Kaip lietuviai elgiasi susirgę ir kuo gydosi

Kaip parodė apklausa, kurią DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, didžioji dauguma Lietuvos piliečių gydosi patys. Tik šeštadalis respondentų dėl vaistų vartojimo tariasi su gydytoju, 40 proc. į darbą eina, kol pajėgia. Anot medikų, riba, kai jau reikia sustoti, suprantama skirtingai. Pasitaiko ir tokių pacientų, kuriems ne kliūtis eiti į darbą net turint 39 laipsnių temperatūrą.

80 proc. respondentų gydosi savarankiškai

Tyrimo duomenimis, daugiau nei 80 proc. respondentų gydosi savarankiškai

Su artimaisiais dažniau pasitaria vyrai bei jaunesnio amžiaus respondentai. Moterys bei vyresnio amžiaus atstovai dažniau linkę pasitarti su vaistininku, kreipiasi į gydytoją arba gydosi išbandytais vaistais savo nuožiūra. Į vaistininką konsultacijos taip pat dažniau kreipiasi 26-45 metų gyventojai.

<br><a target="_blank" href="http://www.DELFI.lt/">DELFI</a>

Laisvės pr. šeimos klinikos šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė teigė, kad pirmą ligos dieną paprastai kreipiasi mamos dėl vaikų. „Net jei būna ne pirmas vaikas ir jau nemažas, vis tiek mamos dažnai nori pasitarti, ką daryti. Vyrai labai retai ateina, bet jie dėl visko retai kreipiasi – paprastai juos atveda žmonos arba mamos“, - pasakojo pašnekovė.

Anot medikės, žmonės iš tiesų dažniau tariasi su vaistininku nei su gydytoju, o dalis pacientų renkasi tuos vaistus, kurie tuo metu labiausiai reklamuojami.

„Tik kai liga nepraeina 4-5 dienas, tuomet jie pasirodo, neretai jau su komplikacijomis. Beje, yra ir kita grupė žmonių, kurie atlekia iškart, kai vos suskausta gerklę ar prasideda sloga. Tai turbūt dvi blogiausios grupės – vieni pasirodo jau savaitę karščiuodami, užleidę ligą, o kiti atlekia vos tik kažką pajutę.

Ar gydytojas paprastą peršalimą gydytų kitaip nei pacientas? Ir taip, ir ne. Viena vertus, aš pakoreguoju jų pasirinktus vaistus, kita vertus, kai pacientas ateina pirmą ligos dieną, dar nieko konkretaus pasakyti neįmanoma, net tyrimai dar būna nepakitę. Aš pasakau, kad reikia gulėti, gerti daug skysčių, kovoti su temperatūra, jei ji didesnė nei 38,5 laipsnio, ir mažinti tuos simptomus, kurie yra, pavyzdžiui, plauti nosį, skalauti gerklę. Esant virusui paprastai trečią parą temperatūra ima kristi, todėl eiti žmogui pas gydytoją per tas dvi pirmas paras iš tiesų nėra tikslo, jei simptomai nėra grėsmingi“, - aiškino šeimos gydytoja.

Chemija ir natūralūs gydymo būdai – 1:1

Vaistų grupės, kurioms respondentai teikia pirmenybę, pasiskirsčiusios maždaug po lygiai. Įprastus cheminius vaistus renkasi beveik 31 proc. respondentų, o vaistažoles ir homeopatinius preparatus – atitinkamai apie 20 ir 11 proc. (iš viso 31 proc.). Dar 35 proc. respondentų stengiasi derinti tiek chemiją, tiek natūralius gydymo būdus.

Įprastus cheminius vaistus dažniau renkasi vyrai ir jaunesnio amžiaus respondentai. Vaistažoles, arbatas bei homeopatinius preparatus dažniau renkasi moterys, 26-45 metų amžiaus tyrimo dalyviai, rajonų centrų gyventojai. Vyresni nei 55 metų apklaustieji dažniau derina įvairius preparatus.

<br><a target="_blank" href="http://www.DELFI.lt/">DELFI</a>

N. Vaicekauskienė teigė savo praktikoje matanti panašias tendencijas. „Yra žmonių, labai besidominčių ir besigilinančių į natūralią mediciną. Iš esmės didesnė dalis pacientų stengiasi iškart nepulti prie cheminių vaistų, gydosi žoliniais preparatais. Iš dalies jie teisūs, nes vaistai virusui gydyti egzistuoja tik esant tam tikroms ligoms, o prie paprasto peršalimo gali būti lengvinami tik simptomai. Pastebėjau, kad ypač cheminių vaistų vengia jaunos mamos. Kita vertus, yra darbingo amžiaus žmonių, kurie negali sau leisti gydytis net dvi dienas. Jie važinėja, skraido ir iškart reikalauja antibiotiko, kaip vaisto nuo visų ligų, arba prašo tuoj pat juos pastatyti ant kojų greitai. Aiškinimai, kad esant virusui reikia tiesiog išsigulėti, nepadeda“, - pasakojo medikė.

Darbdaviai tampa liberalesni – leidžia darbuotojams 2 dienas sirgti be gydytojo

Apklausos metu bandyta išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai derina ligą ir darbą. Pasirodė, kad į darbą, kol leidžia jėgos, eina 41,5 proc. respondentų, tačiau panašus skaičius – 38 proc. – bent keletą dienų lieka namuose ir nedirba. Dirba iš namų vos 6 proc.

Į darbą, kol leidžia jėgos, dažniau eina vyrai, jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai. Kelias dienas namuose dažniau praleidžia moterys, vidutinių pajamų ir vidutinio išsimokslinimo atstovai. Darbą iš namų dažniau renkasi vadovai, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų ir didmiesčių gyventojai.

<br><a target="_blank" href="http://www.DELFI.lt/">DELFI</a>

Paklausta, ar jos nestebina toks didelis skaičius žmonių, kurie visgi susirgę lieka namuose – žinia, lietuviai nelabai linkę rūpintis savo sveikata, – N. Vaicekauskienė teigė pastebėjusi, kad šiandien darbdaviai liberalesni. „Sumažėjus kompensacijai už ligos laikotarpį, žmonės vengia imti biuletenį. Jei mato, kad greitai nepasveiks, ima atostogas. Tačiau taip pat yra nemažai žmonių, kuriems darbdaviai leidžia pabūti namuose ir išsigulėti be gydytojo pažymos. Jei per jas pasveikti nepavyksta, jie tik tuomet ateina“, - sakė pašnekovė.

Anot pašnekovės, riba, kada žmogus save laiko nepajėgiu eiti į darbą, gali būti labai skirtinga. Vienas jau suslogavęs lieka namuose, kitas ir esant 39 temperatūrai išgeria temperatūrą mažinančių vaistų ir eina į darbą.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų lapkričio 16–29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!



Kaip lietuviai elgiasi susirgę ir kuo gydosi

Kaip parodė apklausa, kurią DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, didžioji dauguma Lietuvos piliečių gydosi patys. Tik šeštadalis respondentų dėl vaistų vartojimo tariasi su gydytoju, 40 proc. į darbą eina, kol pajėgia. Anot medikų, riba, kai jau reikia sustoti, suprantama skirtingai. Pasitaiko ir tokių pacientų, kuriems ne kliūtis eiti į darbą net turint 39 laipsnių temperatūrą.

80 proc. respondentų gydosi savarankiškai

Tyrimo duomenimis, daugiau nei 80 proc. respondentų gydosi savarankiškai

Su artimaisiais dažniau pasitaria vyrai bei jaunesnio amžiaus respondentai. Moterys bei vyresnio amžiaus atstovai dažniau linkę pasitarti su vaistininku, kreipiasi į gydytoją arba gydosi išbandytais vaistais savo nuožiūra. Į vaistininką konsultacijos taip pat dažniau kreipiasi 26-45 metų gyventojai.

<br><a target="_blank" href="http://www.DELFI.lt/">DELFI</a>

Laisvės pr. šeimos klinikos šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė teigė, kad pirmą ligos dieną paprastai kreipiasi mamos dėl vaikų. „Net jei būna ne pirmas vaikas ir jau nemažas, vis tiek mamos dažnai nori pasitarti, ką daryti. Vyrai labai retai ateina, bet jie dėl visko retai kreipiasi – paprastai juos atveda žmonos arba mamos“, - pasakojo pašnekovė.

Anot medikės, žmonės iš tiesų dažniau tariasi su vaistininku nei su gydytoju, o dalis pacientų renkasi tuos vaistus, kurie tuo metu labiausiai reklamuojami.

„Tik kai liga nepraeina 4-5 dienas, tuomet jie pasirodo, neretai jau su komplikacijomis. Beje, yra ir kita grupė žmonių, kurie atlekia iškart, kai vos suskausta gerklę ar prasideda sloga. Tai turbūt dvi blogiausios grupės – vieni pasirodo jau savaitę karščiuodami, užleidę ligą, o kiti atlekia vos tik kažką pajutę.

Ar gydytojas paprastą peršalimą gydytų kitaip nei pacientas? Ir taip, ir ne. Viena vertus, aš pakoreguoju jų pasirinktus vaistus, kita vertus, kai pacientas ateina pirmą ligos dieną, dar nieko konkretaus pasakyti neįmanoma, net tyrimai dar būna nepakitę. Aš pasakau, kad reikia gulėti, gerti daug skysčių, kovoti su temperatūra, jei ji didesnė nei 38,5 laipsnio, ir mažinti tuos simptomus, kurie yra, pavyzdžiui, plauti nosį, skalauti gerklę. Esant virusui paprastai trečią parą temperatūra ima kristi, todėl eiti žmogui pas gydytoją per tas dvi pirmas paras iš tiesų nėra tikslo, jei simptomai nėra grėsmingi“, - aiškino šeimos gydytoja.

Chemija ir natūralūs gydymo būdai – 1:1

Vaistų grupės, kurioms respondentai teikia pirmenybę, pasiskirsčiusios maždaug po lygiai. Įprastus cheminius vaistus renkasi beveik 31 proc. respondentų, o vaistažoles ir homeopatinius preparatus – atitinkamai apie 20 ir 11 proc. (iš viso 31 proc.). Dar 35 proc. respondentų stengiasi derinti tiek chemiją, tiek natūralius gydymo būdus.

Įprastus cheminius vaistus dažniau renkasi vyrai ir jaunesnio amžiaus respondentai. Vaistažoles, arbatas bei homeopatinius preparatus dažniau renkasi moterys, 26-45 metų amžiaus tyrimo dalyviai, rajonų centrų gyventojai. Vyresni nei 55 metų apklaustieji dažniau derina įvairius preparatus.

<br><a target="_blank" href="http://www.DELFI.lt/">DELFI</a>

N. Vaicekauskienė teigė savo praktikoje matanti panašias tendencijas. „Yra žmonių, labai besidominčių ir besigilinančių į natūralią mediciną. Iš esmės didesnė dalis pacientų stengiasi iškart nepulti prie cheminių vaistų, gydosi žoliniais preparatais. Iš dalies jie teisūs, nes vaistai virusui gydyti egzistuoja tik esant tam tikroms ligoms, o prie paprasto peršalimo gali būti lengvinami tik simptomai. Pastebėjau, kad ypač cheminių vaistų vengia jaunos mamos. Kita vertus, yra darbingo amžiaus žmonių, kurie negali sau leisti gydytis net dvi dienas. Jie važinėja, skraido ir iškart reikalauja antibiotiko, kaip vaisto nuo visų ligų, arba prašo tuoj pat juos pastatyti ant kojų greitai. Aiškinimai, kad esant virusui reikia tiesiog išsigulėti, nepadeda“, - pasakojo medikė.

Darbdaviai tampa liberalesni – leidžia darbuotojams 2 dienas sirgti be gydytojo

Apklausos metu bandyta išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai derina ligą ir darbą. Pasirodė, kad į darbą, kol leidžia jėgos, eina 41,5 proc. respondentų, tačiau panašus skaičius – 38 proc. – bent keletą dienų lieka namuose ir nedirba. Dirba iš namų vos 6 proc.

Į darbą, kol leidžia jėgos, dažniau eina vyrai, jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai. Kelias dienas namuose dažniau praleidžia moterys, vidutinių pajamų ir vidutinio išsimokslinimo atstovai. Darbą iš namų dažniau renkasi vadovai, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų ir didmiesčių gyventojai.

<br><a target="_blank" href="http://www.DELFI.lt/">DELFI</a>

Paklausta, ar jos nestebina toks didelis skaičius žmonių, kurie visgi susirgę lieka namuose – žinia, lietuviai nelabai linkę rūpintis savo sveikata, – N. Vaicekauskienė teigė pastebėjusi, kad šiandien darbdaviai liberalesni. „Sumažėjus kompensacijai už ligos laikotarpį, žmonės vengia imti biuletenį. Jei mato, kad greitai nepasveiks, ima atostogas. Tačiau taip pat yra nemažai žmonių, kuriems darbdaviai leidžia pabūti namuose ir išsigulėti be gydytojo pažymos. Jei per jas pasveikti nepavyksta, jie tik tuomet ateina“, - sakė pašnekovė.

Anot pašnekovės, riba, kada žmogus save laiko nepajėgiu eiti į darbą, gali būti labai skirtinga. Vienas jau suslogavęs lieka namuose, kitas ir esant 39 temperatūrai išgeria temperatūrą mažinančių vaistų ir eina į darbą.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų lapkričio 16–29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!