Lietuvos bankas: daugiau nei pusė vartotojų neskaito finansinių sutarčių

Sutartį dėl finansinių produktų ar paslaugų prieš pasirašydami visada perskaito tik 43 proc. apklaustųjų, niekada sutarties neskaito arba ją skaito retai 12 proc. gyventojų, kartais – 16 proc., dažnai tai daro 29 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų, rodo Lietuvos banko inicijuotas Lietuvos gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas.

„Nepakankamai domėdamiesi pagal sutartis prisiimamais įsipareigojimais ir teisėmis vartotojai rizikuoja patirti rimtų nepatogumų. Todėl raginame sutartis dėl finansinių produktų ar paslaugų skaityti ypač įdėmiai, o sprendimus priimti apsvarsčius kelis variantus. Skubėjimas tokioje svarbioje srityje kaip asmeniniai finansai – nepateisinamas“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai sutartis skaityti linkę 18–19 m. amžiaus grupės respondentai – tik kas penktas šio amžiaus jaunuolis teigia visada perskaitantis sutartis dėl finansinių paslaugų. 40–49 m. respondentai ir aukštesnio išsimokslinimo atstovai dažniau teigė, kad visada prieš pasirašydami perskaito sutartį.

„Reiktų ne tik skaityti, bet ir įsigilinti į sutartį, dar prieš pasirašant: išsiaiškinti visus nežinomus terminus, paprašyti pateikti pavyzdžių, kaip būtų traktuojamas vienas ar kitas atvejis. Mes, kaip vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjanti institucija, deja, neretai turime atmesti vartotojo reikalavimą, nes paaiškėja, kad jis pats būna sutarties neskaitęs, į ją neįsigilinęs ar klaidingai supratęs“, – teigė D. Andriukaitis.

Pavyzdžiui, įprastai turto draudimo sutartyse apibrėžiama, nuo kokios gamtinės jėgos ar kitokių veiksnių poveikio apdraudžiamas turtas, t. y. ne bet koks vėjas bus laikomas tuo vėju, dėl kurio padarytos žalos bus mokama draudimo išmoka, o tik tokio stiprumo, kuris nurodytas sutartyje.

Atidžiai turėtų būti skaitomos ir sutartys dėl paskolų, nes bankų klientų, norinčių pirma laiko grąžinti paskolas, gali laukti nemaloni staigmena – pareiga sumokėti tam tikrą procentą nuo grąžinamos sumos.

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į sutarčių, sudaromų dėl mokėjimo paslaugų, sąskaitų, sąlygas. Jose paprastai numatoma, kokiu būdu bus nustatomi arba keičiami įvairūs komisiniai atlyginimai. Neretai naujieji komisiniai atlyginimai arba jų dydžiai skelbiami viešai, kiekvienas klientas asmeniškai neinformuojamas.

Gyventojų tyrimas, kurį Lietuvos banko užsakymu atliko Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, vyko 2012 m. liepos 20 – rugpjūčio 10 d., iš viso apklausti 1,207 tūkst. respondentai nuo 18 iki 79 metų amžiaus.


Lietuvos bankas: daugiau nei pusė vartotojų neskaito finansinių sutarčių

Sutartį dėl finansinių produktų ar paslaugų prieš pasirašydami visada perskaito tik 43 proc. apklaustųjų, niekada sutarties neskaito arba ją skaito retai 12 proc. gyventojų, kartais – 16 proc., dažnai tai daro 29 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų, rodo Lietuvos banko inicijuotas Lietuvos gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas.

„Nepakankamai domėdamiesi pagal sutartis prisiimamais įsipareigojimais ir teisėmis vartotojai rizikuoja patirti rimtų nepatogumų. Todėl raginame sutartis dėl finansinių produktų ar paslaugų skaityti ypač įdėmiai, o sprendimus priimti apsvarsčius kelis variantus. Skubėjimas tokioje svarbioje srityje kaip asmeniniai finansai – nepateisinamas“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininkas Darius Andriukaitis.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai sutartis skaityti linkę 18–19 m. amžiaus grupės respondentai – tik kas penktas šio amžiaus jaunuolis teigia visada perskaitantis sutartis dėl finansinių paslaugų. 40–49 m. respondentai ir aukštesnio išsimokslinimo atstovai dažniau teigė, kad visada prieš pasirašydami perskaito sutartį.

„Reiktų ne tik skaityti, bet ir įsigilinti į sutartį, dar prieš pasirašant: išsiaiškinti visus nežinomus terminus, paprašyti pateikti pavyzdžių, kaip būtų traktuojamas vienas ar kitas atvejis. Mes, kaip vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjanti institucija, deja, neretai turime atmesti vartotojo reikalavimą, nes paaiškėja, kad jis pats būna sutarties neskaitęs, į ją neįsigilinęs ar klaidingai supratęs“, – teigė D. Andriukaitis.

Pavyzdžiui, įprastai turto draudimo sutartyse apibrėžiama, nuo kokios gamtinės jėgos ar kitokių veiksnių poveikio apdraudžiamas turtas, t. y. ne bet koks vėjas bus laikomas tuo vėju, dėl kurio padarytos žalos bus mokama draudimo išmoka, o tik tokio stiprumo, kuris nurodytas sutartyje.

Atidžiai turėtų būti skaitomos ir sutartys dėl paskolų, nes bankų klientų, norinčių pirma laiko grąžinti paskolas, gali laukti nemaloni staigmena – pareiga sumokėti tam tikrą procentą nuo grąžinamos sumos.

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į sutarčių, sudaromų dėl mokėjimo paslaugų, sąskaitų, sąlygas. Jose paprastai numatoma, kokiu būdu bus nustatomi arba keičiami įvairūs komisiniai atlyginimai. Neretai naujieji komisiniai atlyginimai arba jų dydžiai skelbiami viešai, kiekvienas klientas asmeniškai neinformuojamas.

Gyventojų tyrimas, kurį Lietuvos banko užsakymu atliko Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, vyko 2012 m. liepos 20 – rugpjūčio 10 d., iš viso apklausti 1,207 tūkst. respondentai nuo 18 iki 79 metų amžiaus.