausos respondentų kaip pagrindinę skolinimosi priežastį įvardijo poreikį turėti nuosavą
būstą. Antra respondentų įvardyta svarbi priežastis imti tokią paskolą – didesnių pajamų perspektyva,
trečia – palankios bankų skolinimo sąlygos. Vartojimo arba kitas paskolas yra paėmę
17,5 proc. namų ūkių.
2012 m. pradžioje vidutinės namų ūkių pajamos, skirtos grąžinti paskolą būstui, sudarė 22,6
proc. namų ūkių disponuojamų pajamų. Apklausoje dalyvavę respondentai nurodė, kad jų paimtos
paskolos ir įkeisto turto santykis vidutiniškai sudaro 71 proc. Pažymėtina, kad beveik 13 proc.
respondentų nurodė jų paskolos ir įkeisto turto santykį esant 100 proc. Jeigu šių namų ūkiai taptų
nemokūs, jų įkeisto turto gali nepakakti prisiimtiems įsipareigojimams padengti.

Palyginti su praėjusiais metais, 7 procentiniais punktais sumažėjo namų ūkių, teigiančių,
kad paskola būstui įsigyti yra labai didelė našta.

Vartojimo kreditai

 

  klausimą apie apytiksliai mokamas palūkanas,
didžioji dalis respondentų nurodo gerokai mažesnes palūkanas, nei kredito davėjai taiko rinkoje.
Tokie Tyrimo rezultatai skatina daryti išvadą, kad vartotojai linkę skolintis, tačiau dažnai nežino,
kiek jiems tai kainuoja, o tai gali lemti tęstinį arba pakartotinį įsiskolinimą. Tad Lietuvos banko
vykdomos finansinio švietimo programos viena iš tikslinių auditorijų, be abejonVertinant vartojimo kreditų rinką, Tyrimo metu nustatyta, kad:
♦ Net 39 proc. apklaustųjų blogai arba labai blogai vertina savo gebėjimą neišleisti daugiau,
nei uždirba, o 36 proc. respondentų, praradę pagrindinį pajamų šaltinį, iš savo santaupų neišgyventų
ilgiau nei mėnesį.
♦ 33 proc. žmonių per praėjusius 12 mėn. susidūrė su padėtimi, kai jų pajamos nepadengė
pragyvenimo išlaidų.
♦ Susidūrusi su finansiniais sunkumais, didžioji dalis respondentų buvo linkusi skolintis: 46
proc. pasiskolino iš šeimos narių arba draugų, 8 proc. ėmė avansą, o 7 proc. apklaustųjų
pasiėmė asmeninę paskolą iš finansinių paskolų teikėjo (įskaitant banko, kredito unijos paskolas
arba smulkųjį kreditą), 3 proc. atsakiusiųjų, kad gautų grynųjų pinigų, naudojosi kredito
kortele.
♦ Į klausimą, ar per pastaruosius 12 mėn. asmeniškai ėmė kreditą arba skolinosi kasdienio
vartojimo tikslais (galimi keli atsakymai), 6 proc. respondentų atsakė, kad kreditą ėmė sąskaitoms
apmokėti, 3 proc. – sumokėti už maistą, 2 proc. – kasdienėms išlaidoms, 2 proc. –
spontaniškiems pirkiniams, 1 proc. – paremti draugus arba šeimos narius, o 0,3 proc. – dovanoms.
54 proc. apklaustųjų, pasiskolinusių šiais tikslais, atsakė, kad per paskutinius 12
mėn. kreditu naudojosi kartą, 25 proc. – nuo 2 iki 5 kartų, 18 proc. – daugiau nei 5 kartus.
♦ Iš viso į klausimą apie skolinimąsi kasdienio vartojimo tikslais teigiamai atsakė 9,7 proc.
visų apklaustųjų.
Tyrimo metu į klausimą, kokias didžiausias metines palūkanas moka už naudojamą kredito
kortelę, smulkųjį kreditą, vartojimo paskolą, lizingą (išperkamąją nuomą), daugiausia – 36 proc. –
gyventojų atsakė, kad už kreditą moka iki 5 proc. palūkanų, trečdalis – 31 proc – teigė, kad nuo 5
iki 10 proc., 24 proc. nurodė daugiau nei 10–15 proc., tik 9 proc. – daugiau nei 15 proc. Įvertinus
apklaustųjų pateiktus palūkanų dydžius, apskaičiuotos vidutinės palūkanos siekia 8,22 proc.
Apibendrinant namų ūkio skolas, galima teigti, kad dauguma Lietuvos gyventojų, susidūrusi
su finansiniais sunkumais, stengiasi mažinti išlaidas (44 proc.) arba pasirenka skolinimąsi. Didžiausią
nerimą kelia didelis jaunų (iki 25 m.) asmenų, sudariusių smulkiųjų vartojimo kreditų
sutartis, skaičius – net 36 proc. Atsakydama įės, turi būti mažas
pajamas gaunantys asmenys ir jauni žmonės, siekiant paskatinti jų atsakingą elgesį imant vartojimo
kreditus ir mokyti suvokti tokio skolinimosi tikrąją kainą.

Visą 2012-2016 metų finansinio švietimo koncepciją rasite paspaudę šią nuorodą:

http://www.lb.lt/n21049/finansinio_svietimo_koncepcija.pdf