Kas skuba įsigyti nuosavą būstą?

2013-01-03
 
 
Mažiausiai laiko pirkdami būstą sugaišta vyrai, jaunimas bei mažesniuose miesteliuose ar kaimuose gyvenantys žmonės, taip pat gaunantys mažesnes pajamas, rodo „Swedbank” užsakymu šiemet rugpjūtį atlikta „Spinter“ apklausa.

„Tyrimas rodo, kad įsigydami būstą vyrai greičiau apsisprendžia nei moterys, jauni žmonės bei turintys žemesnį išsilavinimą taip pat greičiau priima sprendimą, - sako „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė. - Tačiau didžiausias gyventojų nuogąstavimas nepriklauso nuo pajamų, išsilavinimo ar gyvenamosios vietos – ar už būstą mokama kaina atitinka gaunamą kokybę.“

Apklausos duomenimis, dauguma Lietuvos gyventojų užtrunka pusę metų ir ilgiau rinkdamiesi būstą – tiek laiko konsultacijoms skiria 38 proc. apklaustųjų. 31 proc. respondentų nurodė, kad prieš pirkdami būstą „keletą savaičių ar net mėnesių“ svarstytų, konsultuotųsi su artimaisiais, draugais, taip pat finansininkais ir kitais nuosavą būstą įsigijusiais asmenimis. Tačiau 16 proc. būstą pirktų vos radę tinkamą variantą, o 15 proc. nežinojo arba neatsakė.

„Pirkti nekilnojamąjį turtą (NT) yra brangu, todėl šis pirkinys yra daromas atsakingai, ne kaip įsigyjant batus: atėjau, patiko, gražu ir imu. Mažų mažiausiai, ką reikėtų padaryti, tai pasitarti su specialistais, pažįstamais, draugais. Žinoma, reikia prisiminti, kad lietuviai yra visų galų meistrai ir jie išmano ne tik apie „Euroviziją“ ir krepšinį, bet viską žino ir apie NT, tad dažnai specialisto konsultaciją pakeičia draugai. Tačiau tai, kad procesas užtrunka pusę metų yra normalu, kartais jis trunka ir ilgiau, ypač kai ieškoma specifinės vietos: palėpės senamiestyje, buto centriniuose miesto rajonuose ar kito svajonių būsto. Šiuo metu rinka yra pirkėjo: jis gali ilgai rinktis, apžiūrėti, derėtis – ne kaip NT burbulo metu, kai visi skubėjo ir pirkti, ir parduoti“, - sakė NT bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

Moterys renkasi lėčiau


Tyrimo metu paaiškėjo, jog vyrai sparčiau renkasi būstą nei moterys, pavyzdžiui, 18 proc. vyrų nurodė, kad pirktų tinkamą vos radę (atitinkamai - 15 proc. moterų), keletą savaičių ar mėnesių svarstytų 36 proc. vyrų ir 27 proc. moterų, tačiau ilgiau nei pusę metų apie planuojamą įsigyti NT tartųsi 32 proc. vyrų ir 43 proc. moterų.

Taip pat greičiau pirkti patikusį būstą apsisprendžia jaunimas iki 25-erių: radę tinkamą būstą iškart jį pirktų 22 proc., o dar 36 proc. greičiausiai svarstytų “keletą savaičių ar net mėnesių”. Dauguma vyresnio amžiaus gyventojų yra linkę būsto dairytis keletą mėnesių ir daugiau.

„Gal ir batus vyrai greičiau išsirenka, - juokauja M. Čiulada. - O tai, kad jaunimas greičiau apsisprendžia, galima paaiškinti patirties stoka, be to, jie namus perka retai, dažniausiai įsigyjami nedideli butukai „ne visam gyvenimui“ iki 200 tūkst. litų vertės. Natūralu, jog sukūrus šeimą, jie gali kraustytis į didesnį būstą.“

Sprendimo pirkti NT sparta priklauso ir nuo pajamų: apklausos duomenimis, uždirbantys mažiau yra linkę sprendimą priimti greičiau.

Be to, greičiau apsisprendžia ne didmiesčių gyventojai: 19 proc. miestelių ir 16 proc. kaimų gyventojai tinkamą būstą jį pirktų vos radę, kai taip elgtųsi tik 15 proc. žmonių iš didmiesčių. Keletą savaičių ar mėnesių sprendimą pirkti būstą svarstytų po 34 proc. didmiesčių ir miestelių gyventojų, tačiau tik 24 proc. gyvenančių kaime.

„Dėsninga, jog ilgiausiai dėl būsto sprendžia didmiesčių gyventojai – NT rinka tokiems svarstymams ypač palanki sostinėje. Pavyzdžiui, šių metų trečią ketvirtį Vilniuje buvo užfiksuotas didžiausias naujos statybos gyvenamųjų būsto pasiūlos ūgtelėjimas nuo 2009 m., o senos statybos būsto pasiūla išliko stabili – tad gyventojams yra iš ko rinktis. Mažesniuose miestuose didelio būstų pasirinkimo nėra, todėl ketinantys jį įsigyti žmonės arba laikinai atideda būsto pirkimą ir periodiškai jo žvalgosi, arba radę tinkamiausią perką jį iš karto“, - paaiškina J. Gumuliauskienė.

„Mažesniuose miesteliuose apskritai parduodamo būsto pasiūlymų yra pakankamai mažai, todėl mažiau parduodama ir mažiau perkama - natūralu, jog kai yra tokia rinka, nepavyksta apžiūrėti kelių analogiškų variantų, o jei pirkinys iš esmės atitinka poreikius, jis perkamas, nors sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose pirkėjai būstus gali rinktis iš kelių variantų“, - antrina M. Čiulada.

Apklausoje šiemet rugpjūtį dalyvavo 1007 gyventojų.

Gyventojų įpročiai pasikeitė

Paprašytas palyginti, kaip pasikeitė gyventojų įpročiai, M. Čiulada sako, jog tai lėmė keli veiksniai.

„Ilgiau trunkantį NT pasirinkimą lemia ne tik krizės įtaka, bet ir tai, kad nauja statyba šiek tiek susigadino savo reputaciją kokybės prasme, nes pučiantis NT burbului buvo statoma greitai ir ne visuomet kokybiškai: statyta ir žiemos metu, kai ne visuomet tai daryti rekomenduojama. Todėl natūralu, kad žmonės nori apžiūrėti ne vieną variantą ir paprašo kaimynų konsultacijų, net ir išsirinkę žmonės nori papildomai pasitikslinti. Nebent žmogus turto ieškojo pusę metų ar daugiau, tuomet jis žino, ko nori, žino, ko ieško, ir yra įvertinęs kainas, o kai rinkoje atsiranda puikus pasiūlymas, priimti sprendimą neužtrunka“, - dėsto jis.

M.Čiulada sako, jog ekonominio pakilimo metu gyventojams buvo lengva priimti sprendimą dėl NT įsigijimo, tačiau dabar situacija pasikeitė.

„Kai pūtėsi NT burbulas, NT kainos nuolat kilo, o žmonės dažniausiai pirkdavo svetimais, t.y. bankų, pinigais, tad susidarė iliuzija, kad įdėjus keliasdešimt tūkstančių litų gauni kelių šimtų tūkstančių vertės būstą, jo vertė nuolat auga - tai smagu, o dar jį pardavus galima uždirbti, nes tuo metu kainos augo. Toks sprendimas daugeliui žmonių atrodė lengvas ir lengvai priimamas. Dabar NT rinka šliaužia dugnu, o su banku eiti obuoliauti irgi mažai kas trokšta, būstas dažnai perkamas ir nuosavomis lėšomis, tad nebelieka iliuzijos, kad butą nusiperki už 20 tūkst. litų, o kai sumoki 100 tūkst., o kartais ir daugiau, savų pinigų yra gaila, nes jie ne loterijoje laimimi, o sunkiai uždirbami“, - pasakoja M. Čiulada.

Paprašytas apibūdinti situaciją NT rinkoje, jis sako, jog šūkis „pirk čia ir dabar, nes tau už nugaros stovi kitas pirkėjas“ jau nebegalioja, o rinka pasiekė normalią būklę.

Prieš perkant NT gyventojams patariama įvertinti galimus pokyčius ateityje, šeimos planus, gaunamas pajamas, išlaidas būsto išlaikymui ir remontui.


Kas skuba įsigyti nuosavą būstą?

2013-01-03
 
 
Mažiausiai laiko pirkdami būstą sugaišta vyrai, jaunimas bei mažesniuose miesteliuose ar kaimuose gyvenantys žmonės, taip pat gaunantys mažesnes pajamas, rodo „Swedbank” užsakymu šiemet rugpjūtį atlikta „Spinter“ apklausa.

„Tyrimas rodo, kad įsigydami būstą vyrai greičiau apsisprendžia nei moterys, jauni žmonės bei turintys žemesnį išsilavinimą taip pat greičiau priima sprendimą, - sako „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė. - Tačiau didžiausias gyventojų nuogąstavimas nepriklauso nuo pajamų, išsilavinimo ar gyvenamosios vietos – ar už būstą mokama kaina atitinka gaunamą kokybę.“

Apklausos duomenimis, dauguma Lietuvos gyventojų užtrunka pusę metų ir ilgiau rinkdamiesi būstą – tiek laiko konsultacijoms skiria 38 proc. apklaustųjų. 31 proc. respondentų nurodė, kad prieš pirkdami būstą „keletą savaičių ar net mėnesių“ svarstytų, konsultuotųsi su artimaisiais, draugais, taip pat finansininkais ir kitais nuosavą būstą įsigijusiais asmenimis. Tačiau 16 proc. būstą pirktų vos radę tinkamą variantą, o 15 proc. nežinojo arba neatsakė.

„Pirkti nekilnojamąjį turtą (NT) yra brangu, todėl šis pirkinys yra daromas atsakingai, ne kaip įsigyjant batus: atėjau, patiko, gražu ir imu. Mažų mažiausiai, ką reikėtų padaryti, tai pasitarti su specialistais, pažįstamais, draugais. Žinoma, reikia prisiminti, kad lietuviai yra visų galų meistrai ir jie išmano ne tik apie „Euroviziją“ ir krepšinį, bet viską žino ir apie NT, tad dažnai specialisto konsultaciją pakeičia draugai. Tačiau tai, kad procesas užtrunka pusę metų yra normalu, kartais jis trunka ir ilgiau, ypač kai ieškoma specifinės vietos: palėpės senamiestyje, buto centriniuose miesto rajonuose ar kito svajonių būsto. Šiuo metu rinka yra pirkėjo: jis gali ilgai rinktis, apžiūrėti, derėtis – ne kaip NT burbulo metu, kai visi skubėjo ir pirkti, ir parduoti“, - sakė NT bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

Moterys renkasi lėčiau


Tyrimo metu paaiškėjo, jog vyrai sparčiau renkasi būstą nei moterys, pavyzdžiui, 18 proc. vyrų nurodė, kad pirktų tinkamą vos radę (atitinkamai - 15 proc. moterų), keletą savaičių ar mėnesių svarstytų 36 proc. vyrų ir 27 proc. moterų, tačiau ilgiau nei pusę metų apie planuojamą įsigyti NT tartųsi 32 proc. vyrų ir 43 proc. moterų.

Taip pat greičiau pirkti patikusį būstą apsisprendžia jaunimas iki 25-erių: radę tinkamą būstą iškart jį pirktų 22 proc., o dar 36 proc. greičiausiai svarstytų “keletą savaičių ar net mėnesių”. Dauguma vyresnio amžiaus gyventojų yra linkę būsto dairytis keletą mėnesių ir daugiau.

„Gal ir batus vyrai greičiau išsirenka, - juokauja M. Čiulada. - O tai, kad jaunimas greičiau apsisprendžia, galima paaiškinti patirties stoka, be to, jie namus perka retai, dažniausiai įsigyjami nedideli butukai „ne visam gyvenimui“ iki 200 tūkst. litų vertės. Natūralu, jog sukūrus šeimą, jie gali kraustytis į didesnį būstą.“

Sprendimo pirkti NT sparta priklauso ir nuo pajamų: apklausos duomenimis, uždirbantys mažiau yra linkę sprendimą priimti greičiau.

Be to, greičiau apsisprendžia ne didmiesčių gyventojai: 19 proc. miestelių ir 16 proc. kaimų gyventojai tinkamą būstą jį pirktų vos radę, kai taip elgtųsi tik 15 proc. žmonių iš didmiesčių. Keletą savaičių ar mėnesių sprendimą pirkti būstą svarstytų po 34 proc. didmiesčių ir miestelių gyventojų, tačiau tik 24 proc. gyvenančių kaime.

„Dėsninga, jog ilgiausiai dėl būsto sprendžia didmiesčių gyventojai – NT rinka tokiems svarstymams ypač palanki sostinėje. Pavyzdžiui, šių metų trečią ketvirtį Vilniuje buvo užfiksuotas didžiausias naujos statybos gyvenamųjų būsto pasiūlos ūgtelėjimas nuo 2009 m., o senos statybos būsto pasiūla išliko stabili – tad gyventojams yra iš ko rinktis. Mažesniuose miestuose didelio būstų pasirinkimo nėra, todėl ketinantys jį įsigyti žmonės arba laikinai atideda būsto pirkimą ir periodiškai jo žvalgosi, arba radę tinkamiausią perką jį iš karto“, - paaiškina J. Gumuliauskienė.

„Mažesniuose miesteliuose apskritai parduodamo būsto pasiūlymų yra pakankamai mažai, todėl mažiau parduodama ir mažiau perkama - natūralu, jog kai yra tokia rinka, nepavyksta apžiūrėti kelių analogiškų variantų, o jei pirkinys iš esmės atitinka poreikius, jis perkamas, nors sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose pirkėjai būstus gali rinktis iš kelių variantų“, - antrina M. Čiulada.

Apklausoje šiemet rugpjūtį dalyvavo 1007 gyventojų.

Gyventojų įpročiai pasikeitė

Paprašytas palyginti, kaip pasikeitė gyventojų įpročiai, M. Čiulada sako, jog tai lėmė keli veiksniai.

„Ilgiau trunkantį NT pasirinkimą lemia ne tik krizės įtaka, bet ir tai, kad nauja statyba šiek tiek susigadino savo reputaciją kokybės prasme, nes pučiantis NT burbului buvo statoma greitai ir ne visuomet kokybiškai: statyta ir žiemos metu, kai ne visuomet tai daryti rekomenduojama. Todėl natūralu, kad žmonės nori apžiūrėti ne vieną variantą ir paprašo kaimynų konsultacijų, net ir išsirinkę žmonės nori papildomai pasitikslinti. Nebent žmogus turto ieškojo pusę metų ar daugiau, tuomet jis žino, ko nori, žino, ko ieško, ir yra įvertinęs kainas, o kai rinkoje atsiranda puikus pasiūlymas, priimti sprendimą neužtrunka“, - dėsto jis.

M.Čiulada sako, jog ekonominio pakilimo metu gyventojams buvo lengva priimti sprendimą dėl NT įsigijimo, tačiau dabar situacija pasikeitė.

„Kai pūtėsi NT burbulas, NT kainos nuolat kilo, o žmonės dažniausiai pirkdavo svetimais, t.y. bankų, pinigais, tad susidarė iliuzija, kad įdėjus keliasdešimt tūkstančių litų gauni kelių šimtų tūkstančių vertės būstą, jo vertė nuolat auga - tai smagu, o dar jį pardavus galima uždirbti, nes tuo metu kainos augo. Toks sprendimas daugeliui žmonių atrodė lengvas ir lengvai priimamas. Dabar NT rinka šliaužia dugnu, o su banku eiti obuoliauti irgi mažai kas trokšta, būstas dažnai perkamas ir nuosavomis lėšomis, tad nebelieka iliuzijos, kad butą nusiperki už 20 tūkst. litų, o kai sumoki 100 tūkst., o kartais ir daugiau, savų pinigų yra gaila, nes jie ne loterijoje laimimi, o sunkiai uždirbami“, - pasakoja M. Čiulada.

Paprašytas apibūdinti situaciją NT rinkoje, jis sako, jog šūkis „pirk čia ir dabar, nes tau už nugaros stovi kitas pirkėjas“ jau nebegalioja, o rinka pasiekė normalią būklę.

Prieš perkant NT gyventojams patariama įvertinti galimus pokyčius ateityje, šeimos planus, gaunamas pajamas, išlaidas būsto išlaikymui ir remontui.