Lietuvos gyventojai mano, kad socialinio draudimo sistema turėtų būti valstybinė

2013-02-12

 

Daugelis šalies gyventojų pritaria, kad socialinio draudimo sistema būtų privaloma ir kad ja rūpintųsi valstybė. Tai parodė praėjusį gruodį atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa.

„Sodros“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, du trečdaliai (66 proc.) apklausos dalyvių mano, kad socialinio draudimo sistema turėtų būti valstybinė. Respondentai tokią savo nuomonę argumentavo sakydami, kad žmonės labiau pasitiki valstybiniu draudimu (31 proc.), baiminasi privačių bendrovių bankrotų (44 proc.), mano, kad kai kuriomis draudimo rūšimis privačioms bendrovėms drausti neapsimoka (26 proc.).

Pusė visų apklaustųjų įsitikinimu, dauguma žmonių nesirūpina savo ateitimi, o ištikus nelaimei reikalauja valstybės pagalbos. Dar trečdalis mano, kad žmonės nelinkę solidariai padėti socialiai pažeidžiamiems asmenims, todėl valstybės vaidmuo čia išlieka svarbus.

„Valstybinės socialinio draudimo sistemos poreikį rodo ir tai, kad didžioji dauguma gyventojų rinktųsi dalyvavimą joje, net jeigu tai būtų neprivaloma (64 proc.). Paklausti koks būdas kaupti pensiją jiems atrodo patraukliausias, daugiausia respondentų (33 proc.) apsirūpinti pensija senatvei rinktųsi variantą paskirstyti draudimo įmoką tarp „Sodros“ ir privataus pensijų fondo ir pensiją gauti iš abiejų šaltinių“, - sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Dar 30 proc. mano, kad geriau visą įmoką mokėti ir pensiją gauti tik iš „Sodros“, 18 proc. – taupyti lėšas savarankiškai, o 13 proc. apklaustųjų rinktųsi pensiją kaupti vien privačiuose pensijų fonduose.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad beveik pusė apklaustųjų vis tik nežino, jog pasirinkus būdą kaupti abiejuose – „Sodroje“ ir privačiuose pensijų fonduose - ta dalimi, kurią jie skirs pastariesiems, atitinkamai sumažės jų pensijos kaupimo dalis „Sodroje“ (48 proc.).

„Labai svarbu, kad žmonės labai atsakingai pasidomėtų ir įvertintų visas detales prieš pasirinkdami vieną ar kitą kaupimo pensijai variantą, kad vėliau netektų susidurti su netikėtais rezultatais. Apytiksliai apskaičiuoti kokios pensijos senatvėje galima bus tikėtis pasirinkus vieną ar kitą būdą, bus galima pasitikrinti ir pasinaudojant specialios skaičiuoklės pagalba. Ji jau baigiama rengti ir artimiausiu metu bus pristatyta visuomenei“, - sako A. Bitinas.

Paprašyti įvardinti valstybinio socialinio draudimo trūkumus, gyventojai vardijo per mažas „Sodros“ išmokas (56 proc. respondentų), didelę biurokratiją (40 proc.), deficitinį „Sodros“ biudžetą (40 proc.), per dideles socialinio draudimo įmokas (32 proc.).

Beveik pusė (43 proc.) apklausos dalyvių sutiktų, kad siekiant subalansuoti „Sodros“ biudžetą būtų didinamos ne socialinio draudimo įmokos, o kiti mokesčiai (pvz., pridėtinės vertės, akcizai ir kt.).

Tyrimas taip pat parodė, kad gyventojai gerai supranta, nuo ko priklauso socialinio draudimo išmokų dydis: 88 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad nuo legalaus darbo stažo, 70 proc. – nuo sumokėtų įmokų, 66 proc. – nuo amžiaus. Paklausti, kiek procentų nuo darbo užmokesčio socialiniam draudimui sumoka darbdavys ir darbuotojas, visiškai tiksliai atsakė maždaug trečdalis apklausos dalyvių.

Iš visų respondentų antrosios pakopos šiuo metu pensijų sistemoje nurodė dalyvaujantys 40 proc. Tarp dirbančiųjų apklausos dalyvių šis dydis siekė 57 proc. „Sodros“ duomenimis, antros pakopos pensijų kaupimo sutartis yra pasirašę apie 83 proc. visų apdraustųjų. Taigi, galima daryti prielaidą, kad apie ketvirtadalis darbuotojų nežino apie savo dalyvavimą privačiame pensijų kaupime.

Šalies gyventojų nuomonės tyrimą 2012 m. gruodžio 12 d. – 23 d. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. 75-iose šalies vietovėse iš viso buvo apklausta 1007 18-75 metų amžiaus gyventojų.


Lietuvos gyventojai mano, kad socialinio draudimo sistema turėtų būti valstybinė

2013-02-12

 

Daugelis šalies gyventojų pritaria, kad socialinio draudimo sistema būtų privaloma ir kad ja rūpintųsi valstybė. Tai parodė praėjusį gruodį atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa.

„Sodros“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, du trečdaliai (66 proc.) apklausos dalyvių mano, kad socialinio draudimo sistema turėtų būti valstybinė. Respondentai tokią savo nuomonę argumentavo sakydami, kad žmonės labiau pasitiki valstybiniu draudimu (31 proc.), baiminasi privačių bendrovių bankrotų (44 proc.), mano, kad kai kuriomis draudimo rūšimis privačioms bendrovėms drausti neapsimoka (26 proc.).

Pusė visų apklaustųjų įsitikinimu, dauguma žmonių nesirūpina savo ateitimi, o ištikus nelaimei reikalauja valstybės pagalbos. Dar trečdalis mano, kad žmonės nelinkę solidariai padėti socialiai pažeidžiamiems asmenims, todėl valstybės vaidmuo čia išlieka svarbus.

„Valstybinės socialinio draudimo sistemos poreikį rodo ir tai, kad didžioji dauguma gyventojų rinktųsi dalyvavimą joje, net jeigu tai būtų neprivaloma (64 proc.). Paklausti koks būdas kaupti pensiją jiems atrodo patraukliausias, daugiausia respondentų (33 proc.) apsirūpinti pensija senatvei rinktųsi variantą paskirstyti draudimo įmoką tarp „Sodros“ ir privataus pensijų fondo ir pensiją gauti iš abiejų šaltinių“, - sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Dar 30 proc. mano, kad geriau visą įmoką mokėti ir pensiją gauti tik iš „Sodros“, 18 proc. – taupyti lėšas savarankiškai, o 13 proc. apklaustųjų rinktųsi pensiją kaupti vien privačiuose pensijų fonduose.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad beveik pusė apklaustųjų vis tik nežino, jog pasirinkus būdą kaupti abiejuose – „Sodroje“ ir privačiuose pensijų fonduose - ta dalimi, kurią jie skirs pastariesiems, atitinkamai sumažės jų pensijos kaupimo dalis „Sodroje“ (48 proc.).

„Labai svarbu, kad žmonės labai atsakingai pasidomėtų ir įvertintų visas detales prieš pasirinkdami vieną ar kitą kaupimo pensijai variantą, kad vėliau netektų susidurti su netikėtais rezultatais. Apytiksliai apskaičiuoti kokios pensijos senatvėje galima bus tikėtis pasirinkus vieną ar kitą būdą, bus galima pasitikrinti ir pasinaudojant specialios skaičiuoklės pagalba. Ji jau baigiama rengti ir artimiausiu metu bus pristatyta visuomenei“, - sako A. Bitinas.

Paprašyti įvardinti valstybinio socialinio draudimo trūkumus, gyventojai vardijo per mažas „Sodros“ išmokas (56 proc. respondentų), didelę biurokratiją (40 proc.), deficitinį „Sodros“ biudžetą (40 proc.), per dideles socialinio draudimo įmokas (32 proc.).

Beveik pusė (43 proc.) apklausos dalyvių sutiktų, kad siekiant subalansuoti „Sodros“ biudžetą būtų didinamos ne socialinio draudimo įmokos, o kiti mokesčiai (pvz., pridėtinės vertės, akcizai ir kt.).

Tyrimas taip pat parodė, kad gyventojai gerai supranta, nuo ko priklauso socialinio draudimo išmokų dydis: 88 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad nuo legalaus darbo stažo, 70 proc. – nuo sumokėtų įmokų, 66 proc. – nuo amžiaus. Paklausti, kiek procentų nuo darbo užmokesčio socialiniam draudimui sumoka darbdavys ir darbuotojas, visiškai tiksliai atsakė maždaug trečdalis apklausos dalyvių.

Iš visų respondentų antrosios pakopos šiuo metu pensijų sistemoje nurodė dalyvaujantys 40 proc. Tarp dirbančiųjų apklausos dalyvių šis dydis siekė 57 proc. „Sodros“ duomenimis, antros pakopos pensijų kaupimo sutartis yra pasirašę apie 83 proc. visų apdraustųjų. Taigi, galima daryti prielaidą, kad apie ketvirtadalis darbuotojų nežino apie savo dalyvavimą privačiame pensijų kaupime.

Šalies gyventojų nuomonės tyrimą 2012 m. gruodžio 12 d. – 23 d. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. 75-iose šalies vietovėse iš viso buvo apklausta 1007 18-75 metų amžiaus gyventojų.